Koronavirusas Europoje jau pražudė daugiau nei 100 tūkst. žmonių, rodo naujienų agentūros AFP renkami duomenys.
Šis skaičius sudaro beveik du trečdalius viso pasaulyje užfiksuotų mirčių nuo koronaviruso skaičiaus.
Europa, kurioje iš 1 136 672 užsikrėtusiųjų mirė 100 501, yra labiausiai nuo COVID-19 pandemijos nukentėjęs žemynas. Visame pasaulyje nuo naujojo viruso jau mirė 157 163 žmonės.
Labiausiai nukentėjusios Europos šalys yra Italija ir Ispanija, kuriose mirė atitinkamai 23 227 ir 20 043 susirgusieji, po jų rikiuojasi Prancūzija, kurioje mirė 19 323 žmonės, ir Didžioji Britanija, kurioje mirė 15 464 žmonės.
Visame pasaulyje koronavirusais nustatytas mažiausiai 2 281 334 žmonėms. Visgi nustatytų atvejų skaičius atspindi tik dalį tikrojo skaičiaus, nes daugelyje šalių tiriami tik tie atvejai, kai ligonius reikia guldyti į ligoninę.
Ši statistika grindžiama duomenimis, surinktais AFP iš nacionalinių tarnybų, taip pat Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skelbiama informacija.
Atnaujinta 22.18
Prancūzija šeštadienį pranešė apie dar 642 mirties atvejus nuo COVID-19 ligoninėse ir slaugos namuose per pastarąsias 24 valandas, tačiau šalis taip pat fiksavo mažėjantį bendrą užsikrėtusiųjų koronavirusu pacientų skaičių ligoninėse ir intensyvios terapijos skyriuose.
Nauji mirties atvejai – 364 ligoninėse ir 278 slaugos namuose – padidino bendrą koronaviruso pasiglemžtų aukų skaičių iki 19 323, sakoma Prancūzijos sveikatos ministerijos pranešime.
Visgi pastarosiomis dienomis stebima koronavirusu užsikrėtusių pacientų skaičiaus ligoninėse mažėjimo tendencija – tokių ligonių sumažėjo 551, o bendras skaičius siekia 30 639. Intensyvios terapijos skyriuose gydomų pacientų skaičius sumažėjo 194 iki 5 833.
Šeštadienis buvo ketvirta diena iš eilės, kai mažėjo ligoninėse gydomų žmonių skaičius, o dešimtą dieną iš eilės mažėjo intensyviosios terapijos skyrių pacientų skaičius.
„Intensyviosios terapijos įrangos ir žmogiškųjų išteklių poreikis toliau mažėja, tačiau jis vis dar yra išskirtinio lygio, daug aukštesniu už įprastą Prancūzijoje lygį“, – teigiama pranešime.
Prancūzijoje karantinas paskelbtas nuo kovo 17 dienos, tačiau prezidentas Emmanuelis Macronas šią savaitę paskelbė, kad karantino priemonės gali būti pradėtos švelninti nuo gegužės 11 dienos.
Tuomet, pasak jo, galėtų palaipsniui atsidaryti mokyklos, tačiau kavinės, kino teatrai ir kultūros centrai liks uždaryti, o vasaros festivaliai negalės vykti anksčiau nei liepos viduryje.
Ministras pirmininkas Edouard'as Philippe`as ir sveikatos apsaugos ministras Olivier Veranas sekmadienį ketina surengti spaudos konferenciją, kurioje informuos, kaip Prancūzija kovoja su virusu. Tikimasi, kad bus pranešta, jog nuo gegužės 11 dienos karantinas bus pradėtas švelninti.
Atnaujinta 22.01
Niujorko valstija, tapusi koronaviruso pandemijos epicentru Jungtinėse Valstijose, užfiksavo mažiausią paros mirčių nuo koronaviruso skaičių per dvi savaites, šeštadienį paskelbė valstijos gubernatorius gubernatorius Andrew Cuomo.
Pasak gubernatoriaus, Niujorko valstijoje, turinčioje 20 mln. gyventojų, per praėjusias 24 valandas mirė 540 žmonių. Gubernatorius išreiškė nuomonę, kad galbūt mirčių skaičius gali pradėjo mažėti.
Remiantis grupės „Covid Tracking Project“ duomenimis, balandžio 2 dieną buvo užregistruotos 432 mirtys. Balandžio 3 dieną valstijoje užregistruoti 562 mirties atvejai, o po šešių dienų užfiksuotas 799 mirčių pikas.
Visgi A. Cuomo, pratęsęs karantiną iki gegužės 15 dienos, teigė, kad sumažėjusį mirčių skaičių reikia vertinti atsargiai. Ne mažiau kaip 2 tūkst. žmonių per pastarąją parą buvo hospitalizuoti dėl koronaviruso, paskelbė gubernatorius.
„Mes jau nebe pike, – pareiškė gubernatorius, – tačiau padėtis vis dar nėra gera“.
A. Cuomo, pastarosiomis dienomis įsitraukęs į žodžių karą su prezidentu Donaldu Trumpu, paragino šeštadienį nutraukti nesutarimus.
„Nėra laiko politikai“, – pareiškė A. Cuomo, kuris yra demokratas.
„Kaip ši situacija blogėja ir blogėja greitai? Nes visos to emocijos politizuojamos. Mes negalime eiti tuo keliu“, – kalbėjo A. Cuomo.
„Susitelkime“, – pridūrė Niujorko valstijos gubernatorius. – Ir įveikime visa tai.“
Atnaujinta 20.12
Italijoje per pastarąją parą nuo naujojo koronaviruso sukeltos ūminės kvėpavimo takų ligos COVID-19 mirė 482 žmonės, paskelbė Italijos civilinės saugos tarnyba.
Pranešime pažymima, jog koronaviruso SARS-CoV-2 aukų šalyje sumažėjo – ankstesnę parą jis pasiglemžė 575 gyvybes. Tuo pat metu padaugėjo COVID-19 ligą įveikusiųjų – per pastarąją parą pasveikusiųjų padaugėjo 2,2 tūkst. iki beveik 45 tūkstančių.
Mirčių skaičius viršijo 23 tūkst., iš jų 12 tūkst. – šiauriniame Lombardijos regione, kur išlieka vietiniu epidemijos epicentru. Per pastarąją parą Italijoje patvirtintas 3491 naujas COVID-19 atvejis, jų šalyje padaugėjo iki beveik 176 tūkstančių.
Atnaujinta 20.06
Kanada ir JAV sutarė tarpusavio sienos uždarymą pratęsti mėnesiui – iki gegužės 20-osios, pranešė Kanados ministras pirmininkas.
„Patvirtinu, kad Kanada ir Jungtinės Valstijos sutarė pratęsti sienos uždarymą 30 dienų“, – sakė Justinas Trudeau šeštadienį, per kasdieniu tapusį kreipimąsi į tautą.
Išvakarėse Kanados premjeras pareiškė, jog Otava neįžvelgia galimybių artimiausiu metu atverti sieną su JAV, tuo tarpu Vašingtono administracijos vadovas Donaldas Trumpas buvo išsakęs kitokią nuomonę. JAV ir Kanados siena buvo mėnesiui uždaryta nuo kovo 21-osios, bandant stabdyti koronaviruso plitimą.
Atnaujinta 19.03
Dėl naujojo koronaviruso sukeliamos ūminės kvėpavimo takų ligos gali mirti nuo 300 tūkst. iki 3,3 mln. Afrikos žemyno gyventojų, perspėja Jungtinių Tautų Afrikos ekonomikos komisija (UNECA).
Prognozuojama, jog pagal blogiausią scenarijų COVID-19 ligą gali susirgti 1,2 mlrd. Afrikos šalių gyventojų, o optimistiškiausiais vertinimais – 122 mln., teigiama ataskaitoje.
„Afrikoje 56 proc. miestų gyventojų gyvena lūšnynuose ar namuose be pagrindinių patogumų, įskaitant vandentiekį. Tai sudaro sąlygas nekontroliuojamam naujojo koronaviruso plitimui. Tankiai apgyvendinti miestai ir menkai išvystyta sveikatos apsaugos sistema Afrikos žemyną paverčia ypač jautriu naujajam koronavirusui“, – pažymima ataskaitoje.
UNECA skaičiavimais, Afrikos šalims kovai su COVID-19 gali prireikti nuo 44 mlrd. iki 446 mlrd. JAV dolerių. Ataskaita remiasi Jungtinės Karalystės ekspertų atliktų pandemijos padarinių tyrimų išvadomis.
Atnaujinta 18.35
Šeši asmenys, kurie praėjusią savaitę neturėdami leidimo paliko dėl COVID-19 karantinuotą ligoninę Rusijos pietvakariniame Ufos mieste yra šios įstaigos darbuotojai, pareiškė Baškirijos sveikatos apsaugos ministras Maksimas Zabelinas.
Jis pridūrė, kad šių asmenų atžvilgiu „imtasi kelių ribojamųjų priemonių“. Anksčiau pranešta, kad regiono vyriausiasis sanitarijos gydytojas iškėlė septynis ieškinius balandžio 9 dieną Kuvatovo ligoninę palikusiems asmenims. Vietos teismas nutarė, kad šeši bėgliai privalo „nesavanoriškai“ sugrįžti į kliniką. Septintas kaltinamasis jau stebimas kitoje gydymo įstaigoje.
Karantinas Kuvatovo ligoninėje buvo paskelbtas šio mėnesio pradžioje nuo koronaviruso mirus vienai 80 metų pacientei. Įstaiga buvo uždaryta kartu su ligoniais ir personalu. Pastate šiuo metu yra daugiau nei 600 pacientų ir tiek pat medicinos darbuotojų. Dalis klinikos personalo izoliuojasi namuose.
Atnaujinta 18.20
Švedijoje per parą nuo koronaviruso sukelto susirgimo padarinių mirusių pacientų skaičius padidėjo 111 ir pasiekė 1 511. Tai šeštadienį pranešė šalies medicinos tarnybų atstovai.
Užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų skaičius išaugo nuo 13 216 iki 13 822 (100 tūkstančių gyventojų tenka 138 infekuotieji).
Švedijoje intensyviosios terapijos skyriuose gydomi 1 054 žmonės, iš jų 785 – vyrai. Ištirta beveik 75 tūkstančiai žmonių. Vyriausybė iškėlė uždavinį sveikatos apsaugos institucijoms padidinti atliekamų testų skaičių iki 50-100 tūkstančių per savaitę.
Švedijos valdžia uždarė sienas užsieniečiams, negyvenantiems ES šalyse, paragino piliečius neorganizuoti renginių, kuriuose dalyvautų daugiau kaip 50 žmonių. Vyresniųjų klasių moksleiviams ir studentams rekomenduojama mokytis nuotoliniu būdu. Vaikų darželiai ir pradinės mokyklos tebedirba.
Atnaujinta 17.04
Danijoje per parą patvirtintų užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų skaičius padidėjo 169 – iki 7 242. Tai šeštadienį pranešė Valstybinis kovos su infekcinėmis ligomis institutas.
Nuo koronaviruso sukelto susirgimo padarinių mirusių žmonių skaičius išaugo 10 – iki 346. Šiuo metu ligoninėse gydoma 317 infekuotųjų (33 mažiau negu penktadienį), iš jų 87 guli intensyviosios terapijos skyriuose. Dėl koronaviruso patikrinti 91 437 žmonės.
Danijos vyriausybė dėl koronaviruso plitimo kovo 14-ąją uždarė sienas užsieniečiams, paragino šalies gyventojus nesirinkti didesnėmis kaip 10 žmonių grupėmis. Valdžia taip pat uždarė visas mokyklas. Valstybės tarnautojai, neatliekantys kritiškai svarbių užduočių, nuo kovo 13-osios iki balandžio 13-osios dviem savaitėms buvo paleisti į namus paliekant jiems darbo užmokestį.
Atnaujinta 16.58
Nyderlanduose pastarąją parą nustatyta daugiau kaip tūkstantis naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų, tad bendras infekuotųjų skaičius šalyje jau viršija 31,5 tūkstančio. Tai šeštadienį pranešė Nacionalinis sveikatos apsaugos ir aplinkos institutas.
Jo duomenimis, iki šiol koronavirusas diagnozuotas 21 589 žmonėms, iš jų 1 140 žmonių – pastarąją parą. Nuo Covid-19 mirė 3 601 žmogus, iš jų 142 – per pastarąsias 24 valandas. Duomenų apie pasveikusius pacientus institutas nepranešė.
Nyderlanduose pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis buvo užfiksuotas vasario 27 d., pirmoji mirtis – kovo 6 d. Siekdama užkirsti kelią viruso plitimui, Nyderlandų vyriausybė ėmėsi tam tikrų priemonių. Iki balandžio 28 d. uždarytos visos mokyklos, kultūros ir pramogų centrai, sporto salės ir sporto klubai, kavinės, barai, restoranai, kirpyklos, saunos, grožio salonai, masažo salonai ir t. t. Žmonėms rekomenduojama likti namuose, dirbti nuotoliniu būdu, laikytis 1,5 metro atstumo nuo vienas kito gatvėse ir parduotuvėse, taip pat nevažiuoti į kitas šalis, jei nėra didelės būtinybės. Iki birželio 1 d. uždrausti visi masiniai renginiai, gatvėse negalima rinktis grupėmis po tris ir daugiau žmonių, išskyrus šeimas.
Atnaujinta 16.42
Didžiojoje Britanijoje nuo naujojo koronaviruso mirus dar 888 žmonėms, bendras aukų skaičius padidėjo iki 15 464, rodo šeštadienį Sveikatos apsaugos ministerijos paskelbta pastarosios paros statistika.
„Iki balandžio 17 dienos 17 val. [15 val. Lietuvos laiku] iš JK hospitalizuotų žmonių, kuriems buvo diagnozuotas koronavirusas, 15 464, deja, mirė“, – informavo ministerija, ankstesnę dieną pranešusi apie 14 576 aukas.
Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II dėl koronaviruso krizės antradienį savo gimtadienio neminės tradiciniu saliutu, šeštadienį pranešė Bakingamo rūmai.
„Nebus jokių pabūklų saliutų. Jos Didenybė norėjo, kad nebūtų imamasi jokių ypatingų priemonių, kurios leistų surengti saliutus, nes nemano, kad tai būtų derama esant dabartinėms aplinkybėms“, – naujienų agentūrą AFP informavo rūmai.
Monarchė, kuriai antradienį sukaks 94 metai, per Velykas žengė retą žingsnį ir kreipėsi į tautą per televiziją, pabrėždama, jog „žinome, kad koronavirusas mūsų neįveiks“ ir kad „mes vėl susitiksime“, kai bus atšauktas karantinas.
Karantinas šalyje buvo paskelbtas praėjusį mėnesį, o šią savaitę suvaržymai buvo pratęsti dar trims savaitėms. Britanija epidemiologiškai nepalankių valstybių sąraše šiuo metu užima penktą vietą.
Britų televizija „Sky News“ pažymi, kad pabūklų saliutas Elizabeth II gimtadienio proga nenuaidės pirmą kartą per 68 jos valdymo metus.
Atnaujinta 16.04
Belgijoje per pastarąją parą nuo COVID-19 mirė 290 žmonių, o bendras aukų skaičius pasiekė 5 453, spaudos konferencijoje Briuselyje paskelbė šalies sveikatos apsaugos administracijos atstovas Emannuelis Andre.
Per parą buvo hospitalizuoti 303 nauji koronavirusu užsikrėtę pacientai. Per tą patį laikotarpį iš ligoninių buvo išrašyti 387 pasveikusieji. Naujausiais duomenimis, šalyje infekuotieji koronavirusu užima 5 069 ligoninių lovas. 1 119 hospitalizuotų asmenų guli intensyviosios terapijos skyriuose – tai yra 21 mažiau nei išvakarėse.
Per pastarąją parą Belgijoje buvo nustatyti 1 045 nauji užsikrėtimo atvejai, o bendras jų skaičius nuo epidemijos pradžios pasiekė 37 183.
Virusologas E. Andre paragino žmones, kuriems pasireiškia COVID-19 simptomai, iškart izoliuotis ir laukti gydytojo pagalbos. Pasak jo, atlikta apklausa rodo, kad 80 proc. belgų, pajutusių simptomus, ir toliau kontaktavo su aplinkiniais.
Atnaujinta 15.56
Iranas šeštadienį paskelbė apie 73 naujus mirties nuo COVID-19 atvejus, kurie oficialų bendrą aukų skaičių padidino iki 5 031.
Per parą mirusių žmonių skaičius jau septinta diena iš eilės mažėja. Tai taip pat penkta diena iš eilės, kai aukų skaičius nusakomas dviženkliais skaičiais, spaudos konferencijoje sakė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Kianoushas Jahanpouras. „Tai (73) yra labai mažas skaičius palyginti su pastarosiomis dienomis“, – sakė jis ir išreiškė viltį, kad mažėjimo tendencija tęsis.
K. Jahanpouras pridūrė, kad per pastarąsias 24 valandas patvirtinti 1 374 nauji užsikrėtimo atvejai, o bendras COVID-19 atvejų skaičius padidėjo iki 80 860.
55 987 iš hospitalizuotų asmenų pasveiko ir buvo išrašyti, o 3 513 pacientų būklė tebėra sunki. Vienoje parlamento ataskaitoje sakoma, kad skelbiami skaičiai atspindi tik hospitalizuotų pacientų, kuriems pasireiškia sunkūs simptomai, atvejus.
Ataskaitoje nurodoma, kad tikrasis mirties atvejų skaičius gali būti 80 proc. didesnis už skelbiamą, o tikrasis užsikrėtimo atvejų skaičius – 8–10 kartų didesnis.
Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino, kad dėl riboto testavimo tikrieji skaičiai gali būti didesni.
Atnaujinta 15.18
Baltarusijoje mirus dar trims koronavirusu užsikrėtusiems žmonėms, protrūkio aukų šalyje padaugėjo iki 45, šeštadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
Pasak ministerijos, šiuo metu ligoninėse gydomi 3 282 COVID-19 pacientai.
„Iš viso ligoninėse gydomi 3 282 žmonės. Iš viso 458 pacientai pasveiko ir buvo išrašyti. Papildomos diagnostinės priemonės taikomos 510 žmonių“, – sakoma pranešime.
Iki balandžio 18-osios šalyje buvo atlikti iš viso 92 709 testai dėl koronaviruso. Penktadienį pranešta, kad bendras asmenų, kuriems nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19, skaičius šalyje yra 4 779, o mirties atvejų skaičius – 42.
Šeštadienį Sveikatos apsaugos ministerija nenurodė bendro užsikrėtimo atvejų skaičiaus.
Atnaujinta 14.59
Visame pasaulyje jau užregistruota daugiau kaip 2,25 mln. užsikrėtimo koronavirusu atvejų, kurių maždaug pusė yra Europoje, šeštadienį rodo naujienų agentūros AFP renkami vyriausybių ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys.
Iš 2 251 695 užsikrėtimo atvejų 154 188 baigėsi mirtimi.
Europoje, labiausiai pandemijos paveiktame žemyne, užregistruoti 1 115 555 užsikrėtimo atvejai, įskaitant 97 985 mirties atvejus. Jungtinėse Valstijose, kur virusas šiuo metu plinta sparčiausiai, patvirtinti 706 779 užsikrėtimo atvejai, įskaitant 37 079 mirties atvejus.
Šie skaičiai tikriausiai atspindi tik dalį tikrojo skaičiaus, nes daugelyje šalių testai atliekami tik rimčiausiais atvejais.
Atnaujinta 14.42
Ispanijoje, kuri yra tarp labiausiai pandemijos paveiktų pasaulio valstybių, mirties nuo COVID-19 atvejų skaičius šeštadienį viršijo 20 tūkst., pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
Iš viso šalyje nuo koronaviruso jau mirė 20 043 žmonės. Per pastarąsias 24 valandas šalyje mirė 565 COVID-19 pacientai – šiek tiek mažiau nei 585 žmonės, apie kurių mirtį pranešta penktadienį.
Atnaujinta 14.32
Beveik trečdalis neįvežtinių atvejų užregistruota Tokijuje, kur dėl kasdien greitai didėjančio užsikrėtimo atvejų skaičiaus yra perpildytos ligoninės ir auga susirūpinimas, kad gali sugriūti sveikatos apsaugos sistema.
Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe, balandžio 7-ąją įvedęs nepaprastąją padėtį Tokijuje ir dar šešiose prefektūrose, penktadienį pareiškė, jog reikia dar griežčiau laikytis socialinės distancijos.
Ketvirtadienį Sh. Abe išplėtus nepaprastosios padėties mastą, ji įsigaliojo visoje šalyje. Taip siekiama apriboti žmonių judėjimą prieš vadinamosios „auksinės savaitės“ atostogas.
Papildomi vyriausybės prašymai uždaryti neesmines įmones, skirti Tokijui ir kelioms kitoms prefektūroms, dabar pradeda galioti ir kai kuriose kitose šalies dalyse. Valdžia nebaus šių priemonių pažeidėjų.
Tuo metu Japonijos ligoninės vis dažniau atsisako gydyti sergančius žmones. Šaliai sunkiai sekasi dorotis su greitai augančiu užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičiumi, griūnant jos skubios medicinos pagalbos sistemai.
Iš pradžių atrodė, kad Japonijai pavyko suvaldyti protrūkį imantis veiksmų atskiruose viruso židiniuose, tokiuose kaip klubai, sporto salės ir susitikimų vietos. Tačiau užkratas išplito greičiau nei buvo izoliuojami infekuotieji, o daugumos naujų užsikrėtimo atvejų atsekti nebeįmanoma.
„Greitosios medicinos pagalbos [tarnybų] žlugimas“ jau įvyko ir pranašauja sveikatos apsaugos sistemos griūtį, perspėjo dvi Japonijos medikų asociacijos. Jų teigimu, nepriimdamos pacientų ligoninės užkrauna pernelyg didelę naštą skubios pagalbos centrams, kurių šalyje yra palyginti nedaug.
Be to, medikams trūksta apsauginių drabužių, kaukių ir veido skydelių, todėl didėja rizika, kad jie užsikrės, o COVID-19 sergančius pacientus bus sunkiau gydyti, sakė Japonijos gydytojų asociacijos vadovas Yoshitake Yokokura.
Atnaujinta 13.49
Irane jau mirė daugiau kaip 5 tūkstančiai žmonių, užsikrėtusių naujuoju koronavirusu. Tai šeštadienį pranešė šalies Sveikatos apsaugos ministerijos ryšių su visuomenė departamento vadovas Kiyanushas Jahanpuras.
„Pastarąją parą naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius šalyje sudarė 1 374. Bendras susirgusiųjų skaičius pasiekė 80 868“, – cituoja jį naujienų agentūra ISNA. Pasak K. Jahanpuro, „per pastarąsias 24 valandas nuo koronaviruso mirė 73 žmonės, bendras mirčių skaičius sudaro 5 031“.
Jis taip pat informavo, kad „jau penkios dienos, kai nuo koronaviruso sukeltos ligos miršta mažiau kaip 100 žmonių (per parą)“.
Pasak ministerijos atstovo, „iki šeštadienio šalyje pasveiko 55 987 žmonės“.
Atnaujinta 13.47
Rusijoje, oficialiais valdžos duomenimis, per pastarąją parą nuo naujojo koronaviruso mirė 40 žmonių, pusė jų – Maskvoje, o bendras aukų skaičius padidėjo iki 313, pranešė operatyvinis štabas, koordinuojantis šalies atsaką į pandemiją.
„Per parą nuo koronaviruso mirė 40 pacientų, Maskvoje – 21“, – šeštadienį informavo ši darbo grupė.
Be to, keturi žmonės mirė Voronežo srityje, po du – Ingušijoje ir Pskovo srityje, po vieną – Kalugos, Ivanovo, Murmansko, Novgorodo, Sverdlovsko, Oriolo, Volgogrado, Kemerovo srityse, Sankt Peterburge, Chabarovsko ir Krasnodaro kraštuose.
Štabo duomenimis, per visą epidemijos laikotarpį Rusijoje mirė 313 žmonių.
Atnaujinta 13.22
Belgijoje pastarąją parą nuo naujojo koronaviruso mirusių žmonių skaičius padidėjo 290 – iki 5 453. Tai šeštadienį pranešė šalies Sveikatos apsaugos ministerija.
Per pastarąsias 24 valandas nustatyti 1045 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Tai – žemiausias rodiklis per pastarąsias 10 dienų. Bendras infekuotųjų skaičius Belgijoje išaugo iki 37183.
Pastarosiomis dienomis užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų skaičius per parą sudaro atitinkamai 1–2 tūkstančius ir 200–400. Aiškios naujų užsikrėtimo atvejų ir mirčių skaičiaus mažėjimo ar didėjimo tendencijos nematyti.
Atnaujinta 12.39
Singapūras šeštadienį pranešė, kad jo teritorijoje per parą buvo užregistruota rekordiškai daug užsikrėtimo koronavirusu atvejų – 942, o bendras COVID-19 atvejų skaičius padidėjo iki 5 992.
Staigus paros užsikrėtimo atvejų skaičiaus padidėjimas beveik 6 mln. gyventojų turinčiame mieste-valstybėje yra didžiausias Pietryčių Azijoje.
COVID-19 atvejų skaičius Singapūre šią savaitę daugiau nei padvigubėjo, virusui plintant tarp užsienio darbuotojų, gyvenančių perpildytuose bendrabučiuose. Sergantys užsieniečiai sudaro 60 proc. Singapūro COVID-19 pacientų.
Premjeras Lee Hsienas Loongas socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad didžioji dauguma užsikrėtusių darbuotojų užsieniečių serga nesunkiai, nes daugiausia yra jauno amžiaus.
Prognozuojama, kad užsikrėtimo atvejų bendrabučiuose toliau daugės, bet Lee Hsienas Loongas sakė, kad vyriausybė didina lovų sveikatos apsaugos ir izoliavimo įstaigose skaičių.
Singapūro bendrabučiuose gyvena daugiau kaip 200 tūkst. darbuotojų iš Bangladešo, Indijos ir kitų Azijos šalių. Bendrabučiuose viename kambaryje gyvena iki 20 žmonių, gyventojai bendrai naudojasi patogumais.
Atnaujinta 12.36
Pagyvenę gyventojai, pabėgusių slaugytojų palikti nešvarūs ir alkani, 31 auka per kelias savaites: vieni slaugos namai Monrealyje tapo koronaviruso poveikio Kanados priežiūros įstaigoms simboliu.
Monrealio priemiestyje Dorvalyje esančioje įstaigoje „Residence Herron“ išaiškinta liūdna padėtis paskatino pradėti tyrimą dėl aplaidumo ir nacionalinį dialogą apie sąlygas ilgalaikės priežiūros įstaigose, kuriose buvo užfiksuota beveik pusė visų 1 250 mirties nuo COVID-19 atvejų šalyje.
„Buvau pasibjaurėjusi, buvau tikrai pasibjaurėjusi“, – duodama interviu naujienų agentūrai AFP piktinosi Moira Davis, kurios tėvas Stanley Pinnellas mirė „Residence Herron“ balandžio 8 dieną.
„Staiga man galvoje ėmė suktis klausimai: ką galėjome padaryti kitaip? Kodėl niekas mums pranešė?... Kodėl, kodėl, kodėl?“ – sakė M. Davis.
Daugumai darbuotojų palikus įstaigą likimo valiai, iškviestos į pagalbą sveikatos apsaugos tarnybos nustatė, kad gyventojai buvo netekę daug skysčių ir nemaitinti kelias dienas. Žmonės vangiai gulėjo lovose, dalis jų – savo išmatose. Kiti buvo nukritę ant grindų, o keli mirties atvejai buvo pastebėti tik praėjus kelioms dienoms.
Oficialiai nustatyta, kad mažiausiai penki iš 31 slaugos namuose neseniai mirusio žmogaus mirė nuo koronaviruso. Likusius mirties atvejus dar tiria koroneris.
„Didelis aplaidumas“
Šia savaitę paskelbdamas aukų skaičių, Kvebeko premjeras Francois Legault padėtį „Residence Herron“ pavadino „didelio aplaidumo“ atveju: prižiūrėti 130 senyvo amžiaus gyventojų buvo likusios vos dvi slaugytojos.
Kanados visuomenė dar labiau pasipiktino žiniasklaidai pranešus, kad šių senelių namų savininkas kadaise buvo nuteistas už prekybą narkotikais, sukčiavimą ir vengimą mokėti mokesčius.
Šeimos jautėsi priblokštos, supykusios ir nusivylusios – jos buvo bejėgės ką nors padaryti, nes siekiant išvengti užkrato plitimo buvo uždrausta lankyti įstaigoje gyvenančius artimuosius.
Dabar slaugos namų kontrolę perėmė vietos valdžios institucijos, o savininkui buvo iškeltas ieškinys, reikalaujant sumokėti 5 mln. Kanados dolerių (3,28 mln. eurų) kompensaciją dėl įtariamo „nežmoniško ir žeminančio elgesio“ su klientais.
Atnaujinta 11.53
Norvegijoje pastarąją parą užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius padidėjo 93 - iki 6 984. Tai šeštadienį pranešė šalies Visuomenės sveikatos institutas.
„Iš viso koronavirusu užsikrėtė 6 984 žmonės“, – sakoma jo pranešime. Penktadienį buvo pranešta apie 6 891 infekuotąjį.
Pastarosiomis dienomis infekuotųjų skaičiaus prieaugis Norvegijoje yra stabilus ir kiekvieną parą sudaro apie šimtą. Šalyje nuo koronaviruso padarinių mirė 161 pacientas, ligoninėse gydomi 165 žmonės, jų skaičius beveik kasdien mažėja.
Atnaujinta 11.41
Estijoje per praėjusią parą buvo atlikta 2 018 COVID-19 testų, 53 iš jų (2,6 proc.) rezultatai buvo teigiami, bet naujų mirties atvejų šalyje neužregistruota.
Daugiausiai naujų užsikrėtimo atvejų – 33 – išaiškinta Harjumos apskrityje, kurioje yra sostinė Talinas.
Šeštadienį ryte Estijos ligoninėse gydomi 122 COVID-19 pacientai, kurių 11-ai prijungti dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai. Iš ligoninių išrašyti 162 žmonės.
Per praėjusias 24 valandas neužregistruotas nė vienas mirties nuo koronaviruso atvejis. Iš viso Estijoje nuo COVID-19 mirė 38 žmonės.
Nuo protrūkio pradžios šalyje atlikti 39 605 testai. 1 512 testų (3,8 proc.) rezultatai buvo teigiami.
11 proc. užsikrėtusiųjų priklauso 55–59 metų amžiaus grupei; po 10 proc. priklauso 45–49 ir 50–54 metų amžiaus grupėms.
Atnaujinta 10.38
Latvijoje, šeštadienio duomenimis, buvo užfiksuota 30 naujų užsikrėtimų COVID-19, bendras užsikrėtusiųjų skaičius siekia 712 žmonių. Per parą tyrimai buvo atlikti 1860 žmonėms. 18 naujų užsikrėtimų buvo patvirtinti vienoje benamių prieglaudoje, rašo LSM.
Tuo tarpu Rusijoje, oficialiais valdžios duomenimis, buvo patvirtinti 4785 nauji užsikrėtimai koronavirusu, bendras užsikrėtusiųjų skaičius viršija 36 tūkst. žmonių.
Atnaujinta 10.35
Ukrainoje šeštadienio ryto duomenimis buvo užfiksuoti 444 nauji užsikrėtimai koronaviruso infekcija. Iš viso šalyje patvirtinti 5106 užsikrėtimai, COVID-19 nusinešė 133 žmonių gyvybes, rašo „Kyiv Post“.
Ukraina po balandžio 24-osios gali pradėti švelninti karantiną
Ukraina ateinančią savaitę gali pradėti šiek tiek švelninti dėl COVID-19 protrūkio įvestus suvaržymus, jei koronavirusinės infekcijos plitimo mastas nepasieks kritinio lygio, penktadienį vakare pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Kartu su vyriausybe balandžio 24 dieną užmegsime ryšį su visuomene. Žmonės supras, kokios karantino priemonės bus švelninamos. Kodėl? Todėl, kad žmonėms gali būti iš dalies leista grįžti į darbą, o kai kurios mums labai svarbios pramonės šakos atnaujins savo veiklą“, – kalbėjo V. Zelenskis Saviko Šusterio vedamoje ukrainiečių televizijos laidoje.
„Gegužės mėnesį gali būti iš dalies sušvelninti [suvaržymai] transporto sektoriuje, – nurodė valstybės vadovas. – Tai yra, tokie dalykai bus daromi, jei nebus didelio [koronaviruso] protrūkio.“
Atnaujinta 09.50
Indijoje pastarąją parą nustatytų užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų skaičius padidėjo beveik 1 tūkstančiu ir išaugo iki 14 378, infekcijos aukų skaičius padidėjo 43 – nuo 437 iki 480. Tai šeštadienį pranešė šalies Sveikatos apsaugos ir šeimos gerovės ministerija.
Pastarosiomis dienomis Indijoje užsikrėtusiųjų skaičius per parą padidėja maždaug tūkstančiu žmonių.
Ministerijos duomenimis, šalies ligoninėse šiuo metu gydomi 11 906 pacientai, kuriems diagnozuotas koronavirusas, 1 992 žmonės pasveiko.
Indijos ministras pirmininkas Narendra Modis kovo 24 d. paragino visų valstijų ir sąjunginių teritorijų valdžią užtikrinti, kad iki balandžio 14 d. būtų griežtai laikomasi ypatingojo režimo. Vėliau vyriausybės vadovas pratęsė griežtos izoliacijos režimo galiojimą iki gegužės 3 d. imtinai.
Atnaujinta 09.46
Estijos atsakui į koronaviruso krizę vadovaujantis premjeras Juri Ratas pasirašė įsaką, kuriuo siekiama sustabdyti COVID-19 plitimą Tartu universiteto studentų bendrabutyje.
Kaip šeštadienį sakė vyriausybės atstovai, bendrabutyje gyvenantys žmonės turi likti savo butuose, kol paaiškės COVID-19 testų rezultatai, ir vengti kontaktų su kitais žmonėmis. Studentai, kurių testų rezultatai bus teigiami, privalės likti izoliacijoje, kol visiškai pasveiks.
Kad būtų išvengta infekcijos plitimo, bendrabutyje bus nustatytos trys zonos. Gyventojai bus suskirstyti pagal tai, ar serga, ar turėjo artimų kontaktų su sergančiaisiais ir ar tokių kontaktų neturėjo.
Artimų kontaktų su sergančiaisiais turėję asmenys, kurių testų rezultatai bus neigiami, dvi savaites turės laikytis karantino ir stebėti savo sveikatą. Jiems bus suteikta galimybė pabūti gryname ore.
Kontaktų su užsikrėtusiais žmonėmis neturėję asmenys, kurių testų rezultatai bus neigiami, galės išeiti iš bendrabučio laikydamiesi visai visuomenei galiojančių suvaržymų.
Kaip laikomasi judėjimo ribojimų, kontroliuos policija ir pasieniečiai.
Estijos sveikatos apsaugos departamentas informavo, kad bendrabutyje balandžio 9 dieną 14 studentų, kurių dalis buvo užsikrėtę COVID-19, šventė gimtadienį.
Patikrinus sveikatą, šešiems žmonėms diagnozuotas koronavirusas; dar 42 to aukšto, kuriame vyko vakarėlis, gyventojai laukia medikų išvadų.
Bendrai reikės patikrinti maždaug 200 asmenų, turėjusių kontaktų su jais, nurodė departamentas.
Atnaujinta 08.56
193 šalyse ir teritorijose pranešta apie daugiau kaip 2,2 mln. COVID-19 atvejų, rodo naujienų agentūros AFP renkami vyriausybių ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys.
Šie skaičiai tikriausiai atspindi tik dalį tikrojo skaičiaus, nes daugelyje šalių testai atliekami tik rimčiausiais atvejais.
Pavyzdžiui, naujas Stanfordo universiteto tyrimas, kurio metu buvo tiriami Silicio slėnio gyventojų antikūnai prieš virusą, rodo, kad tikrasis užsikrėtimo atvejų skaičius yra bent 50 kartų didesnis už oficialųjį.
Kasdien pasaulyje užregistruojamų mirties nuo COVID-19 atvejų skaičius išlieka didelis, didesnis nei 8,8 tūkstančio. Iš daugiau kaip 154 tūkst. mirties atvejų, patvirtintų nuo pandemijos pradžios, 36 773 užregistruoti Jungtinėse Valstijose, 22 745 – Italijoje, 19 478 – Ispanijoje, 18 681 – Prancūzijoje.
Vis didesnį pavojų šalims, kurioms šiuo metu tenka mažesnis dėmesys, iliustruoja penktadienio pranešimas, kad Afrikoje užregistruotų mirties atvejų skaičius pasiekė 1 tūkstantį.
Tuo tarpu Kinijos centrinės Hubėjaus provincijos sostinės Uhano, laikomo naujojo koronaviruso pandemijos pirminiu židiniu, tarnybos penktadienį staiga patikslino koronavirusinės infekcijos COVID-19 aukų skaičių. Jis buvo padidintas 50 procentų: 1 290 atvejų iki naujo bendro skaičiaus 3 869.
Patikslinimas smarkiai – iki 4 632 – padidino ir bendrą visoje šalyje patvirtintų mirties atvejų skaičių.
Atnaujinta 08.42
COVID-19 aukų skaičius ženkliai padidėjo Jungtinėse Valstijose ir smarkiai paveiktoje Vakarų Europoje, bet didėjantys užsikrėtimo ir mirties atvejų skaičiai Afrikoje rodo, kad keliaudamas per pasaulį virusas neaplenkia jokio žemyno.
Daugiau kaip pusei žmonijos – 4,5 mlrd. žmonių – liepta neiti iš namų, daugėjant įrodymų, kad socialinio atstumo priemonės padeda lėtinti pandemiją.
Tačiau daugelis nerimauja dėl to, kada ir kaip bus švelninami ribojimai siekiant atgaivinti pasaulio ekonomiką, kuriai labai skaudžiai smogė tai, ką Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pavadino „Didžiuoju uždarymu“.
2,2 mln. užsikrėtimo atvejų
193 šalyse ir teritorijose pranešta apie daugiau kaip 2,2 mln. COVID-19 atvejų, rodo naujienų agentūros AFP renkami vyriausybių ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys.
Šie skaičiai tikriausiai atspindi tik dalį tikrojo skaičiaus, nes daugelyje šalių testai atliekami tik rimčiausiais atvejais.
Pavyzdžiui, naujas Stanfordo universiteto tyrimas, kurio metu buvo tiriami Silicio slėnio gyventojų antikūnai prieš virusą, rodo, kad tikrasis užsikrėtimo atvejų skaičius yra bent 50 kartų didesnis už oficialųjį.
Kasdien pasaulyje užregistruojamų mirties nuo COVID-19 atvejų skaičius išlieka didelis, didesnis nei 8,8 tūkstančio. Iš daugiau kaip 150 tūkst. mirties atvejų, patvirtintų nuo pandemijos pradžios, 36 773 užregistruoti Jungtinėse Valstijose, 22 745 – Italijoje, 19 478 – Ispanijoje, 18 681 – Prancūzijoje.
Vis didesnį pavojų šalims, kurioms šiuo metu tenka mažesnis dėmesys, iliustruoja penktadienio pranešimas, kad Afrikoje užregistruotų mirties atvejų skaičius pasiekė 1 tūkstantį.
Atnaujinta 08.12
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nepatenkintas Kinijos veiksmais kovoje su naujojo koronaviruso plitimu. Jis tai pareiškė per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose.
„Mes su Kinija daug ką svarstome. Pasakysiu taip: esu nepatenkintas. Ir aš su jais (Kinijos vadovais) kalbėjausi“, – pabrėžė JAV lyderis.
Pasak Amerikos administracijos vadovo, Pekinas galėjo efektyviau veikti ir sumažinti naujojo koronaviruso protrūkio, vėliau tapusio pandemija, mastą. „Tai seniai buvo galima uždaryti. Jie (Kinijos valdžia) tai žinojo“, – tvirtino D. Trumpas.
Jis pažymėjo, kad JAV ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialistai ne iškart galėjo patekti į Uhaną, kur prasidėjo naujojo koronaviruso plitimas. „Mes negalėjome patekti. Teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad ir PSO negalėjo patekti. Ne, aš nepatenkintas Kinija“, – pridūrė Baltųjų rūmų šeimininkas.
D. Trumpas buvo paklaustas, ar jis gali paremti raginimus atimti Kinijai teisę surengti 2022 metų žiemos olimpines žaidynes. Anot JAV prezidento, tolesni Vašingtono veiksmai labai priklausys nuo to, kaip Pekinas vykdys dvišalę prekybos sutartį, pasirašytą sausio 15 d. „Aš ką tik sudariau su Kinija sandorį. Jie pirks (amerikietiškos) produkcijos už 250 milijardų dolerių. Aš noriu pažiūrėti, kaip jie laikysis sutarties“, – pareiškė D. Trumpas.
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 2,1 milijono žmonių, apie 140 tūkstančių infekuotųjų mirė.
Johnso Hopkinso universiteto duomenimis, Jungtinėse Valstijose yra 700 282 infekuotieji. Mirė 36 822 žmonės, pasveiko 58 587.
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija.
Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 2,1 milijono žmonių, apie 140 tūkstančių infekuotųjų mirė.
