Pasaulyje

2020.04.29 16:24

Koronavirusas prie durų: pandemija plinta okupuotose ir nepripažintose Rytų Europos vietose

Hromadske, LRT.lt2020.04.29 16:24

„Dėl koronaviruso nustojau lankyti tėvus. Aš gyvenu Tiraspolyje, o jie – Benderyje (už 15 km – LRT.lt). Ribojamas transportas, todėl kyla problemų ten vykstant. Į darbą važiuoju dviračiu. Bijau, kad išeisiu iš proto, jei bus įvesta visiška izoliacija,“ – pasakoja 22 metų Padniestrės gyventoja Aleksandra. 

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Hromadske.ua“ originalus kūrinys.

Nepripažintos, ginčytinos ir Rusijos okupuotos Rytų Europos teritorijos visuomet buvo nestabilumo ir skurdo židiniai, kur pagrindinės sveikatos priežiūros paslaugos priklauso nuo tarptautinės humanitarinės pagalbos arba Maskvos pervedamų lėšų.

Tačiau pasaulinė koronaviruso pandemija grasina jas paversti liūdniausiomis Europos COVID-19 tragedijomis, kur milijonai žmonių liks izoliuoti, taip ir nesulaukę reikiamos priežiūros ar testavimo.

Septynios šešių šalių naujienų agentūros, įskaitant ir „Hromadske“, prisidėjo kuriant šį straipsnį, fiksuojantį spartų COVID-19 plitimą nepripažintose Rytų Europos teritorijose ir jo jau paliestus žmonių gyvenimus.

Abchazija ir Pietų Osetija

„Staiga pamatysime, kaip čia vienas po kito diagnozuojami susirgimo atvejai... o tada jie uždarys sieną su Rusija. Reikia pasirūpinti, kad bent košės turėtume iš ko išsivirti,“ – sako Pietų Osetijoje gyvenantis Maratas.

Abchazija ir Pietų Osetija yra nepripažintos savo nepriklausomybę pasiskelbusios Pietų Kaukazo teritorijos, daugelis šalių jas laiko autonominiais Sakartvelo regionais.

Apie pirmąjį užsikrėtimo COVID-19 atvejį Abchazija (turinti 245 tūkst. gyventojų) pranešė kovo 30 d., todėl kitą dieną kartvelų dominuojamame Galio rajone buvo paskelbtas karantinas. Tačiau minėtas pacientas buvo hospitalizuotas Sakartvele, todėl oficialiai savavališkai pasiskelbusioje respublikoje susirgimų koronavirusu atvejų nėra. Nepripažinta Pietų Osetija (53 tūkst. gyventojų) taip pat kol kas nepranešė apie užsikrėtusius COVID-19.

Tačiau nevertėtų šios „oficialios“ statistikos priimti už gryną pinigą.

„Net neįmanoma patikrinti, ar yra užsikrėtusių koronavirusu, – teigia „JAMnews“ vyriausioji redaktorė Margarita Achvlediani, paklausta apie COVID-19 protrūkį atsiskyrusiuose regionuose. – Didžiausia problema, greičiausiai, yra ne tiek [koronaviruso] testai Pietų Osetijoje ir Abchazijoje, kiek tai, kad šiuose regionuose tėra vienas intensyviosios terapijos skyrius ir nė vieno kvalifikuoto specialisto.“

Be to, M. Achvlediani teigimu, šios teritorijos atsisako priimti pagalbą iš Sakartvelo, kuris siūlosi atsiųsti COVID-19 testų rinkinių, medicininių priemonių ir gydytojų.

Nors Pietų Osetijos sveikatos priežiūros institucijos tvirtina turinčios pakankamai priemonių kovai su epidemija, regiono vyriausioji sveikatos pareigūnė Marina Kočieva išsakė susirūpinimą dėl to, kad regione tėra viena laboratorija, galinti tirti tokio pobūdžio infekcinės ligos mėginius.

„Daugiau laboratorijų nėra, tad mums teks naudotis tuo, ką turime, – kalbėjo Marina Kočieva. – Mes prisiėmėme atsakomybę ir išsiuntėme du darbuotojus į apmokymus Stavropolio regione (Rusijoje).“

M. Kočieva taip pat patvirtino, kad regionas neturi pakankamai medicininių priemonių, labai trūksta chirurginių kaukių, dezinfekcinio skysčio ir kai kurių vaistų. Teigiama, kad vietos infekcinėje ligoninėje viena palata buvo transformuota į intensyviosios priežiūros skyrių, tačiau joje tėra vienas plaučių ventiliavimo aparatas.

Remiantis naujienų agentūros „JAM News“ duomenimis, nepripažinta Pietų Osetijos valdžia atšaukė visus kultūrinius renginius, turėjusius vykti po kovo 26 d., ir sustiprino sienos su Rusija kontrolę. Patekimas į regioną iš Sakartvelo visiškai uždraustas.

Nuo kovo 18 d. iki 30 d., kaip teigiama, dėl „sezoninio gripo“ buvo uždarytos mokyklos ir vaikų darželiai.

Iki balandžio 13 d. Pietų Osetijoje dėl į koronavirusą panašių simptomų karantinuoti 208 asmenys, daugelis jų saviizoliavosi namuose, nes yra grįžę iš pandemijos paveiktų užsienio valstybių.

Teigiama, kad šios priemonės sukėlė paniką tarp Pietų Osetijos gyventojų – žmonės puolė masiškai pirkti maisto produktus ir kitas pirmojo būtinumo prekes.

„Nuo kovo 16 d. kruopos, makaronai, tualetinis popierius, vaisių sultys ir aliejus tiesiog dingsta nuo lentynų, – „JAM News“ teigė Pietų Osetijoje įsikūrusios maisto prekių parduotuvės savininkas. – Žmonės maistą perka taip, tarsi būtų Naujųjų metų išvakarės.“

Tuo tarpu Abchazijoje visuomenės baimė dėl koronaviruso plitimo pasireiškė gana ironišku būdu. Pavyzdžiui, kovo 27 d. apie 100 žmonių Suchumyje dalyvavo antikoronaviruso procesijoje, nepaisant to, kad regiono „parlamentas“ tą dieną įvedė „švelnią“ ekstremalią padėtį.

Dabartinis regiono „prezidentas“ buvo išrinktas vos prieš keletą savaičių, po kelis mėnesius trukusios politinės suirutės surengus pakartotinį balsavimą. Dėl visuomenės nepasitenkinimo šių metų sausį buvo priversta atsistatydinti vos 2019 m. rugsėjį išrinkta vietos vyriausybė.

Po kovo 22 d. rinkimų Abchazijos valdžia sustiprino karantino priemones, nuo kovo 28 d. iki balandžio 20 d. regione įvesdama ekstremalią padėtį. De facto visos regiono sienos uždarytos, neteikiamos viešojo transporto paslaugos.

Uždarytos ne tik švietimo įstaigos, bet ir įvairios įmonės bei parduotuvės, išskyrus maisto prekių parduotuves ir vaistines. „JAM News“ teigimu, kai kurie restoranai bando išsilaikyti, teikdami maisto išsinešimui paslaugas.

Visgi Abchazijos iš tiesų valdžiai sunkiai sekasi kontroliuoti karantino pažeidėjus, todėl svarstoma įvesti oficialią komendanto valandą.

Dienos metu senjorai ir tėvai su vaikais vaikštinėja parkuose. Pavyzdžiui, Suchumyje gyvenanti Marina Kobachia teigia, kad kasdien dviem valandoms veda savo trejų metų vaikaitį į vaikų žaidimo aikštelę.

„Mes neiname į patalpose esančius žaidimų kambarius, kur visi vaikai šokinėja ant to paties batuto,“ – aiškina moteris tuo metu, kai jos vaikaitis su kitu berniuku čiuožinėja nuo metalinės čiuožyklos.

Kalnų Karabachas

„Pripažinkime, kad koronaviruso grėsmė išties yra reali, paskelbkime ekstremalią padėtį ir atidėkime rinkimus,“ – sako opoziciją atstovaujantis Kalnų Karabacho politikas Arturas Osipianas.

Kalnų Karabachas – dar viena nepripažinta Pietų Kaukazo teritorija, kurią tarptautinė bendruomenė priskiria Azerbaidžanui. Regione, dėl kurio Azerbaidžanas ir Armėnija ginčijasi nuo pat 1988 m., gyvena apie 140 tūkst. etninių armėnų.

Balandžio 7 d. Kalnų Karabache patvirtintas pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis – susirgo neseniai iš Armėnijos grįžęs asmuo.

Vos savaite anksčiau savavališkai pasiskelbusi regiono valdžia, nepaisydama koronaviruso pandemijos grėsmės, surengė prezidento ir parlamento rinkimus. Rinkiminės kampanijos metu net penki kandidatai į prezidentus pasisakė už ekstremalios situacijos skelbimą ir rinkimų atidėjimą. Kovo 23 d. aktyvistai surengė visą parą trukusį piketą, reikalaudami nuketi rinkimų datą.

„Vyriausybė nusprendė uždaryti švietimo ir kultūros įstaigas, paragino piliečius saviizoliuotis, apribojo žmonių patekimą į šalį [sic] ir išvykimą iš jos, tad pripažinkime, kad koronaviruso grėsmė išties yra reali, paskelbkime ekstremalią padėtį ir atidėkime rinkimus,“ – naujienų agentūrai „Caucasian Knot“ kalbėjo opoziciją atstovaujantis politikas Arturas Osipianas.

Kalnų Karabache jau įvesta keletas karantino priemonių, uždaryta siena su Armėnija (kur iki balandžio 13 d. buvo užfiksuota net 1013 užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų). Tačiau laikinas draudimas įvažiuoti į regioną netaikomas registruotiems Kalnų Karabacho gyventojams, krovinius gabenantiems vairuotojams ar žurnalistams ir stebėtojams, vykusiems nušviesti ir stebėti rinkimų.

Visgi Kalnų Karabacho valdžia nusprendė neatidėlioti balsavimo, nes tuo metu regione dar nebuvo užfiksuota nė vieno užsikrėtimo COVID-19 atvejo. Balandžio 12 d. šioje teritorijoje užregistruoti jau 6 užsikrėtimai.

„Be jokios abejonės, mes pamatuosime stebėtojų temperatūrą Jerevane ir tą patį pakartosime, prieš pasiųsdami juos į rinkimines apylinkes. Bandome kaip įmanoma sumažinti stebėtojų kontaktus Karabache, turime tam reikalingas kaukes ir dezinfekantus,“ – apie nevyriausybinės organizacijos (NVO) „Informuotų piliečių asociacija“ sprendimą siųsti stebėtojus į regione vykstančius rinkimus sakė jos vadovas Danielis Ioannisianas.

„JAM News“ duomenimis, kovo 31 d. vykusiuose rinkimuose dalyvavo 76 728 žmonės – rinkėjų aktyvumas, kaip teigiama, siekė 73,5 proc. Be to, Kalnų Karabacho valdžia pranešė, kad 140 rinkimų stebėtojų ir 40 žiniasklaidos agentūrų atstovų buvo išreiškę norą dalyvauti rinkimų procese.

Balsavimo metu buvo užfiksuota įvairių rinkimų pažeidimų, opozicija net atsisakė pripažinti balsavimo rezultatus, nuogąstaudama, kad valdžia pasinaudojo ekstremalia padėtimi, kaip proga pabandyti pakreipti rinkimų rezultatus savo naudai.

Ir ES, ir Sakartvelas išplatino pareiškimus, kuriuose teigiama, kad rinkimų rezultatai nėra pripažįstami. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nė vienas kandidatas į prezidentus nesurinko reikiamo 50 proc. balsų, kurių užtektų laimėti rinkimus pirmajame ture, balandžio 14 d. numatytas antrasis prezidento rinkimų turas.

Padniestrė

„Karantinas – tai bejėgystės jausmas, kai tenka prisitaikyti prie pasikeitusio gyvenimo. Tačiau manau, kad man nėra taip sunku kaip kitiems, nes aš galiu dirbti nuotoliniu būdu,“ – sako Padniestrėje gyvenanti Anna.

Padniestrė (469 tūkst. gyventojų) yra nepripažinta atsiskyrusi teritorija, įsiterpusi tarp Ukrainos ir Dniestro upės Moldovos rytuose. Tarptautinė bendruomenė šį regioną pripažįsta Moldovos dalimi, tačiau jį jau beveik 30 metų kontroliuoja Rusijos remiama separatistų valdžia.

Remiantis nepripažįstamos valstybės sveikatos priežiūros institucijų duomenimis, balandžio 13 d. užregistruotų koronaviruso atvejų skaičius Pardniestrėje siekė 131. Septyni žmonės mirė nuo su COVID-19 susijusių komplikacijų.

Pirmieji du užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejai Padniestrėje užfiksuoti kovo 21 d. po to, kai Tiraspolio valdžia įvedė karantino priemones. Regione uždarytos švietimo įstaigos, atšaukti visi kultūriniai renginiai. Padniestrė taip pat įvedė ekstremalią padėtį. Visos įmonės, išskyrus maisto prekių parduotuves, vaistines ir degalines, uždarytos, gyventojams draudžiama išvykti iš regiono. Visiškai nutrauktas viešojo transporto paslaugų teikimas.

„Kai rajone buvo paskelbtas karantinas, pasirodė daugiau policijos. Nutariau pasivaikščioti netoli namų esančioje pievoje, – pasakoja Benderyje gyvenanti iliustratorė Anna Mešina. – Tai pamatę, prie manęs priėjo du policijos pareigūnai ir pasakė, kad geriau vaikščiočiau prie namų, kad į pievą eiti draudžiama.“

Ekstremali padėti iš pradžių buvo įvesta iki balandžio 5 d., tačiau vėliau pratęsta iki gegužės 1 d. Dėl to žmonės, laikinai atvykę į regioną, negali iš jo išvažiuoti.

„Kai nuvykau į Tiraspolį, net negalėjau įsivaizduoti, kad bus uždarytos sienos,“ – sako 22 metų studentė Nastia Jemeljanova. – Neatsivežiau man reikalingų daiktų. Dabar negaliu grįžti į Kišiniovą. Net nebandžiau, nes esu registruota dešiniajame krante.“

Balandžio 10 d. Moldovos vyriausybė pareiškė šaukianti neeilinį 5+2 formato (taikomo derybose dėl Padniestrės) susitikimą, remdamasi tuo, kad Tiraspolis ignoruoja koronaviruso keliamą grėsmę ir atsiako bendradarbiauti, kovojant su COVID-19.

Pasak Moldovos vicepremjerės reintegracijai Kristinos Lesnik, Tiraspolio sprendimas uždaryti sieną atėmė iš 320 tūkst. Padniestrėje gyvenančių ir Moldovos medicininį draudimą turinčių šalies piliečių galimybę gauti tinkamą medicininę priežiūrą.

Vietos sveikatos priežiūros institucijų duomenimis, COVID-19 gali užsikrėsti apie 35 proc. Padniestrės gyventojų. Kaip teigiama, regione yra 84 plaučių ventiliavimo aparatai, iš kurių 24 reikia remontuoti. Anot mūsų partnerio Moldovos naujienų agentūros „NewsMaker“, su užsikrėtusiais koronavirusu pacientais dirbantiems gydytojams ir kitam medicininiam personalui numatytos premijos. Balandžio 7 d. šia infekcija jau buvo užsikrėtę septyni medikai. Tačiau regiono valdžia neketina nukelti pavasarinio šaukimo į kariuomenę.

Nuo tada, kai Ukraina visiškai uždarė sienas, prieigą prie medicininių ir kitų priemonių Padniestrei užtikrinama tik per sieną su Moldova. Tačiau nuo kovo 16 d. regionas uždarė sieną visiems, neturintiems „pilietybės“ (išskyrus krovinius gabenančius vairuotojus). Ribojamas net susisiekimas tarp didžiųjų miestų.

„Dėl koronaviruso nustojau lankyti tėvus. Aš gyvenu Tiraspolyje, o jie – Benderyje. Ribojamas transportas, todėl kyla problemų ten vykstant, – aiškina 22 metų Aleksandra Dolgopolova. – Į darbą važiuoju dviračiu. Bijau, kad išeisiu iš proto, jei bus įvesta visiška izoliacija.“

Donecko ir Luhansko „liaudies respublikos“

„Dėl koronaviruso vis dar negavome naujų banko kortelių – išgyventi bus sunku!“ – sako pensininkas iš Donecko Michailas Aleksandrovičius.

Ukrainos Rytuose esančios apsišaukėliškos Donecko ir Luhansko „liaudies respublikos“ faktiškai yra kontroliuojamos Rusijos ir Rusijos vadovaujamų ir remiamų separatistų; nuo 2014 m. tarp jų ir Ukrainos karinių pajėgų vyksta karas.

Balandžio 13 d. Donecko „liaudies respublikoje“ (DLR“ buvo užregistruota 18 patvirtintų koronaviruso atvejų. Dviem dienomis anksčiau Luhansko „liaudies respublika“ (LLR) pranešė apie aštuonis patvirtintus atvejus.

Nuo kovo 27 d. DLR įvedė karantiną ir su tuo susijusius ribojimus, kaip antai, sutrumpino restoranų ir kavinių darbo laiką, uždarė prekybos centrus.

Uždaryti ir sienos su Rusija perėjimo punktai, o kiekvienas į regioną atvykstantis asmuo privalo dvi savaites praleisti karantine. Mūsų partnerio naujienų agentūros „Novosti Donbassa“ teigimu, regiono gyventojai, panašu, tokioms priemonėms pritaria.

DLR apie pirmąjį užsikrėtimo atvejį pranešė kovo 31 d., kitą dieną po to, kai LLR pranešė apie pirmąjį COVID-19 atvejį, diagnozuotą Ukrainos Vyriausybės nekontroliuojamose teritorijose.

Šios pirmosios diagnozės pasirodė praėjus vos dešimčiai dienų po to, kai nepripažįstama regiono valdžia paskelbė apie „saviizoliacijos“ priemones. Patikros punktai nekontroliuojamoje kontaktinės linijos pusėje buvo uždaryti kovo 21 d., nors kai kuriems žmonėms pėsčiomis vis dar pavykdavo juos pereiti. Vėliau ESBO Specialioji stebėsenos misija (SSM) pranešė, kad jų stebėtojai į regioną nebeįleidžiami.

Lyginant tiek su Ukraina, tiek su Rusija, apsišaukėliškos „liaudies respublikų“ valdžios reakcija į pasaulinę pandemiją buvo pavėluota. Ir DLR, ir LLR kovo viduryje įvedė „padidintos parengties“ režimą.

Tuo pačiu metu DLR sveikatos apsaugos ministras teigė, kad regione koronaviruso atvejų neužfiksuota, nepaisant to, kad dešimtys žmonių, kaip teigiama, buvo laikomi karantine.

Sprendimas uždaryti patikros punktus nekontroliuojamoje kontaktinės linijos pusėje buvo priimtas, praėjus penkioms dienoms po to, kai Ukrainos Vyriausybė juos uždarė iš savo pusės. Nuo kovo 16 d. Ukraina taip pat uždarė sienas užsienio piliečiams, Rusija tą patį padarė kitą dieną.

„Stovime eilėje, nes patekome į iš traukinio išlipusių žmonių minią ir pastebėjome verkiančią moterį, kuriai kareiviai neleido išvykti iš Donecko,“ – kovo 18 d. mūsų partneriui naujienų agentūrai „Spektr“ pasakojo paskutiniu traukiniu iš Kijevo grįžusi pensininkė.

Visgi Rusijos leidiniui „Novaya Gazeta“ pavyko išsiaiškinti, kad kovo pabaigoje Rusijos pasus turintiems „liaudies respublikų“ gyventojams buvo leidžiama vykti į Rusiją. Ir, „Novaya Gazeta“ žurnalistės teigimu, Rusijos sienos kirtimas tuo metu buvo dar pakankamai intensyvus.

„Kelių jungtys su nepripažįstamomis respublikomis pietryčių Ukrainoje veikia kaip įprastai. Susisiekimas autobusais iš Rostovo prie Dono su Kijevo nekontroliuojamomis teritorijomis vyksta kaip vykęs. Bilietus į Donecką, Luhanską ir kitus Ukrainos miestus galima įsigyti be jokių apribojimų,“ – sako žurnalistė Jelena Romanova.

Be to, yra pagrindas manyti, kad regionas susiduria su daugiau nei viena mirtina epidemija. Kovo 18 d. Ukrainos žmogaus teisių komisarė Liudmila Denisova „Telegram“ rašė, kad apie 600 žmonių nekontroliuojamose teritorijose kreipėsi į medikus dėl ūmios kvėpavimo takų infekcijos, tačiau dar 91 asmeniui pasireiškė plaučių uždegimo simptomai.

Neseniai pasirodžiusiame naujienų agentūros „Spektr“ straipsnyje taip pat teigiama, kad nuo 2020 m. pradžios nekontroliuojamose teritorijose siaučia kiaulių gripo (H1N1) protrūkis. Teigiama, kad šiais metais nuo minėtos ligos DLR jau mirė 43 žmonės.

Pirmieji COVID-19 testų rinkiniai nekontroliuojamose teritorijose pasirodė visai neseniai. „Novosti Donbassa“ duomenimis, kovą atvyko dvi siuntos iš Rusijos. Balandžio 3 d. Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas šiam regionui taip pat atsiuntė humanitarinę pagalbą, kurioje buvo ir testų.

Visgi sveikatos apsaugos sistema nepripažįstamose „respublikose“ visiškai nėra pasiruošusi stoti akistaton su koronaviruso pandemija.

„Vyriausybės nekontroliuojamose teritorijose labai smuko sveikatos priežiūros sistemos lygis, nes nutrūkus tiekimo grandinei su Ukraina, jaučiamas nuolatinis vaistų, medicininių priemonių, medicininės įrangos ir medicinos darbuotojų trūkumas,“ – savo Humanitarinės pagalbos plane COVID-19 pandemijai Ukrainoje įveikti įspėja Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (OCHA).

„Didžiausią nerimą kelia šešerius metus trunkančio karo nuniokota Rytų Ukraina, jos sugriauta sveikatos priežiūros sistema ir didelis vyresnio amžiaus gyventojų skaičius, nes čia kyla didžiulio masto COVID-19 protrūkio rizika,“ – teigia OCHA.