Pasaulyje

2020.04.18 07:00

Koronavirusas Ispanijoje lietuvio gydytojo akimis: prie plaučių ventiliacijos prijungti pacientai užmigdyti būna savaitėmis

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.04.18 07:00

Žinomas futbolo klubo „Barcelona“ gydytojas Mindaugas Gudelis šiandien stovi priešakinėse kovos su COVID-19 infekcija linijose – Leridos ligoninės priimamajame. Iš arti regėdamas pandemijos sėjamą mirtį vyras teigia, kad svarbiausia tokiomis akimirkomis išlaikyti šaltą protą. Kaip atrodo su infekcija kovojančių medikų darbas, kaip kinta koronavisu užsikrėtusių žmonių būklė – išskirtiniame interviu naujienų portalui LRT.lt pasakoja M. Gudelis. 

– Jūs esate „Barcelona“ futbolo komandos gydytojas, kurį laiką dėl karantino izoliavotės namie, tačiau šiandien dirbate ligoninėje. Kaip ten atsidūrėte?

– Aš anksčiau, prieš pakliūdamas į „Barcelonos“ futbolo klubą, daug metų dirbau priėmimo skyriuje šeimos gydytoju, priėmimo skyriaus specialistu. Kai dėl karantino sustojo klubo veikla, be to buvo didelis gydytojų sergamumas koronavirusu, aš tiesiog pasiskambinau savo kolegoms ir pasakiau, jeigu prireiktų mano pagalbos, tai kreipkitės ir aš su malonumu padėsiu. Net keli gydytojai iš mūsų klubo šiandien dirba įvairiose ligoninėse, padeda kolegoms esant koronaviruso krizei.

– Ispanija šiandien yra pirma pagal koronavirusu užsikrėtusių asmenų skaičių Europoje. Užregistruota beveik 183 tūkst. užsikrėtimo atvejų. Trūksta gydytojų Ispanijoje esant tokiai situacijai?

– Dabar situacija gerėja, bet yra ligoninių, kur trūksta gydytojų, ypatingai didžiuosiuose miestuose. Barselonoje yra keletas ligoninių, kur vis dar skelbia, kad jeigu kas nors turi galimybę pagelbėti, prašo atsiųsti savo gyvenimo aprašymus. Ir Igualada mieste buvo didelė krizė, buvo labai daug sergančių medicinos personalo darbuotoj. Šiuo metu situacija gerėja, vis daugiau gydytojų palieka karantiną ir grįžta į darbą.

Aš pats dirbu Leridos ligoninėje, esu priėmimo skyriaus gydytojas.

– Kaip vyksta koronavirusu užsikrėtusių asmenų gydymas Ispanijoje: kada pacientai guldomi į ligoninę, kada jiems leidžiama gydytis namuose?

– COVID-19 infekuoti asmenys arba yra atvežami, arba patys atvyksta į ligoninę. Jie pirmiausia patenka į priėmimo skyrių, kur yra apžiūrimi, nustatoma diagnozė. Pirmiausia nustatoma, ar žmogus priklauso rizikos grupei, ar ne. Po to tikrinama deguonies koncentracija kraujyje, tikrinama kvėpavimo funkcija. Jeigu matome, kad pacientas yra su kvėpavimo nepakankamumo požymiais – jis guldomas į ligoninę. Jeigu paciento būsena yra gera, nors jo plaučiuose aptinkami uždegiminiai židiniai, tada jis siunčiamas į namus, bet su juo kiekvieną dieną kontaktuojama, iš ryto ir vakare, kaip jis jaučiasi. Jei yra poreikis, šeimos gydytojų komanda vyksta tų pacientų vizituoti į namus.

– Kiek vidutiniškai per dieną į jūsų ligoninę atvyksta pacientų, kurie yra infekuoti COVID-19?

– Anksčiau atvykdavo kasdien apie 70-80 pacientų, būdavo ir 200-240 vizitų. Vidutiniškai, kai buvo didžiulis pikas, praktiškai apie 30-40 pacientų buvo guldoma per dieną. Ligoninė prieš artėjant pikui buvo padalinta į dvi dalis, tai du trečdaliai jos buvo palikti COVID-19 pacientams, likęs trečdalis – kitiems. Ligoninė pildėsi, greitai buvo pajungtos ir privačios ligoninės, kurios irgi priėmė pacientus, kurių nereikėjo guldyti į intensyvios terapijos skyrių. Jeigu jiems pasireikšdavo komplikacijos, jie skubiai būdavo pervežami į mūsų ligoninę. Pacientai buvo paskirstyti po visą miestą, jo ligonines.

Paskutiniu metu srautas pastebimai sumažėjo, pacientų būna apie 20-25 per dieną. Dabar jau sulaukiame ir kitų pacientų su kitomis problemomis. Mes praktiškai jau dabar grįžtame į normalias vėžes.

– Esate ne kartą pabrėžęs, kad didžiausia rizika koronaviruso akivaizdoje kyla 60 metų asmenims ir vyresniems, ypač tiems, kurie serga ir gretutinėmis ligomis. Gal esate pastebėjęs, kokiomis gretutinėmis ligomis sergantys ispanai daugiausia miršta nuo koronaviruso?

– Į rizikos grupę patenka hipertenzine širdies liga sergantys, su padidėjusiu kraujospūdžiu asmenys, taip pat su diabetu, turintys viršsvorį, rūkantys žmonės. Taip pat ir tie, kurie yra persirgę sudėtingomis ligomis: infarktu, insultu.

Šitas virusas paliečia ir jaunus žmones, kuriems 20-30 metų, bet kai imi didelį žmonių skaičių, jame 3-4 jaunų asmenų mirtys į statistiką nepatenka, mirtingumo kreivė didėja nuo 60 metų.

– Taip pat esate minėjęs, kad per 6-8 dienas nuo diagnozės nustatymo galima prognozuoti, kokia bus COVID-19 užsikrėtusio asmens ligos eiga. Ar tai reiškia, kad po 8 dienų nuo diagnozės gali ištikti mirtis?

Pacientas gali mirti ir anksčiau. Ligoninėje, kurioje buvo labai didelis koronaviruso protrūkis, buvo atvejų, kai žmonės pradeda jaustis prastai ir per 24 valandas miršta. Bet dažniausiai šitos ligos eiga atrodo taip: 7 dienas laikosi temperatūra, jau nuo 6 dienos paciento būklė pradeda blogėti ir tada yra 4 dienos prieš vadinamą audrą. Jeigu taikant gydymą su stipriais priešuždegiminiais vaistais 8-10 dienų pacientas atsilaiko be intensyvios terapijos, daugeliu atvejų jis išgyvena.

Prie deguonies pacientas jungiamas kai yra kvėpavimo nepakankamumas, kai deguonies koncentracija kraujyje yra nepakankama. Tokiu atveju reikia planuoti, kad gydymas bus intensyvesnis. Jeigu būklė prastėja, krenta kiti rodikliai, gali prireikti ir intensyvios terapijos: ligonis užmigdomas ir kvėpavimas vykdomas dirbtiniu būdu.

– Kodėl tokiu atveju reikia pacientą užmigdyti?

– Nes jam reikia taikyti dirbtinę plaučių ventiliaciją. Tai yra labai skausminga procedūra, todėl reikia pacientą užmigdyti, kad aparatas galėtų palaikyti jo kvėpavimo funkciją.

– Kiek laiko pacientas būna užmigdytas?

– Tai priklauso nuo atvejo. Kartais intensyvios terapijos skyriuje pacientas praleidžia vieną-dvi savaites ir per šį laiką matoma, ar jis išgyvens, ar gyvens su tam tikromis pasekmėmis, ar jau galima pradėti jį žadinti ir jis pradeda kvėpuoti laisvai.

– Aš teisingai suprantu, kad kalbame ne apie valandas, kai užmigdomas žmogus, o tai gali tęstis savaitėmis?

– Taip. Tada jo gyvybė palaikoma intraveniniu maitinimu.

– Kai jau medikams tampa aišku, kad pacientui gyventi liko kelios valandos, tikriausiai šeimos nariai jį nori pamatyti paskutinį kartą, atsisveikinti. Be to, ispanai yra tikinti tauta ir paprastai asmens mirtis be kunigo ir mirštančiojo palydėjimo apeigų neįsivaizduojama. Kaip šiuo atveju elgiamasi su mirštančiu COVID-19 pacientu?

– Visi šitie pacientai, kurie paguldomi dėl koronaviruso, yra automatiškai izoliuojami. Mūsų ligoninėje yra kunigas, kuris atlieka šias pareigas, bet jis priklauso rizikos grupei, todėl šiems pacientams nelabai gali padėti. Kunigas gali susisiekti su jų šeimos nariais, šie gali paprašyti kunigo mišias už mirštantįjį atlaikyti ligoninėje ar už jos ribų.

– Suprantu. Dar grįžkime prie paties ligoninės personalo. Kokias asmens apsaugos priemones Jūsų ligoninės medikai naudoja?

– Visada mes turime dėvėti kaukes ir vienkartines kepuraites. Priėmimo skyriuje naudojamos chirurginės kaukės. Jeigu eini pažiūrėti paciento, kuris praėjęs atrankos sistemą ir jau manoma, kad jis gali būti užsikrėtęs COVID-19, tada užsidedi respiratorių, akinius, vienkartinį chalatą, pirštines – visas pilnas apsaugos priemonių komplektas. Kai išeini – saugiai po truputį pagal taisykles viską nusiimi.

– Ar teko jūsų ligoninės medikams dėl vienkartinių apsaugos priemonių trūkumo jas naudoti ne po vieną kartą?

– Taip, yra tekę. Kadangi supranti, kad tie apsaugos resursai riboti, ir jei tikrai žinai, kad asmuo yra užsikrėtęs COVID-19 virusu, tai iš vienos patalpos su ta pačia apranga pereini į kitą pas kitą infekuotą tuo pačiu koronavirusu pacientą.

Dabar mes jau turime kitokio pobūdžio aprangas, kurios gali būti dezinfekuojamos ir naudojamos pakartotinai. Jos skiriamos tiesiogiai su COVID-19 infekuotais pacientais dirbantiems medikams. Priėmimo skyriuje naudojamos vienkartinės asmens apsaugos priemonės.

Su viena vienkartine apranga net ir priėmime nevaikštoma visą dieną, nes ten būda skirtingų ligonių, todėl ją reikia keisti kaskart po koronavirusu užsikrėtusio asmens apžiūros.

Šiuo metu apsaugos priemonių netrūksta, bet viruso plitimo pradžioje trūko ir kaukių, ir respiratorių, reikėdavo šias priemones taupyti. Medikai respiratorius stengėsi naudoti atsargiai. Jeigu tenka naudoti – stengiesi su vienu respiratoriumi apžiūrėti ne vieną, o kelis pacientus, kurie užsikrėtę koronavirusu. Kiti gydytojai tada priiminėdavo kitus pacientus, kurie nėra užsikrėtę COVID-19.

Namuose savadarbių apsaugos priemonių nesigaminome, bet respiratorius dezinfekuoti mikrobangų krosnelėje teko. Aišku, prieš tai išimamas plastikas. Kaip tai padaryti teisingai mums paaiškino respiratorių tiekėjai.

– Ar jus kaip mediką, tiesiogiai dirbantį su infekuotasi asmenimis, tyrė dėl koronaviruso?

– Mums daro tyrimus, jeigu mes pradedame jausti kažkokius simptomus: jeigu atsiranda karščiavimas, sutrinka skonio ir kvapo jautrumas, atsiranda raumenų skausmas, tai tada daromas tyrimas. Aš asmeniškai neturėjau jokių simptomų, tai man tyrimo nedarė, bet prieš grįžtant į klubą bus visiems padaryti ir testai, ir serologiniai kraujo tyrimai.

– Medikai stovi priešakinėse koronaviruso linijose ir jiems kyla didžiausias pavojus užsikrėsti. Kaip jūsų šeima reaguoja, kai grįžtate iš ligoninės?

– Nėra tos baimės, nes išeidamas iš darbo nusiprausiu, į darbą einu visai pro kitas duris, ne pro priėmimo skyrių, persirengiu iš karto. Mums, gydytojams, didesnė rizika užsikrėstu kyla ne priiminėjant pacientus, bet daugiau susitikus kažkur atsigerti kavos, pietų metu.

– Ispanų tauta, kaip ir italų, labai vertina tarpusavio bendravimą, socialiniai ryšiai iki karantino buvo ypač glaudūs. Kaip psichologiškai gyventojai susitvarko su taikomais apribojimais karantino metu?

– Sunku, aišku, žmonėms, nes jie buvo pripratę vakarais išeiti pasivaikščioti, susitikti su draugais, su kavos puodeliu aptarinėti darbus, apsikabinti, bučiuotis. Akivaizdu, kad šiemet negalėsime elgtis taip, kaip elgdavomės iki viruso. Žmonėms tikrai yra sudėtinga gyventi uždarai, bet jie susigalvoja visokių pramogų ir karantino metu. Jeigu yra didesnė bendruomenė, jie, pavyzdžiui, rengia diskotekas balkonuose, kad prasiblaškytų.

LRT.lt primena, kad karantinas Ispanijoje yra vienas griežčiausių Europoje. Čia iš namų galima išeiti tik įsigyti maisto ar medikamentų, vykstant į ligoninę arba prireikus išvesti šunį. Taip pat leidžiama namus palikti svarbiausių tarnybų atstovams ar paslaugų tiekėjams, jeigu jie vyksta į darbą arba iš jo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt