Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovas Josepas Borrellis sukritikavo JAV veiksmus valdant koronaviruso pandemiją ir sakė, kad tai kelia riziką.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „EUObserver“ originalus kūrinys.
„Amerikiečių lyderystė buvo silpna. Jie visiškai nebuvo pasirengę susidurti su problema ir dabar jie mato pasekmes“, – videokonferencijoje europarlamentarams pirmadienį sakė ES Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai.
„Kaltinti Kiniją nėra išeitis“, – J. Borrellis komentavo JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus apie „kinų gripą“ ir tariamą informacijos slėpimą.
D. Trumpo „asmeninės atakos“ prieš Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) kaip „kažkokį Kinijos agentą“ taip pat yra neteisingos, sakė J. Borrellis.
„Ne taip reikia tvarkytis su problemomis, kurias gali turėti tokios didelės tarptautinės organizacijos (kaip PSO), ir dabar ne laikas tai daryti. (...) Tai nėra geras būdas kovoti su pandemija“, – nurodė ES diplomatijos vadovas.
JAV tapo naujuoju koronaviruso pasaulinės pandemijos centru, šalyje yra patvirtinta beveik 800 tūkst. užsikrėtimų, o D. Trumpas sulaukia kritikos dėl prastos lyderystės.
Tuo tarpu JAV ekonominės sankcijos Iranui ir Venesuelai apsunkina humanitarinės pagalbos teikimą žmonėms „nepakenčiamose“ sąlygose, sakė J. Borrellis.
Situacija esą turėjo pasikeisti. Bet „net ir tai neaišku. Net ir tai. Ir kai aš kalbėjausi su (JAV Valtybės sekretoriumi) Mike`u Pompeo, jis sakė: „taip, humanitarinė pagalba gali būti pristatyta“. Bet žmonės tuo netiki. Svarbiausios finansinės institucijos nenori dalyvauti šiuose mainuose“, – komentavo J. Borrellis.
Jis kalbėjo prieš trečiadienį vyksiantį virtualų ES užsienio reikalų ministrų susitikimą.
Ministrai svarstys kaip pandemija keičia pasaulio tvarką, atkreips dėmesį į karus Libijoje ir Ukrainoje bei aptars santykius su Ukraina.
J. Borrellis pakartojo susirūpinimą, kad koronavirusas galėtų vėl grįžti į Europą iš Afrikos, jei išplis ir ten.
„Mums reikia, kad jiems pavyktų, kitaip mes niekada nebūsime saugūs. Afrikai turi pavykti ir mes nebūsime saugūs, kol nebus saugūs visi“, – tęsė ES diplomatijos vadovas.
Jis pažymėjo, kad Europa vidutiniškai turi apie 40 kartų daugiau gydytojų vienam gyventojui nei Afrika ir sutrikus maisto tiekimo grandinėms žemyne galėtų „daugiau žmonių mirti nuo bado, o ne nuo ligos“.
Anot J. Borrellio, Europai reikia sumažinti priklausomybę nuo iš užsienio tiekiamų medicininių reikmenų.
„Europa negamina nė vienos paracetamolio tabletės“, – sakė diplomatas. Apie 80 proc. žemyno antibiotikų yra pagaminami Kinijoje, o apie 70 proc. apsauginių priemonių taip pat užsienyje. „Taip nebebus“, – sakė J. Borrellis.
Yrant transatlantiniams ryšiams, Kinija ir Rusija suintensyvino propagandines kampanijas, varžantis dėl įtakos pasaulio scenoje, sakė J. Borrellis.
„Mes dalyvaujame naratyvų mūšyje kuri politinė sistema yra geriausia. (...) Tai nulems geopolitinį peizažą po krizės“, – nurodė jis ir pridėjo, kad Europai nesiseka papasakoti savo istorijos pusės.
„Iš visos širdies sakau, kad vos nepravirkau pamatęs, kaip Italijoje deginama Europos vėliava“, – europarlamentarams sakė J. Borrelis primindamas kovą vykusius protestus dėl ES solidarumo trūkumo.
ES institucijos padėjo pargabenti apie 0,5 mln. europiečių, kurie buvo įstrigę užsienyje, bet, anot J. Borrellio, niekas apie tai nežino.
Kinijai atsiuntus medicininę pagalbą Serbijai, kuri yra ES plėtros kandidatė, Belgrade atsirado reklaminiai skydai su užrašai, „dėkojančiais broliui (Kinijos prezidentui) Xi, kuris vienintelis padėjo mums“, pasakojo ES atstovas.
Tačiau po to, kai ES neseniai suteikė Serbijai 3,6 mlrd. eurų paramą, „aš niekad nemačiau reklamos, dėkojančios ES“, sakė J. Borrellis.
Kaistantys konfliktai
J. Borrellis perspėjo, kad ES kaimynystėje vykstantys konfliktai vėl rusena, o diplomatija lieka karantinuota.
„Nė viena sena problema neišnyko. Iš tiesų, viskas tik blogėja. Kovos Libijoje vėl prasidėjo, jos nuožmesnė nei kada nors anksčiau“, – sakė ES diplomatijos vadovas.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) duomenimis, praėjusį savaitgalį šimtai sprogimų ir ugnies nutraukimo pažeidimų, kurie nusinešė civilio gyvybę, skambėjo ir Rytų Ukrainoje esančioje kontaktinėje linijoje su Rusijos pajėgomis.
Tai pirmas toks atvejis istorijoje, kai koronaviruso pandemija, į karantiną privertė užsidaryti pusę žmonijos.
Bet „kas žino, kas atsitiks (po to)“, svarstė J. Borrellis.
„Praeityje, prieš 100 metų, kai mes turėjome vadinamąjį Ispanišką gripą, kai mirė 50 mln. žmonių, pasaulis po to netapo geresne vieta. Priešingai, pasaulis žengė į karą“, – sakė ES diploamatijos vadovas primindamas Antrąjį pasaulinį karą.
„Mes turime deeskaluoti geopolitines įtampas“, – užbaigė jis.
