Balandžio 13 d. greitosios pagalbos automobilio vairuotojas Dmitrijus Beliakovas nuskubėjo į šalia Maskvos esantį Železnodorožno miestą paimti keturiasdešimtmetės, kaip įtariama, koronavirusu užsikrėtusios moters.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ originalus kūrinys.
Centrinė dispečerinė nukreipė jį į Voskresenską, už 90 km esantį Maskvos priemiestį, kur ligoninė specializuojasi COVID-19 pacientų gydyme. Tačiau ten nuvykęs, vairuotojas sužinojo, kad ką tik atvyko šeši greitosios pagalbos automobiliai ir laisvų lovų ligoninėje nebėra.
„Ten pralaukėme daugiau kaip valandą, vis skambindamiesi ir bandydami surasti ligoninę, kuri mus priimtų, – telefonu pasakoja D. Beliakovas. – Galiausiai jie man pasakė: „Pats sugalvok, ką daryti.“
Kiek vėliau vyrui paskambino tiesioginis vadovas ir pasakė, kad vietą pacientei pažadėjo rasti Železnodorožno ligoninė. D. Beliakovas nuskubėjo atgal į miestą, iš kurio išvyko prieš kelias valandas. Greitosios pagalbos vairuotojas namo po darbo grįžo šiek tiek prieš vidurnaktį.
Jau 18 metų Maskvos greitosios medicininės pagalbos tarnyboje dirbantis D. Beliakovas teigia, kad jam pasisekė. Kai kuriems jo kolegoms, vairuotojo teigimu, tenka ir kur kas daugiau kilometrų sukarti, net trijų miestų ligonines apvažiuoti, kol randa vietos pacientams.
Vienas greitosios pagalbos automobilio vairuotojas teigė nuvažiavęs net 190 km, kol surado neperpildytą sveikatos priežiūros įstaigą.
Kelias savaites, kol koronavirusas siaubė Europą, Jungtines Valstijas ir kitas pasaulio vietas, Rusija tarsi laikėsi nuošalyje. Tačiau nuo balandžio pradžios infekcijos plitimas įgavo pagreitį ir didžiausioje pasaulio valstybėje – patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičius kasdien auga, net ir įtariant, kad oficialiai pateikiami skaičiai neatspindi tikrojo šalyje įsismarkavusios epidemijos masto.
Šiuo metu, kai oficialiai registruotų užsikrėtimo atvejų skaičius perkopė 47 tūkst., iš kurių 405 baigėsi mirtimi, medicinos darbuotojai visoje šalyje vos spėja suktis. Maskvoje, kur užregistruota daugiau kaip pusė visų COVID-19 atvejų, sveikatos priežiūros sistema jau dabar išnaudojama praktiškai iki jos galimybių ribos.
Prieš mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtino, kad jo Vyriausybei „pavyko suvaldyti masinį viruso prasiskverbimą į Rusiją ir plitimą šalyje“. Tačiau tą pačią dieną, kai D. Beliakovas ieškojo savo pacientei laisvos lovos ligoninėje, V. Putinas pakeitė toną ir kur kas niūresnėmis spalvomis nupiešė kovos su infekcija realybę Rusijoje.
„Susiduriame su įvairiomis problemomis ir nelabai turime kuo pasigirti šioje srityje, – vaizdo konferencijoje su regionų gubernatoriais iš savo rezidencijos Maskvos priemiestyje kalbėjo V. Putinas. – Mes dar nepasiekėme šios epidemijos piko.“
V. Putinas kalbėjo kaip tik tą dieną, kai Rusija pranešė apie tuo metu didžiausią per vieną dieną užregistruotų susirgimų COVID-19 skaičių – 2558 nauji atvejai. Iki balandžio 17 d. buvo užfiksuotas naujas rekordas – 4 tūkst. naujų atvejų.
„Visi Maskvos stacionarai, intensyviosios ir skubios pagalbos skyriai dirba ant galimybių ribos, – balandžio 11 d. leidiniui RBC sakė miesto koronaviruso krizės valdymo centro pareigūnas. – Visi greitosios pagalbos automobiliais atvežami pacientai bus priimami, jiems bus suteikta reikiama medicininė pagalba.“
Balandžio 14 d. Maskvos sveikatos departamentas pranešė, kad daugiau kaip dvidešimt miesto ligoninių bus transformuotos į specialius COVID-19 infekcijos gydymo centrus. Departamentas taip pat įspėjo, kad per dvi-tris savaites miesto ligoninėse gali imti trūkti laisvų lovų.
Vakarinėje Maskvos dalyje esančioje ligoninėje Nr. 15 dirbanti gydytoja Irina Šeikina teigia, kad laisvų lovų jau nebėra. Iki balandžio 17 d. į ligoninę buvo atvežti 1 492 pacientai, o lovų joje tėra 1300. Gydytojos teigimu, palatos išplečiamos, kad galima būtų priimti visus, kuriems šio COVID-19 sukelto antplūdžio metu reikalingas hospitalizavimas.
„Šiuo metu turime 501 pacientą, kuriam laboratoriniais tyrimais patvirtinta COVID-19 infekcija, – RFE / RL sakė I. Šeikina. – Ir praktiškai visiems jiems pasireiškia COVID būdingi simptomai ir rentgeno nuotraukos [būdingos COVID pacientams].”
Laimei, gydytojos teigimu, ligoninėje netrūksta asmeninių apsaugos priemonių (AAP), medicinos studentai ir savanoriai padeda su infekcija kovojantiems medikams. Pati I. Šeikina yra pediatrė, pervesta į ligoninę Nr. 15 iš kitos gydymo įstaigos.
Nors ligoninėje trūksta slaugytojų ir sanitarų, darbinė nuotaika, anot gydytojos, nebloga.
„Visą dėmesį esame sutelkę į darbą ir, nors esame psichiškai ir fiziškai pavargę, nepasiduodame,“ – sako ji.
Balandžio 14 d. Maskvos meras Sergejus Sobianinas teigė, kad blogiausia dar ateityje, kad šiuo metu Rusijos sostinė yra tik užsikrėtimų piko „prieigose“.
Tačiau Maskva yra turtingiausias Rusijos miestas, šiuo atžvilgiu gerokai lenkiantis bet kurį kitą šalies miestą. Kitose vietose, ekspertų teigimu, perspektyvos labai liūdnos – nepakankamai aprūpintas medicinos personalas yra priverstas tvarkytis su milžinišku pacientu antplūdžiu. Įgyvendinant prieštaringai vertinamą sveikatos priežiūros sistemos reformą, pastaraisiais metais visoje šalyje smarkiai sumažintas ligoninių skaičius.
Remiantis 2017 m. Maskvoje įsikūrusio Ekonominių ir politinių reformų centro atliktos vyriausybės pateiktų skaičių analizės duomenimis, laikotarpiu nuo 2000 m., kai V. Putinas pirmą kartą atėjo į valdžia, iki 2015 m. buvo uždaryta maždaug pusė Rusijoje veikusių ligoninių.
Oficialiai tokios reformos teisinamos vadinamąja sveikatos priežiūros „optimizacija“, kuomet kuriamas glaudesnis aukštesnio lygio institucijų tinklas, tačiau Rusijos provincijoje, kur daugelis gyvena skurde, gydymo įstaigos uždarymas gali reikšti, kad neliko prieinamos sveikatos priežiūros ir kad šalis susidurs su rimtomis problemomis, kilus panašioms į šią epidemijoms.
Vienoje Ufos, Baškirija, ligoninėje gydytojai, sulaukę staigaus sunkios formos plaučių uždegimu sergančių pacientų antplūdžio, skundėsi netinkamu aprūpinimu AAP ir ligoninės vadovybės abejingumu.
„Kiekviename etape prašėme vadovybės pagalbos, tačiau jokių priemonių imtasi nebuvo, – sako Kuvatovo klinikinės ligoninės reumatologė Rimma Kamalova. – Mums tik buvo sakoma, kad blogai dirbame.“
Visgi kol kas koronaviruso epidemija skaudžiausiai smogė Maskvai, į kurią šiuo metu sutelktas visas medicinos bendruomenės dėmesys.
Pastarąją savaitę, kai COVID-19 atvejų skaičius mieste smarkiai išaugo, socialiniuose tinkluose buvo platinami akį rėžiantys ir nerimą keliantys vaizdai – eilės pacientus atgabenusių greitosios pagalbos automobilių, nusidriekusios prie Maskvos ligoninių.
Viename vaizdo įraše, kuriuo buvo dalinamasi, užfiksuotas iš Maskvos ligoninės išeinantis po devynių valandų laukimo galų gale pacientą pristatęs greitosios pagalbos automobilio vairuotojas, o kamerai pasisukus, matoma ilga įvažiuoti laukiančių greitosios pagalbos automobilių eilė.
D. Beliakovo teigimu, tokios eilės buvo laikinas reiškinys, susidaręs dėl to, kad Maskvos šiaurėje buvo atidarytos dvi specializuotos ligoninės COVID-19 pacientams.
„Visi Maskvos vairuotojai nuskubėjo būtent ten,“ – sakė jis, pridurdamas, kad šiandien situacija nėra tokia prasta.
Šiuo metu vyras paskirtas į specialiąją greitosios pagalbos brigadą, aptarnaujančią pacientus, kuriems įtariamas COVID-19. Tačiau problema, jo žodžiais tariant, išlieka ta pati: „Visos ligoninės perpildytos“.
Planuojama COVID-19 centru paversti Železnodorožno gimdymo namus ir tai, anot D. Beliakovo, yra jo „vienintelė viltis“.
O kol taip įvyks, jis į darbą išeina tikėdamasis, kad ligoninė, į kurią bus nukreiptas su vežamu pacientu, turės laisvą lovą.
