Pasaulyje

2020.04.21 11:00

Kaip kovoti su koronavirusu sekasi Latvijai ir Estijai: išskyrė ir kaimynų mentaliteto skirtumus

atnaujinta 11.53

Valstybės ima švelninti karantino sąlygas ir leidžia žmonėms po truputį grįžti į darbus, nepaisant tebevykstančios koronaviruso krizės. Ne išimtis – ir Baltijos šalys, kurios jau po truputį svarsto atleisti griežtų priemonių gniaužtus. Tiesa, kaimyninėse šalyje į koronavirusą buvo reaguojama kiek kitaip negu Lietuvoje.

Latvijoje iš viso užfiksuoti 748 užsikrėtimai COVID-19, Estijoje – 1552. Kokia situacija Lietuvos kaimyninėse šalyse, LRT RADIJUI pasakoja buvęs Latvijos Seimo narys Romualdas Ražukas ir Estijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Rita Kuzminienė.

R. Ražukas mano, kad latviams su koronavirusu sekasi kovoti geriau negu lietuviams dėl mentaliteto skirtumų. Jo įsitikinimu, Latvijoje yra daugiau drausmingumo, o „lietuviai daugiau laisvamaniai“.

„Latviai labai susitelkia kritiniais periodais“, – mano R. Ražukas.

Savo ruožtu R. Kuzminienė užsimena, kad nors į Estiją iš emigracijos sugrįžo nedaug piliečių, jų nemažai parvyko iš atostogų. Dėl to, anot jos, ir įvyko pirminis protrūkis šalyje.

Kaimyninėse šalyse padėtis – rami

R. Ražukas pasakoja, kad padėtis Latvijoje – „labai stabili“, o sergamumas šalyje nėra didelis, t. y. du kartus mažesnis negu Lietuvoje. Tiesa, anot jo, abi šalys ištyrė vienodą kiekį ėminių dėl įtariamo koronaviruso.

„Vyrauja gana rami padėtis. Praėjo tiktai mėnuo. Pagal statistiką vidutinis latvis turi išteklių pragyventi 2 mėnesiams, negaudamas atlyginimo. Kol kas požiūris į Vyriausybę yra stipriai pagėrėjęs, tai gana retas atvejis. (...) Karantino nei jo esmės nėra, tai reiškia, kad yra paskelbta nepaprastoji padėtis, kas leido Vyriausybei, Seimo pritarimu, priimti apribojimus – „2+2“. Tai reiškia, kad du žmonės gali būti kartu ir turi laikytis dviejų metrų atstumo“, – apie situaciją pasakoja buvęs Latvijos Seimo narys.

Savo ruožtu Estijos lietuvių bendruomenės pirmininkė sako, kad šalyje situacija panaši į Latvijos. Anot jos, epidemijos piko buvo laukiama apie balandžio 20 d. ir dabar pastebima, kad situacija gana stabili – registruotų infekcijos atvejų mažėja, gerėja intensyvaus gydymo reikalaujančių ligonių situacija.

„Pradedama mąstyti, ar nebūtų pats laikas švelninti ypatingos situacijos nustatytus apribojimus. Iš tiesų šią savaitę laukiame iš Vyriausybės gana svarbių sprendimų. Spekuliuojama, aišku, ar ši situacija bus dar pratęsta ir kuriam laikui. Svarstoma, gal ik dviejų savaičių. Bet vėlgi su tam tikromis išlygomis, kurios, pirmiausia, būtų sveikatos apsaugos sistemoje“, – sako R. Kuzminienė. Jos teigimu, šalyje yra labai didelis poreikis grąžinti planinį gydymą.

Kaukių dėvėjimas neprivalomas

Anot R. Ražuko, Latvijoje, kitaip nei Lietuvoje, kol kas medicininių kaukių dėvėjimas nėra privalomas, tačiau vyksta diskusijos šiuo klausimu. Pats R. Ražukas mano, kad jos turėtų būti privalomos visiems gyventojams.

R. Kuzminienė pasakoja, kad Estijoje situacija taip pat panaši – kaukių nešiojimas gyventojams yra rekomendacinio pobūdžio, ne privalomojo. Be to, anot jos, apribojimai Estijoje yra švelnesni, kadangi nėra apribotas judėjimas ir svarbiausia laikytis „2+2“ taisyklės.

Latvijoje pastarąją parą buvo patvirtinti 9 nauji užsikrėtimai COVID-19, nuo infekcijos iš viso mirė 5 žmonės. Estijoje per parą užfiksuota 17 naujų užsikrėtimų, 3 žmonės mirė. Bendras mirusiųjų skaičius yra 43.

Vis dėlto R. Ražukas atsargus. Anot jo, viskas priklauso nuo to, kaip skaičiuojama, kiek yra atliekama tyrimų, pavyzdžiui, per Velykas jų buvo atlikta „be galo mažai“. Jo nuomone, statistika Latvijoje yra panaši, žiūrint į susirgusiųjų ir mirusiųjų santykį.

Nepaisant to, kad užsikrėtusiųjų skaičius Estijoje yra gerokai didesnis negu Latvijoje, lietuvių bendruomenės pirmininkė tikina, kad skaičiai estų negąsdina ir į juos labai didelio dėmesio nekreipiama.

„Yra žinomos klaidos, kurios buvo padarytos, pavyzdžiui, Saremos sala, kur užsikrėtusiųjų koronavirusu asmenų skaičius – labai didelis. Tai įvyko dėl tarptautinių tinklinio varžybų, kuomet iš koronaviruso Europoje epicentro Milano atvyko tinklininkų komanda, dėl kurios įvyko šis protrūkis. 50 proc. ligonių yra būtent šioje saloje“, – sako R. Kuzminienė.