Ukrainos prezidentas Petro Porošenka sako, kad po pusantrų metų karo Donbase, pagaliau yra reali taika – šalys įgyvendina taikos susitarimus, pamažu atitraukiama ginkluotė. Ir visa tai sutapo su kitu Rusijos prezidento Vladimiro Putino taikiniu, gerokai toliau nuo sienų – Sirijos.
„Laikas oro pajėgų operacijai parinktas labai sėkmingai. Spalis Sirijoje – palankus mėnesis skrydžiams. Vidutinis vėjo greitis – 2–4 metrai per sekundę. Pagal klimatą, spalį viso labo vieną kitą kartą vėjas gali sustiprėti iki penkiolikos metrų per sekundę“, – kalbama propagandiniame vaizdo įraše svetainėje youtube.com.
Skeptiškai Rusijos atakas Sirijoje vertinantiems gyventojams net orų prognozė pasitelkiama propagandai, kaip viskas gerai suplanuota. Nors būtent orų prognozę Kremlius kaltino, kai kelis kartus Rusijos naikintuvai pažeidė Turkijos, o tai yra ir NATO, oro erdvę.
„Heymimo oro bazė yra prie pat Turkijos – Sirijos sienos. Maždaug trisdešimt kilometrų nuo jos. Dėl kai kurių oro sąlygų lėktuvai bazę pasiekia iš šiaurės. Taigi, šie incidentai susiję su nepalankiomis oro sąlygomis regione“, – aiškino Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Igoris Konašenka.
Tuo netiki nei Turkija, nei NATO. Iki šiol pagrindinis aljanso uždavinys buvo sustiprinti Baltijos ir kitų vidurio Europos šalių saugumą dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje. Dabar tenka vėl kartoti pasiryžimą ginti savo nares, tik raminti reikia Turkiją, o agresorius – tas pats – Kremlius.
„NATO yra pajėgi ir pasirengusi apginti nuo visų grėsmių visas savo sąjungininkes, tarp jų ir Turkiją. Būtent dėl to padidinome pajėgų pasirengimą, padvigubinome NATO greitojo reagavimo pajėgas, sukūrėme aukštos parengties pajėgas, efektyviau priimami ir sprendimai. Visa tai tam, kad atsakytume į iššūkius, kuriuos matome ne tik rytuose, bet ir pietuose“, – tikino NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Tačiau Kremliui daug svarbesnė pačios Turkijos reakcija. Ankara jau įspėjo Maskvą, kad oro erdvės pažeidimai pakirs šalių draugystę. Ir tai Maskvai gali kainuoti daug, jei Turkija sumažins rusiškų dujų pirkimą, atsisakys rusų siūlymo pastatyti atominę jėgainę už 20 milijardų dolerių, ar sustabdys dujotiekio projektą.
„Mūsų santykius su Rusija visi žino, bet, jei Rusija nori prarasti tokį draugą kaip Turkija, su kuria bendradarbiauja daugelyje sričių, ji praras daug – ji turi tai suprasti. (...) Kalbu apie tuos, kurie, kaip Rusija, remia Basharą al-Assadą, vykdo operacijas Sirijoje, kuria ten oro bazes ir pažeidinėja mūsų oro erdvę (...) netoleruosime tokio elgesio“, – pabrėžė Turkijos prezidentas Tayyipas Erdoganas.
Turkiją, kaip ir visus Vakarus, pykdo ne tik tai, kad Rusija remia tūkstančius civilių nužudžiusio B. al-Assado režimą, bet ir tai, kad oro atakos rengiamos ir prieš Vakarų remiamus sukilėlius. Nors Rusija tai neigia, ne viename vaizdo įraše, kaip teigiama, užfiksuotos atakos būtent prieš Vakarų remiamus Sirijos sukilėlius, kovojančius su režimu. Be to, Kremliui mažiausiai rūpi atskirti ir civilius nuo kovotojų.
Ir ne tik naikintuvai, bet ir sraigtasparniai Mi-24 vykdo atakas. Maskva gyrėsi, kad surinko visą žvalgybos informaciją apie taikinius „Islamo valstybės“ kontroliuojamose teritorijose, be to informacija pasidalijo ir Iranas. Tačiau Kremlius teigia nieko nežinantis apie Sirijos laisvąją armiją, kurią remia JAV.
„Kalba apie kažkokią Laisvąją Sirijos armiją, bet tai kažkokia vaiduokliška struktūra. Prašiau Johno Kerry, kad suteiktų informacijos, kur ji, kas jai vadovauja“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Tad neaišku, kur taikėsi iš Kaspijos jūros paleistos raketos. Pati Rusija, parėmusi B. al-Assado režimą, neprisijungė prie daugiau nei metus veikiančios Vakarų koalicijos, kuri vykdo antskrydžius prieš „Islamo valstybę“. Tad kodėl Vakarai turėtų dalytis informacija – juk Kremlius tik bando burti alternatyvą. Kol kas amerikiečių ir rusų kariškiams sunkiai sekasi sutarti ir tai, kaip išvengti incidentų ore.
„Jie tik per kelis kilometrus praskrido pro vieną mūsų nepilotuojamą lėktuvą. Jie kartu su Sirijos režimu pradėjo bendrą sausumos puolimą, prisidengdami, kad kovoja su „Islamo valstybe“, – pareiškė šią savaitę Briuselyje viešėjęs JAV gynybos sekretorius Ashtonas Carteris.
Kaip skelbia šio įrašo autoriai, tai – rusų kariai ant rusiško T-55 tanko, ruošiantis apšaudyti „Islamo valstybės“ pozicijas. Kremlius neneigia, kad tiekė ginklus B. al-Assado režimui, tačiau neigia, kad siunčia ir sausumos karius. Nors ne tik pavieniai įrašai, bet ir amerikiečių žvalgyba praneša, kad Rusijos sausumo pajėgos jau dislokuotos Sirijoje. Ir neaišku, ar tik padėti sirams tvarkytis su modernesne ginkluote. Apžvalgininkų teigimu, į Siriją gali būti permesti Čečėnijos lyderiui Ramzanui Kadyrovui ištikimi kovotojai.
Dar prieš porą mėnesių Sirijos valdžios kariai apie tokią ginkluotę galėjo tik pasvajoti. Per puspenktų karo metų, B. al-Assado kariuomenė buvo nusilpusi, jai trūko artilerijos, raketų. Dabar to netrūksta.
Tad naujos jėgos įgavusi Sirijos režimo armija tik garsiau kalba apie kovą su teroristais, bet tokiais pat teroristais jie laiko ir tuos, kurie nori nuversti B. al-Assadą ir gyventi laisvoje šalyje.
„Rusijos pajėgų atakos sugriovė teroristinės grupuotės „Islamo valstybė“ ir kitų teroristinių grupuočių karinį potencialą. Po keleto metų Sirijos armija perėmė iniciatyvą ir sutelkė žmones“, – sakė Sirijos kariuomenės štabo vadas Ali Adbula Ajubas.
Rusija pakeitė jėgų santykį regione. Prie Rusijos prisijungė ir į tarptautinę areną bandantis grįžti Iranas, pranešama, kad jo sausumos pajėgos kovoja B. al-Assado pusėje. Tačiau Maskva privertė pabusti ir Vakarus. Jungtinės Valstijos planuoja radikaliai pakeisti fiasko patyrusią, pusę milijardo dolerių kainavusią nuosaikios opozicijos karių ruošimo programą Turkijoje. Dabar amerikiečių kariai apginkluos ir mokys jau kovojančias ir motyvuotas pajėgas. Giliau kištis į konfliktą amerikiečiai, atrodo, neketina.
„Yra karčios pamokos, kurias Sovietų sąjunga turėjo išmokti prieš kelis dešimtmečius Afganistane. Yra sunkios pamokos, kurias JAV turėjo išmokti Irake per pastarąjį dešimtmetį. Taigi, nereikia knaisiotis po gilią senovę, kad pamatytume, kas laukia rusų ir tai nėra geri dalykai“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Joshas Earnestas.
„Dievas yra didis, jis liudininkas. Rusija atakuoja miestą, civilius“, – šaukia žmogus, filmuodamas sprogstančias raketas. Tad ar toks Rusijos bandymas sugrįžti į tarptautinę areną, galbūt pakelti naftos kainas, nesukels didesnio – terorizmo – pavojaus šalies viduje?
