Pasaulyje

2020.04.14 14:06

Estijos saugumas: Rusijos kaltinimai dėl rusakalbių diskriminacijos „kelia juoką“

BNS2020.04.14 14:06

Estijoje po nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais už valstybės išdavystę buvo nuteisti šeši asmenys, o už bendradarbiavimą su Rusijos specialiosiomis tarnybomis – 14 asmenų, antradienį pranešė estų saugumo policija (KaPo). Taip pat skelbiama, kad Kremliaus vykdomai „skaldymo“ politikai trūksta idėjų ir išteklių.

„Rusijos specialiosios tarnybos labai domisi Estija“, – sakė KaPo generalinis direktorius Arnoldas Sinisalu, pristatydamas metinį leidinį apie savo žinybos veiklą 2019 metais.

KaPo nurodė asmenų, dirbusių Rusijos specialiosioms tarnyboms, pavardes, taip pat tai, dėl ko konkrečiai jie buvo nuteisti. Visos šios pavardės anksčiau figūravo Estijos žiniasklaidos pranešimuose.

2019 metais už darbą Rusijos specialiosioms tarnyboms buvo nuteisti trys žmonės, tarp jų buvęs saugumo policijos pareigūnas, Estijos pilietis Vladimiras Kulikovas, kuriam už bendradarbiavimą su rusų Federaline saugumo tarnyba (FSB) buvo paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Už „nesmurtinius užsieniečio veiksmus prieš Estijos Respublikos nepriklausomybę ir suverenitetą“ penkerius metus kalėti buvo nuteistas Estijoje gyvenantis Rusijos pilietis, buvęs Estijos ginkluotų konfliktų ir karo tarnybos veteranų sąjungos „Relvavendlus“ valdybos narys Sergejus Kondratas.

Taip pat, KaPo duomenimis, su FSB bendradarbiavo Dmitrijus Kozlovas, rinkęs informaciją apie pasieniečių darbą Estijos pietuose.

Kremliaus vykdomai „skaldymo“ politikai trūksta idėjų ir išteklių

Svarbus Kremliaus naratyvas apie numanomą masinę rusakalbių gyventojų diskriminaciją Baltijos šalyse nuvylė pačius jo skleidėjus, o Maskvos vykdoma „skaldymo“ politika kenčia nuo naujų idėjų ir išteklių stokos, teigiama antradienį paskelbtoje KaPo metinėje ataskaitoje.

Anot KaPo, paaiškėjo, kad vadinamoji tautiečių savanoriško grįžimo programa, kurią Rusija vykdo nuo 2007 metų, nepakankamai įtikina tikslinę grupę, todėl visi kaltinimai dėl masinės rusakalbių mažumų diskriminacijos „kelia juoką“.

„Pernai Kremliaus į skaldymą nukreipta Kremliaus politika kentėjo tiek nuo naujų idėjų, tiek nuo išteklių stokos. Dėl to patiriamus nuostolius mėginama kompensuoti įprastu naratyvu – agresyviai primetamu istorijos traktavimu“, – pažymima „KaPo“ ataskaitoje.

Saugumo policija rašo, kad Rusijos ambasados Estijoje ir prokremliškų jėgų entuziazmas daugiausia susijęs su pastangomis atgaivinti prisiminimus apie Raudonosios armijos „išvadavimus“ Estijoje 1944 metais. Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad šiemet buvo ruošiamasi didelio masto Pergalės dienos minėjimui gegužės 9 dieną, stengiantis į jį pritraukti tiek Rusijos, tiek kitų valstybių jaunimo.

Anot „KaPo“, rodomas didelis susidomėjimas žmonėmis, kurie anksčiau studijavo Rusijos universitetuose, o dabar gyvena Estijoje.

„Iš pažiūros vyksta aukštųjų mokyklų absolventų organizacijų socializacija, tačiau iš tikrųjų domimasi šių žmonių kontaktais, dabartine jų veiklos sritimi, galimybėmis išnaudoti juos savo politiniais ir komerciniais tikslais, taip pat saugumo srityje“, – nurodoma dokumente.

Saugumo policija „pavojingais“ laiko Kremliaus mėginimus plėtoti bendradarbiavimą jautriose srityse, ieškoti tiesioginių kontaktų su vietos valdžia, sudaryti susitarimų švietimo srityje, trukdant Estijos gyventojų integracijai ir tokiu būdu įgyvendinant Maskvos skaldymo politikos tikslus, pažymėjo KaPo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt