Pasaulyje

2020.04.24 05:30

PSO krizė: kaltinimai politiškumu ir susimokymu su Kinija, bet Lietuva smerkti neskuba

Julija Šakytė, LRT.lt 2020.04.24 05:30

Koronaviruso pandemijos akivaizdoje imama vis intensyviau kalbėti apie Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) užkulisius, ypač po Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo pažado ištirti jos veiklą. Ar teisinga amerikiečių kritika PSO, kokios pozicijos laikysis Lietuva ir ar tai šansas savo įtaką didinti Kinijai?

Pasauliui stengiantis solidariai kovoti su koronaviruso pandemija, Jungtinių Valstijų prezidentas nustebino pasaulį paskelbdamas, kad JAV stabdo savo finansinę paramą PSO. Didžiausia piniginė donorė, kuri pernai pervedė 400 mln. dolerių (365 mln. eurų), taip pasielgė suabejojusi organizacijos veiksmais pandemijos akivaizdoje ir apkaltino ją nuolaidžiavimu Kinijai.

Ieško kitų finansavimo būdų

Tokį D. Trumpo nurodymą pasmerkė Jungtinės Tautos (JT), Europos Sąjunga (ES), Vokietija. Tiesa, Australijos premjeras pareiškė iš dalies pritariantis JAV vadovo kritikai, skirtai PSO ir Kinijai, bet finansavimo nežada nutraukti.

PSO specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Andriukaitis LRT.lt sakė, kad PSO iš tiesų dabar stengiasi kompensuoti lėšų trūkumą. Todėl, jo manymu, šiuo atveju svarbu, kad Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija ir kitos šalys nusprendė padidinti finansavimą organizacijai.

„Vienu ar kitu atveju tai neabejotinai apsunkina darbą. Ypač tai apsunkina pagalbą skurdžioms šalims, nes du trečdaliai PSO finansinės paramos keliauja būtent ten, kur nėra resursų. Tai, aišku, komplikuos situaciją. Bet ieškoma būtų, kaip suaktyvinti filantropines ir įvairias akcijas, kurios leistų papildomus finansus“, – sakė V. Andriukaitis.

LRT TELEVIZIJAI Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas Linas Kojala nurodė, kad toks finansavimo praradimas gali stipriai paveikti organizacijos veiklą. D. Trumpas nėra vienintelis valstybės vadovas, kritikuojantis PSO veiklą, tačiau L. Kojala atkreipia dėmesį, kad būtent JAV skiria daugiausia lėšų organizacijos veiklai.

„Tai būtų didžiulis smūgis šiai organizacijai. Ypač tuo metu, kai visas pasaulis tikisi didesnio bendradarbiavimo“, – teigė L. Kojala.

Vis dėlto kritika JT sveikatos apsaugos agentūrai pernelyg nuolaidžiaujant Pekinui gali tik dar labiau pagerinti santykius. Kaip LRT.lt sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė, yra galimybė, kad, nutraukus finansavimą, PSO atsisuks į Kiniją, kuri gali pasiūlyti užkamšyti finansinę skylę, paliktą JAV. Tiesa, apie šį pasiūlymą Kinija užsiminė ketvirtadienį. Pekinas paskelbė svarstantis didinti finansavimą PSO dar 30 mln. JAV dolerių (27,6 mln. eurų).

Lietuva neabejoja PSO skaidrumu

Pasisakius ES, JT ir kitoms Europos valstybėms, Lietuvos prezidentūra LRT.lt atsiųstame pareiškime nurodė ir savo poziciją PSO atžvilgiu. Kaip tvirtina Prezidento kanceliarija, visa PSO veikla, reaguojant į COVID-19 pandemiją, yra labai svarbi.

„PSO veikla reaguojant į COVID-19 pandemiją, jos rekomendacijos, koordinacinės pastangos ir pagalba visoms šalims yra labai svarbi. Bendradarbiavimas su PSO, parama Jungtinių Tautų narėms kovojant su pandemija, skaidriai ir efektyviai veikiant, yra vienas iš ES, taip pat ir Lietuvos tikslų.

Niekam nekyla abejonių dėl PSO, kaip daugiašalės pasaulinės sveikatos organizacijos, vaidmens, kurio efektyvumas šiuo metu kaip niekada svarbus. Tik atlikus JT šalių narių reagavimo į dabartinę krizę išsamią analizę, bus galima konstatuoti išmoktas pamokas, o vėliau integruoti jas į efektyvų, nešališką tarptautinį pasaulinį atsaką“, – rašoma LRT.lt atsiųstame prezidentūros pareiškime.

LRT RADIJUI prezidento Gitano Nausėdos patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sakė, kad šalies vadovas teigiamai vertina PSO darbą pandemijos metu.

„Neturime kitos išeities. Kitos globalios sveikatos organizacijos nėra. Galbūt ji galėtų veikti geriau ir efektyviau, tačiau alternatyvos jai nėra“, – teigė ji.

Savo ruožtu Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dar praėjusią savaitę per spaudos konferenciją tikino negalintis vertinti kitų šalių vadovų pasisakymų. Tačiau jis taip pat pabrėžė PSO organizacijos svarbą koronaviruso pandemijos akivaizdoje.

Anot Verygos, įvestas karantinas gali būti proga persigalvoti apie abortą galvojančioms moterims

„Jie rengia ir svarbias rekomendacijas, ir vertina situaciją. Bet, kaip ir sakiau, šalių vadovų sprendimų nekomentuosiu“, – po D. Trumpo pareiškimų sakė A. Veryga.

M. Šešelgytė sako, kad Lietuva istoriškai reaguoja įvairiai – ir palaiko JAV, kaip kad nutiko 2011 m. JAV atsisakius finansuoti UNESCO organizaciją, ir nepalaiko, pavyzdžiui, JAV sprendimo pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine. Šiandien, anot jos, kadangi esame ES nariai, todėl savo poziciją dažniausiai deriname su Bendrija.

Kas kur politikuoja?

Kryžminė ugnis skriejo iš abiejų pusių – D. Trumpas užsipuolė PSO ir apkaltino ją „politinį korektiškumą iškeliant virš gyvybes gelbstinčių priemonių“, savo ruožtu, PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas ragino liautis politizuoti koronaviruso pandemiją.

„Kadangi PSO nėra politinė organizacija ir stengiamės visiškai nenaudoti jokio politinio konteksto arba politinio teksto“, – teigė V. Andriukaitis.

V. Andriukaitis tvirtina, kad JT organizacija atsakė labai aiškiai, kad ji neatsakys politiniais pareiškimais į bet kokių šalių narių politinę kritiką. Jo teigimu, šiuo atveju PSO nesivelia ir nesivels į politines kalbas, be to, laikysis neutralios pozicijos.

„Tokia yra pozicija, kadangi PSO nėra politinė organizacija ir stengiamės visiškai nenaudoti jokio politinio konteksto arba politinio teksto, nes visos šalys narės vienodai traktuojamos, bet šalių narių asmeniniai sprendimai turi būti pagrįsti jų pačių kriterijais“, – aiškino V. Andriukaitis.

Vis dėlto M. Šešelgytė teigia, kad organizacija, sudaryta iš valstybių narių, kurioje sprendimai priimami jų balsavimu, negali būti nepolitiška. To pavyzdys – konfliktas tarp Taivano ir PSO.

„Tai absoliučiai politinis sprendimas, ar priimti, ar nepriimti dėl to, kad Kinija gali supykti, nors šalis atitinka visus kriterijus. Ji yra neišvengiamai politinė organizacija“, – tvirtino VU TSPMI direktorė.

2014 m. ataskaitoje buvęs PSO konsultantas Charlesas Cliftas rašė, kad dauguma stebėtojų sutinka, jog organizacija yra „pernelyg politizuota, pernelyg biurokratiška, joje per daug dominuoja medicinos darbuotojai, ieškantys medicininių išeičių iš dažnai socialinių ir ekonominių problemų, per baili priartėti prie kontroversiškų klausimų, pernelyg išsiplėtusi ir per lėtai reaguojanti į pokyčius“, nurodo CNN.

Kritika PSO ir klausimai dėl Kinijos

PSO jau buvo kritikuojama dėl neveiksnumo, perdėtos biurokratijos per 2013–2016 m. Ebolos protrūkį Vakarų Afrikoje. Dėl to organizacija žadėjo reformas ir sukūrė naują Sveikatos nepaprastosios padėties programą.

„PSO pati mato organizacinius iššūkius. Dabar labai sudėtingas laikas, dar kada reikia padaryti daug vidinių pakeitimų, prasidėjo pasaulinė pandemija“, – sakė V. Andriukaitis.

V. Andriukaitis sako, kad jam pačiam teko dalyvauti debatuose, kaip sustiprinti PSO darbą, patobulinti veiklą. O dabartiniame kontekste visiškai akivaizdu, anot jo, kad organizacijos pertvarkos rezultatai nesimatys iš karto.

„Šiuo atveju reikia turėti minty, kad PSO pati mato organizacinius iššūkius. Dabar labai sudėtingas laikas, dar kada reikia padaryti daug vidinių pakeitimų, prasidėjo pasaulinė pandemija“, – sakė jis.

Dabar PSO yra kritikuojama, kad per lėtai reagavo į koronaviruso protrūkį Kinijoje ir palaiko oficialią Pekino liniją bei pateikiamą statistiką, nepaisant ekspertų abejonių dėl jos tikslumo. Tačiau V. Andriukaitis bando dar kartą atkreipti dėmesį, kad PSO negali nesiremti oficialia šalių narių statistika.

„Jeigu ji remsis neoficialia, tai neturės jokio pagrindo, kaip bendradarbiauti su skirtingomis šalimis narėmis. Ir Italijoje ėmė perskaičiuoti mirusių žmonių skaičių, ir Kinijoje, ir kitur. (...) Tie, kurie bando kritikuoti PSO dėl jos autentiškos reakcijos, jie turėtų pateikti jos klaidų sąrašą (...)“, – sakė V. Andriukaitis.

M. Šešelgytė sako, kad klausimas yra daug platesnis nei statistiniai duomenys, rodantys, kad Kinija neblogai tvarkosi su COVID-19. Anot jos, išnaudodama tai, kad šiuo metu situacija šalyje dėl koronaviruso gerėja, šalis bando stiprinti pasaulio lyderės naratyvą, tačiau kyla ir daugiau klausimų dėl paviešintų detalių.

Pavyzdžiui, naujienų agentūros AP atliktas tyrimas parodė, kad Kinijos pareigūnai viešai apie naujo viruso atsiradimą paskelbė tik praėjus šešioms dienoms po to, kai patys apie jį sužinojo, ir tai buvo viena iš priežasčių, kodėl ribotas protrūkis virto pasaulinio masto sveikatos apsaugos ekstremaliąja padėtimi.

Vis dėlto reikia paminėti, kad JAV finansavimas sustabdytas tol, kol bus parengta apžvalga dėl PSO vaidmens „labai blogai valdant ir dangstant koronaviruso plitimą“, taip sakė D. Trumpas. Todėl kol kas tai tik politinė retorika – įsitikinusi politologė, o toks pasirinktas JAV tonas, anot jos, matyt, yra vienas iš spaudimo būdų.