Pasaulyje

2020.04.22 13:25

Nutekintas dokumentas rodo, kad ES narės sutaria dėl Rytų partnerystės, bet bijo vizų liberalizavimo

ES valstybės narės dar turi galutinai sutarti dėl rytinių kaimynių narystės siekių ir nerimauja dėl jau liberalizuotos vizų išdavimo politikos pasekmių, rašoma nutekintame dokumente.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ originalus kūrinys.

Dėl septynių puslapių ilgio dokumento diskutuoja 27 Europos Tarybai atstovaujančių ES valstybių narių diplomatai.

Šis dokumentas yra atsakymas į praėjusį mėnesį paskelbtą komunikatą dėl Rytų partnerystės, kuris artimiausiomis dienomis turi būti priimtas.

Rytų partnerystės programa buvo inicijuota 2009 metais, siekiant priartinti Armėniją, Azerbaidžaną, Baltarusiją, Sakartvelą, Moldovą ir Ukrainą prie bloko be aiškaus pasiūlymo dėl narystės ateityje.

Nuo to laiko Sakartvelas, Moldova ir Ukraina pasirašė asociacijos sutartį su ES, įskaitant ir laisvos prekybos susitarimus, tačiau kai kurios valstybės narės labai nenoriai leidžiasi į derybas dėl šių šalių narystės ES.

Maskva išsakė nuogąstavimų dėl minėtos programos, teigdama, kad glaudesni ekonominiai ryšiai tarp ES ir jos pagrindinių prekybos partnerių gali pakenkti Rusijos interesams.

Aptariamajame dokumente kai kurios išvados pateikiamos skliausteliuose – tai reiškia, kad vieningas sutarimas dėl jų formuluočių dar nebuvo pasiektas.

Garantavus anonimiškumą, oficialūs asmenys RFE/RL prasitarė, kad Prancūzija, remiama kelių pietinių ES valstybių narių, primygtinai reikalavo, kad skliausteliuose būtų įrašyta formuluotė „Taryba pripažįsta susijusių Rytų partnerių Europos siekius ir Europos pasirinkimą, kaip numatyta asociacijos sutartyse“.

Visgi, minėti oficialūs asmenys mano, kad Prancūzija galiausiai nusileis, nes ši frazė jau keletą metų naudojama kaip standartinė ES formuluotė, pripažįstant, kad tokios Rytų partnerystės šalys kaip Sakartvelas, Moldova ir Ukraina ateityje gali tapti bloko narėmis.

Prašymai suteikti prieglobstį

Pastraipoje, kur aprašomas poreikis stiprinti Rytų partnerių gebėjimą kovoti su hibridinėmis grėsmėmis ir kenksminga kibernetine veikla, kai kurios šalys reikalavo pridėti formuluotę „nepamirštant nekonfrontacinio Rytų partnerystės požiūrio“, kuri šiuo metu pateikta skliaustuose.

Visgi panašu, kad Tarybos narės visiškai sutaria tokiais klausimais kaip galimybė laikinai sustabdyti vizų išdavimo tvarkos liberalizavimą.

Nors kol kas nemanoma, kad toks stabdymas yra neišvengiamas, dokumente teigiama, jog valstybės narės „atkreipia dėmesį į tai, kad didelis Rytų partnerystės šalių piliečių pateiktų nepagrįstų prieglobsčio prašymų skaičius ES valstybėms narėms kelia susirūpinimą“.

Jau anksčiau Vokietijos ir Švedijos atstovai skundėsi, kad vizų liberalizavimu pasinaudojusios kartvelų nusikalstamos grupuotės jų šalyse vykdo apiplėšimus.

Dėl šio dokumento diskutuojama kaip tik tuo metu, kai Europos Parlamentas svarsto ataskaitos apie Rytų partnerystės ateitį projektą.

Neprivalomoje ataskaitoje keliami kur kas ambicingesni tikslai nei Tarybos dokumente.

Joje siūloma bendra ekonominė ES ir Rytų partnerystės šalių erdvė bei laipsniška šiai partnerystei priskiriamų šešių šalių integracija į ES energetikos sąjungą, transporto bendriją ir bendrąją skaitmeninę rinką.