Rusakalbio jaunimo įtraukimas, e-rezidencijos programos ydos ir augančios musulmonų bendruomenės Estijoje – tai tik keletas rizikos veiksnių, aptartų naujoje metinėje šios Baltijos šalies nacionalinio saugumo ataskaitoje.
Antradienį Estijos vidaus saugumo tarnyba (KaPo) paskelbė 2019 m. metinę ataskaitą.
Viena iš nerimą keliančių įvardintų sričių yra Rusijos Vyriausybės pastangos įtraukti Estijoje gyvenančius jaunus rusakalbius žmones į įvairias veiklas.
Organizuodama „olimpiadas, konkursus ir kitus renginius, kuriuose pastebima ir ideologinio auklėjimo elementų“, Rusija bando „suburti ir paruošti naująją lyderių kartą“.
KaPo taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos Vyriausybės kampaniją, skirtą „75-osioms Rytų Europos išvadavimo iš nacizmo metinėms“, kurios metu organizuotos tarptautinės konferencijos ir parodos.
„Tikslas vėlgi buvo parodyti Rusiją ir SSRS iš teigiamos pusės. Labai svarbu, kad Baltijos šalys ir kitos pagal MRP (Molotovo-Ribbentropo paktą) okupuotos valstybės nebūtų priskiriamos vadinamajai išvaduotai Rytų Europai, nes tokiu atveju jos yra laikomos SSRS dalimi“, – teigiama ataskaitoje.
Anot KaPo, tai susiję su ilgametėmis Rusijos pastangomis neigti Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupaciją ir pateisinti vėlesnes represijas.
Kinijos specialiųjų tarnybų susidomėjimas
KaPo teigimu, Kinijos specialiosios tarnybos vis aktyviau renka žvalgybos duomenis Estijos teritorijoje.
Pekinas domisi Estija kaip NATO ir ES nare. Be to, Kinijos specialiųjų tarnybų taikiniu šalis tapo ir dėl savo „geopolitinės padėties – (esame – LRT.lt) tranzitinė valstybė tarp Rytų ir Vakarų – bei šiuo metu planuojamų ar įgyvendinamų infrastruktūros projektų.“
KaPo ataskaitoje pateikiamas ir 2019 m. šnipinėjant sugautų asmenų sąrašas. Tarp jų yra ir buvęs gynybos pajėgų pareigūnas, ir elektrikas – abu buvo pripažinti kaltais dėl bendradarbiavimo su Rusijos karine žvalgyba.
E-rezidencija ir ekonominis saugumas
Ataskaitoje taip pat minima e-rezidencija – Estijos inicijuota programa, suteikianti nenuolatiniams šalies gyventojams prieigą prie tam tikrų paslaugų, pavyzdžiui, įregistruoti verslą, atsidaryti banko sąskaitą ir tvarkyti mokesčius.
Anot KaPo, ši programa pritraukia virtualiomis valiutomis besidominčius ir anonimiškumo siekiančius asmenis.
„E-rezidencija suprantama kaip galimybė įgyti Šengeno visą, todėl šiuo tikslu pasitelkiamos įvairios schemos. Besikreipiančiųjų biografijos tikrinimas padidintos rizikos šalyse vis dar išlieka problema,“ – rašoma ataskaitoje.
KaPo teigimu, tarp besikreipusių dėl Estijos e-rezidencijos praėjusiais metais buvo ir „su ekstremistais bei teroristais siejamų asmenų“.
Negalėdama užsitikrinti veiksmingo bendradarbiavimo su padidintos rizikos šalių teisėsaugos institucijomis, Estija rizikuoja „pakenkti e-rezidencijos programos įvaizdžiui, Estijos ekonomikai ir valstybei apskritai.“
Anot KaPo, Estija taip pat praranda energetinę nepriklausomybę. Ilgą laiką buvusi grynuoju elektros eksportuotoju, 2019 m. Estija pirmą kartą tapo grynuoju importuotoju.
„Tiekimo tęstinumo ir saugumo požiūriu tai reiškia su priklausomybe nuo išorinių jungčių ir kitose šalyse pagaminta elektros energija riziką, kuri gali pakenkti šalies energetiniam saugumui.“
Rezidentai iš padidintos rizikos šalių
Estijos valstybinė saugumo agentūra atkreipė dėmesį į tai, kad daugėja nuolatinių gyventojų, atvykstančių iš, kaip ji įvardina, „padidintos rizikos šalių“: Indijos, Nigerijos, Pakistano, Bangladešo, Irano, Egipto, Sirijos ir Kamerūno.
„Per pastaruosius trejus metus iš šių šalių atvykstančių Estijos gyventojų skaičius išaugo daugiau kaip du kartus. 2019 m. Estija sulaukė 20629 prašymų išduoti vizą padidintos rizikos šalių piliečiams“, – teigiama ataskaitoje.
KaPo taip pat įžvelgia pavojų, susijusių su augančiomis musulmonų bendruomenėmis Estijoje: „Didesnės bendruomenės neišvengiamai lems socialinę izoliaciją ir mažesnį atvirumą. Į save sutelktas bendruomenės dėmesys mažina integracijos galimybes ir gali padidinti radikalizaciją.“
