Pasaulyje

2020.04.17 21:34

Prancūzijoje dirbantis lietuvis gydytojas – apie perpildytas reanimacijas ir laukiamą antrą koronaviruso bangą

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.04.17 21:34

Penktadienio duomenimis, iš 1149 užsikrėtusiųjų koronavirusu Lietuvoje 205 yra medikai. Izoliuotis teko 1200 medikų. Tokie skaičiai siejami su vėlavusiomis apsaugos priemonėmis, kurių didelės siuntos į Lietuvą pradėjo plaukti jau augant užsikrėtusiųjų skaičiui, kurį laiką gydytojams teko dirbti trūkstant pirštinių, respiratorių, kaukių ir kitų priemonių. Medikai reikalavo, kad jie ne tik būtų nuolat testuojami, bet ir po 7 dienų testai turi būti kartojami. Apskritai medikai Lietuvoje sulaukia išskirtinio dėmesio dėl darbo didelės rizikos sąlygomis ir išskirtinės padėkos. Kaip dirba gydytojai kitose šalyse?

Apie tai LRT laidoje „Dienos tema“ kalbėjo JAV, Bostone, Harvardo universiteto klinikinėje ligoninėje, dirbantis medikas – tyrėjas Lukas Sveikata ir Prancūzijos Miulūzo ir Pietų Elzaso regiono ligoninių grupės anesteziologas-reanimatologas Gediminas Kondratas.

Dienos tema. Gydytojas apie COVID-19 protrūkį JAV: situacija atsilieka kelias savaites nuo Europos (su vertimu į gestų k.)

– Ir Prancūzija, ir JAV labiausiai nukentėjo nuo koronaviruso. Šios šalys tarp 5 labiausiai nukentėjusių valstybių: Amerikoje yra maždaug 700 tūkst. užsikrėtusiųjų, Prancūzijoje – 170 tūkst. Mirčių skaičiai taip pat dideli: viena artėja prie 40 tūkst., kita prie 20 tūkst. Pasaulyje labai plačiai kalbama, kad Amerika buvo nepasirengusi koronavirusui ir labai uždelsė, todėl toks katastrofiškas yra užsikrėtusiųjų ir mirčių skaičius. Bet sunku patikėti, kad medikai to negalėjo numatyti. Kaip manote, ar JAV buvo pasirengusi, kaip patys medikai reaguoja ir koks tai iššūkis Amerikos sveikatos sistemai?

L. Sveikata: Skaičiai iš tikrųjų yra dideli ir įspūdingi, šiek tiek gąsdinantys, jei tiesiog naujienas sekant. Dėl pasiruošimo – situacija skirtingose valstijose yra skirtinga, nes JAV labai didelė šalis. Valstijose kaip Niujorkas, Naujasis Džersis, Masačiusetse, kur dabar esu, skaičiai didesni. Tarkime, Masačiusetse yra Bostonas, šiek tiek didesnis miestas nei Vilnius, turintis 700 tūkst. gyventojų, o pati valstija – 7 mln. gyventojų, tai čia yra 32 tūkst. koronaviruso atvejų, apie 1 100 mirčių. Tai iš tikrųjų didesni skaičiai negu daugumoje Europos valstybių.

Dėl pasiruošimo – žinoma, epidemiologijos ir visuomenės sveikatos ekspertai visose šalyse, taip pat ir Amerikoje, nuo vasario pradžios, turbūt, jau skambino pavojaus varpais, kad gali būti didelė pandemija. Bet, manau, giliai širdyje niekas, nei sprendimus priimantys žmonės, nei ekspertai, netikėjo, kad kažkur toli Azijoje besivystanti viruso banga taip stipriai paveiks, kad tokia banga užeis į Europą ir kartu į Ameriką. Žinoma, atsakas gal šiek tiek ir galėjo būti ankstesnis.

– Kaip Prancūzijoje reaguojama į pandemiją ir jos sveikatos sistemai kokio dydžio tai iššūkis? Jūs pats dirbate tame centre, kur ir kilo pati epidemija Prancūzijoje, tiesa?

G. Kondratas: Taip, visiškai teisingai. Gyvenu, dirbu Elzase, Prancūzijos regione, kuris ribojasi su Šveicarija ir Vokietija, o jo plotas yra maždaug keturis kartus mažesnis nei Lietuvos, tačiau čia gyvena beveik 2 mln. gyventojų.

Elzasas buvo regionas, kuriame atsirado pirmasis Prancūzijoje koronaviruso židinys. Vasario 17–21 dienomis viename didžiausių Elzasos regiono miestų Miulūze vyko religinis evangelikų suvažiavimas, kuriame dalyvavo maždaug 2,5 tūkst. žmonių. Praėjus kelioms dienoms po šio suvažiavimo, į Miulūzo ir aplinkinių miestų ligoninių priėmimo skyrius pradėjo masiškai plūsti pacientai, kuriems pasireiškė tipiški koronaviruso simptomai: karščiavimas, kosulys, dusulys, skausmas krūtinėje ir panašiai. Nuo tada viskas pradėjo labai greitai, žaibiškai blogėti, padėtis tiesiog katastrofiškai pablogėjo, svarbiausia problema buvo ta, kad atsirado labai daug žmonių, sergančių sunkia forma, jiems reikėjo intubacijos ir dirbtinės plaučių ventiliacijos. Todėl abidvi Miulūzo reanimacijos buvo labai greitai perpildytos. Buvo nuspręsta nedaryti planinių operacijų, o operacinę paversti reanimacija, kurioje buvo guldomi tiek sergantys virusu, tiek nesergantys ligoniai, kuriems reikalinga reanimacinė pagalba. Buvo atliekamos tik ekstrinės operacijos, tačiau ir to neužteko.

Tuomet nuspręsta statyti šalia Miulūzo ligoninės vadinamąją karinę reanimaciją: buvo pastatytos palapinės su visa būtina dirbtinės plaučių ventiliacijos įranga, buvo atsiųsti karo medikai, kurie yra atsargoje, tačiau kritiniais atvejais mobilizuojami. Tokiu būdu buvo sukurta dar 30 papildomų lovų kitiems sunkiems ligoniams gydyti. Tačiau net ir to neužteko, nes per dieną reikėdavo intubuoti 20–30 ligonių ir juos kažkur perkelti. Tada vėl buvo pasitelktos karinės struktūros ir karinis sraigtasparnis bei sanitariniais traukiniais pacientai transportuoti į kitas Prancūzijos ligonines, taip pat kitų šalių reanimacijas, pavyzdžiui, Vokietijos, Šveicarijos, Liuksemburgo.

– Dabar situacija stabilizuota ar vis dar tokia pati baisi padėtis?

G. Kondratas: Paskutiniųjų dienų sergamumo ir mirštamumo kreivės leidžia pamatyti šiokį tokį stabilizavimą. Bet mūsų reanimacijos ir toliau išlieka perpildytos, tačiau naujai susirgusių, ypač sunkia forma, ligonių skaičius mažėja. Sprendžiame pagal tai, kad sunkių ligonių, kuriuos reikėtų kažkur išsiųsti į kitas Prancūzijos ar kitų šalių reanimacijas, pastebimai sumažėjo. Tačiau mūsų pačių ligoninėje situacija dar labai rimta, pradedami atidaryti poreanimaciniai skyriai, pavyzdžiui, ligoniams, kuriems reikalinga kvėpavimo reabilitacija.

– Ar Bostono ligoninėje yra lygiai tokia pat sudėtinga situacija šiuo metu?

L. Sveikata: Skaičiai, žinoma, didėja gana greitai ir manau, kad Amerikoje situacija atsilieka kelias savaites nuo Europos, dar nepasiekėme piko. Jis numatomas galbūt po savaitės, per 10 dienų. Aišku, ligoninė transformavo savo resursus, kad kuo daugiau būtų lovų sergantiems koronavirusu. Užimtumas didėjo, bet dar nepasiektas limitas.

– Kaip ligoninė pasirengusi, ar netrūksta medikams apsaugos priemonių, užtenka plaučių ventiliavimo aparatų, lovų?

L. Sveikata: Būtent Masačusetso valstijoje apsaugos priemonių užtenka. Jos, aišku, limituotos. Planuojama, kaip bus, kai padidės pacientų skaičius ir pradės trūkti. Įkurtas N95 kaukių sterilizavimo centras, kur nauja technologija gali per dieną iki 80 tūkst. kaukių sterilizuoti. Taip to paties vartotojo kaukė gali būti sterilizuota net iki 20 kartų. Ruošiamas aktyviai, nes tų resursų gali pritrūkti, bet lovų ir ventiliatorių kol kas netrūksta.

– Ar gydytojai Bostono ligoninėje yra testuojami ir kaip dažnai?

L. Sveikata: Gydytojai testuojami, jeigu turi simptomų, susijusių su virusu. Tai temperatūra, sausas kosulys, uoslės sutrikimas, kuris yra vienas iš naujų identifikavimo koronaviruso simptomų. Iš testuotų daugiau nei 2 900 gydytojų 12 proc. buvo užsikrėtę.

– Ar Prancūzijoje medikai irgi nuolat testuojami?

G. Kondratas: Ne. Pas mus testo rekomendacijos gydytojams yra tokios pačios kaip ir visai populiacijai. Tai reiškia, kad testas daromas tik atsiradus klinikiniams simptomams. Susirgęs žmogus skambina savo šeimos gydytojui, nusako savo simptomus ir tada gydytojas sprendžia, ar vykti į ligoninę, ar gydytis namie. Jeigu simptomai blogėja, tuomet, aišku, vyksta į ligoninę, kur testuojamas. O jeigu lieka namie, tai testuojami tik didesnės rizikos ligoniai, tarkim, vyresnio amžiaus, sergantys diabetu, nutukę ir panašiai. Lygiai tas pats yra ir gydytojams bei paramedikams ir slaugančiam personalui – jeigu klinikinių simptomų nėra, jokie testai nėra atliekami.

– Pas mus kalbama, kad dabar yra viruso pirmoji banga, kuri slopsta, bet rudenį grįš. Ar Prancūzijoje kalbama apie tai, ruošiamasi tam?

G: Kondratas: Be abejo. Dabar matome, kad būtent dėl karantino pavyko šiek tiek pristabdyti ligos plitimą ir pirmoji banga, tikimės, bus suvaldyta. Bet visi baiminasi būtent tos antrosios bangos, labai daug diskusijų vyksta dėl karantino panaikinimo. Kaip neseniai pasisakė šalies prezidentas Emmanuelis Macronas, yra planuojama dalinai atšaukti karantiną nuo gegužės 11 d., jeigu epidemiologiniai duomenys ir mokslininkų nurodymai leis tą padaryti.

Planuojama pirmiausia atidaryti vidurines mokyklas bei darželius, tačiau universitetai, ko gero, liks uždaryti iki pat mokslo metų pabaigos. Be to šiuo metu pamažu ateina vadinamieji serologiniai kraujo tyrimai, kuriais galima nustatyti antikūnų kiekį kraujyje. Tikimasi, kad taip bus galima testuoti ligonius ir sužinoti, kurie persirgę ir galbūt turi imunitetą šiai ligai. Tai, kas galėtų padėti kovoti su ta vadinamąja antrąja epidemijos banga.

– Ar Bostone rengiamasi antrai bangai? Kada galvojama lengvinti karantino sąlygas?

L. Sveikata: Žinoma, epidemiologai kalba apie pirmąją, antrąją ir net trečiąją bangą. Šiandien apskaičiuota, kad esame tik pirmosios bangos viduryje. Tai dar iš tikrųjų reikia sulaukti to momento, kai ta vadinama kreivė bus suplokštinta ir sulėtės naujų atvejų atsiradimas. Amerikoje dar turime šito sulaukti. Antras etapas, kaip minėjo kolega, irgi bus serologiniai testai. Antikūno nustatymų testai irgi dar nėra išvystyti tiek, kad būtų galima masiškai juos daryti, kas leistų nuspėti, kokia bus antroji banga ir koks yra populiacijos imunitetas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt