Pasaulyje

2020.04.18 19:22

Koronavirusas Rytų Europoje ir Vidurinėje Azijoje jau tapo priedanga riboti žmonių laisvę

Hromadske, LRT.lt 2020.04.18 19:22

Nustokite patys galvoti, remkitės tik oficialiais duomenimis ir neskelbkite informacijos, kuri gali būti laikoma „kenksminga“, net jei dalinatės ja tik savo feisbuko paskyroje – tai tėra tik keletas Azerbaidžano, Armėnijos ir Moldovos vyriausybių iškeltų reikalavimų žurnalistams.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Hromadske“ originalus kūrinys.

Rusijos Dūma pasiūlė sugriežtinti bausmes už melagingos informacijos apie pandemiją sklaidą. „Melagingos informacijos“ skleidimas, jei dėl to buvo padaryta žala asmens sveikatai, gali būti baudžiamas bauda nuo 70 tūkst. iki 1,5 mln. rublių (apie 9 tūkst. – 19 tūkst. eurų) ir pataisos bei priverstiniais darbais arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Jei dėl melagingos informacijos mirtų žmogus, ją paskleidęs asmuo, priėmus tokį įstatymą, būtų baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Tokios pačios bausmės būtų taikomos ir tuo atveju, jei melagingos informacijos sklaida sukeltų „sunkias“ pasekmes.

Griežtinamos bausmės ir už palyginti lengvesnius nusižengimus. Į įstatymą dėl viešos melagingos informacijos sklaidos, kuri sukelia grėsmę piliečių gyvybei ar sveikatai Rusijos parlamentas pasiūlė įtraukti punktą apie baudas nuo 300 tūkst. iki 700 tūkst. rublių (apie 4–9 tūkst. eurų). Pažeidėjams gali būti skiriami ir pataisos darbai arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Armėnija: redaguok arba mokėk

Balandžio 1 d. Armėnijoje buvo priimtas labai kontraversiškas įstatymas, kuriuo, esant ekstremaliai padėčiai valstybėje, leidžiamas piliečių sekimas ir jų telefoninių pokalbių pasiklausymas, įdiegus specialią programėlę telefone.

Opozicija griežtai pasisakė prieš tokį įstatymą, tačiau valdantiesiems pavyko juos apvynioti aplink pirštą, bent jau taip situaciją mato kai kurie Armėnijos parlamento nariai. Žmogaus teisių aktyvistai aštriai kritikavo įstatyme pasiūlytas teisines „naujoves“ – vieni šią iniciatyvą vadino „prastai apgalvota“, kiti įsitikinę, kad šis įstatymas suteikia valdžiai galimybę slėpti tikrąją padėtį valstybėje.

Ekstremalią padėtį Armėnija paskelbė kovo 16 d. Ir iš karto po to įvedė žiniasklaidos darbo suvaržymus. Žurnalistams draudžiama skelbti „žinutes, kurios gali šalyje sukelti paniką.“ Ir žurnalistus, ir visuomenę neramina galimos šios formuluotės interpretacijos.

Valdžia taip pat spaudžia žiniasklaidą bet kokią su koronavirusu susijusią komunikaciją grįsti vien tik oficialiais Armėnijos šaltiniais. Dėl šios priežasties jau dabar žurnalistai patiria sunkumų, nušviesdami infekcijos plitimą kitose šalyse.

Armėnų žurnalo „Aravot“ vyriausioji redaktorė buvo priversta redaguoti interviu su rusų politologu Vladimiru Solovjovu, neatsargiai prasitarusiu, kad Rusijos valdžia slepia tikrąjį infekcijos mastą.

„Kai išėjo straipsnis, sulaukiau skambučio iš policijos. Jie pareikalavo, kad išimčiau šį interviu arba būsiu priverstas sumokėti 500 tūkst. dramų (apie 1 tūkst. eurų) dydžio baudą,“ – „Aravot“ redaktorė Anna Israelian pasakojo „JAMnews“.

Panašiai kalba ir kitų leidinių redaktoriai, keletas jų iš tiesų buvo priversti susimokėti baudas. Baudų suma auga proporcingai visuomenės nerimui ir susirūpinimui – dešimtys Armėnijos leidinių pasisakė prieš tokias priemones, teigdami, kad žiniasklaidos suvaržymai nedelsiant turi būti atšaukti.

Vyriausybės iniciatyvos net sulaukė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos kritikos. Tąkart valdžia sutiko sumažinti ribojimus, išėmė formuluotę „žinutes, kurios gali šalyje sukelti paniką“ ir leido Armėnijos žiniasklaidai tiksliai nušviesti pandemijos plitimą kitose šalyse, remiantis tarptautinės žiniasklaidos šaltiniais.

Tačiau kalbant apie situaciją Armėnijoje, negalima pamiršti Vyriausybės – ji vis dar gali išleisti informacijos paneigimus, kuriuos žiniasklaida yra įpareigota paskelbti ne vėliau kaip per dvi valandas.

Moldova: dezinformacija prieš cenzūrą

Kovo 25 d. Moldova taip pat bandė įvesti panašius ribojimus vietos žiniasklaidai. Moldovos transliacijų koordinavimo komitetas pradėjo reikalauti, kad apie viruso plitimą rašantys žurnalistai remtųsi tik „patikimiausių ir kompetentingiausių“ institucijų teikiama informacija – turima omenyje Moldovos sveikatos apsaugos ministerija ir jos įsteigta Ekstremalių situacijų komisija.

Be to, žurnalistų, redaktorių ir televizijos laidų vedėjų prašoma asmenines nuomones pasilaikyti sau ir remtis vien tik „faktais“, tačiau svarbiausia tai, kad Vyriausybė pasilieka išskirtinę teisę vertinti „faktus“.

Moldovos nepriklausomos žiniasklaidos asociacijos vykdomasis direktorius Petru Macovei interviu ZdG teigė, kad įvesti apribojimai turi „akivaizdžių cenzūros elementų“, pirmiausia dėl to, kad valdžia pateikia tik kruopščiai atrinktus faktus, kuriuos ir galima naudoti informuojant visuomenę.

„Manau, kad turime įspėti Europos Komisiją apie susidariusią situaciją, nes Moldova praktiškai paskelbė, kad panaikinami keli Europos žmogaus teisių konvencijos straipsniai, pirmiausia, straipsnis apie žodžio laisvę,“ – sakė P. Macovei.

Politologas Dionis Cenusa mano, kad šie nurodymai galėtų duoti naudos, jei jie būtų taikomi kovoje su pandemijos metu šalį užplūdusia dezinformacija.

„Siūlomos priemonės yra neproporcingos ir jos gali turėti neigiamą poveikį žiniasklaidos laisvei. Kalbame apie cenzūros žiniasklaidoje įvedimą. Tokie sprendimai nėra produktyvūs ir jie tikrai nepadeda kovojant su virusu,“ – sako D. Cenusa.

Po dviejų dienų, kovo 27 d., dėl visuomenės ir žiniasklaidos NVO spaudimo, žodžio laisvę varžančios priemonės buvo atšauktos – visuomenė ir NVO pastebėjo, kad „šio dokumento kryptis akivaizdžiai riboja visuomenės informavimo priemonių žodžio laisvę.“

Azerbaidžanas: penktosios kolonos izoliavimas

Azerbaidžanas taip pat pradėjo žmonių sekimą ir, jei viskas vyks pagal Vyriausybės planą, norint nueiti iki vaistinės ar parduotuvės, gali tekti prašyti valdžios leidimo.

Kovo 19 d. Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas, į dialogą su valdžia eiti nepanorusią opoziciją išvadino „penktąja kolona“, „išdavikais“ ir „provokatoriais“ ir pagrasino šalyje įvesti ekstremalią padėtį, kad izoliuotų opoziciją nuo visuomenės.

„Pažiūrėkite į jų įrašus socialinėje žiniasklaidoje, – kalbėjo I. Alijevas. – Ten pilna neapykantos ir provokacijų. Atrodo, kad jie nori sukelti sumaištį. Jie nori kuo daugiau painiavos. Jie nori, kad kiltų panika. Ir po viso to jie sako, kad jie gyvena Azerbaidžano žmonių rūpesčiais. Jie yra priešas, todėl būtina atvirai apie tai pasakyti.“

Į I. Alijevo pasisakymus sureagavo keletas Europos Parlamento (EP) narių, įskaitant ir Rogerį Gale`ą, vieną iš Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos (ETPA) specialiųjų įgaliotinių Azerbaidžanui. R. Gale tokį prezidento pareiškimą pavadino „gėdingu pasinaudojimu koronaviruso pandemija, siekiant dar kartą užsipulti ir taip be perstojo kritikuojamą šalies opoziciją.“

Kitas specialusis įgaliotinis Stefanas Schennachas teigė, kad „prezidento I. Alijevo pasirinkti epitetai teisėtai šalies politinei opozicijai apibūdinti, pavadinant juos išdavikais ar „penktąja kolona“, yra visiškai nedemokratiški. Ekstremalių situacijų metu labai svarbu politinis pliuralizmas ir atsakingas naudojimasis žodžio laisve, kad būtų užtikrinta atvira politinė diskusija ir laisvas informacijos srautas visuomenėje.“

Dar kovo pradžioje Azerbaidžano generalinis prokuroras įspėjo žiniasklaidą ir socialinių tinklų vartotojus, kad prieš tuos, kurie platins Vyriausybės nepatvirtintą informaciją apie koronavirusą, gali būti imtasi „griežtų priemonių“. Žiniasklaida ir socialinių tinklų vartotojai netrukus sužinos, ką teko išgyventi šalies tinklaraštininkams.

Viena iš tokių tinklaraštininkių Amina Mamedova buvo sulaikyta policijos po to, kai savo feisbuko puslapyje paskelbė įrašą apie tai, jog oficialus koronaviruso aukų skaičius Azerbaidžano sostinėje Baku yra „dirbtinai mažinamas“.

„Policininkai man perskaitė naująjį įstatymą ir pasakė, kad šį kartą apsiribos įspėjimu, nes esu jauna, netrukus ruošiuosi ištekėti ir kad mano tėvai – geri žmonės,“ – Amina pasakojo „JAMnews“.

Kovo 17 d. Azerbaidžano parlamentas priėmė keletą „Informacijos, informacijos apsaugos ir informavimo“ įstatymo pataisų. Internetiniams šaltiniams buvo uždrausta dalintis „melaginga informacija, kuri gali sukelti grėsmę gyventojų gyvybei, sveikatai ar turtui, masiškai pažeisti visuomenės saugumą ir gyvybės palaikymo, finansų, transporto, komunikacijos, pramonės, energetikos įstaigų ir įmonių ar viešosios infrastruktūros veiklą ar paskatinti kitus socialiai pavojingus reiškinius.“

Dabartinė situacija grąžino 2017 m. prisiminimus, kai buvo priimtos panašios teisės aktų pataisos.

„Paprastai tik teismas gali nuspręsti, kokia informacija yra melaginga ir kenksminga. Tačiau šis įstatymas leidžia priimti tokį sprendimą be teismo ir iš karto taikyti blokavimą bei kitas priemones. Taip jau yra buvę čia, kai visai nemelagingi šaltiniai, pateikiantys teisingą informaciją ir turintys nemenką poveikį visuomenei, buvo blokuoti, nes, kaip teigiama, neatitiko įstatymo nuostatų. Šios pataisos atveria duris interpretacijoms. Ateityje tai gali sukelti daug nemalonių, teismų nekontroliuojamų pasekmių,“ – naujienų agentūrai „Turan“ sakė informacijos įstatymo ekspertas Aleskeras Mamedli.