Likus dviem mėnesiams iki tos dienos, kai Europa buvo paskelbta pandemijos epicentru, ES agentūra, kurios tikslas iš anksto įspėti apie gresiančias virusines infekcijas, situaciją piešė rožinėmis spalvomis.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „EUobserver“ originalus kūrinys.
„Net jei dar daug ko apie 2019-nCoV [koronavirusą] nežinome, Europos šalys yra visiškai pajėgios užkirsti kelią viruso protrūkiui ir jį suvaldyti, vos tik bus nustatyti pirmieji užsikrėtimo atvejai,“ – rašoma jos sausio 25 d. pranešime.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru (ECDC) vadinamos agentūros pagrindinė užduotis yra nustatyti, įvertinti ir pranešti apie esamas ir galimas infekcinių ligų grėsmes žmogaus sveikatai.
Stokholme įsikūrusioje agentūroje, kurios biudžetas 2019 m. siekė apie 60 mln. eurų ir nuo kurios patarimų priklauso ES ir šalių narių reakcija, dirba apie 280 žmonių.
Tuo metu virusas jau buvo iš Kinijos išplitęs į Australiją, Japoniją, Pietų Korėją, Taivaną ir Tailandą.

Kai sausio pabaigoje Prancūzija pranešė apie pirmuosius patvirtintus atvejus, ECDC laikėsi savo.
Jo teigimu, tai, kad Prancūzija diagnozavo infekcijos atvejus, tik „įrodo jos aukštą parengties lygį užkirsti kelią ir kovoti su galimais užsikrėtimais 2019-nCoV.“
Kovo pabaigoje Prancūzija paskelbė karą naujajam virusui.
Kreipdamasis į tautą per televiziją Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kvietė „imtis ginklo“, aiškindamas žiūrovams, jog „įsitraukėme į karą.“
20 minučių trukmės kreipimesi E. Macronas šią frazę pakartojo 6 kartus.
Tuo metu pandemija jau visa jėga siaubė Šiaurės Italiją, kur Lombardijos regione buvo karantinuota apie 1,2 mln. žmonių.
Tada Europos Komisija visus apstulbino savo pareiškimu.

Trūksta 200 mln. veido kaukių
Kovo 27 d. kalbėdami beveik tuščioje Europos parlamento salėje Briuselyje, Europos Komisijos atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad labai trūksta kovai su pandemija, kuri ES jau pražudė tūkstančius žmonių, reikalingų medicininių priemonių.
Už „tarpinstitucinius ryšius“ atsakingas eurokomisaras Marosas Šefčovičius Europos parlamento nariams sakė, kad „bent tris mėnesius kas savaitę“ prireiks 200 mln. veido kaukių ir 30 mln. respiratorių.
EK negalėjo patvirtinti, kad šie skaičiai iš tiesų yra teisingi ir kad M. Šefčovičius jų neišlaužė iš piršto.
Tačiau susidariusi situacija verčia atkreipti dėmesį į ECDC, kurio tikslų įgyvendinimas priklauso nuo įvairių šaltinių, įskaitant ir iš pažiūros labai abejotinus, teikiamos informacijos, vykdomą stebėseną.
Briuselyje įsikūrusio Europos politikos studijų centro ekspertas „EUobserver“ praėjusį mėnesį sakė, kad ECDC iš pat pradžių neatliko savo pareigų.

„Juk tai yra oficiali ES agentūra, kurios tikslas – stiprinti Europos pajėgumus, kovojant su infekcinėmis ligoms, o ji net nesugebėjo iš anksto įspėti apie gresiančią krizę,“ – sako jis.
Painūs pranešimai
Elektroniniame laiške ECDC gynė sausio 25 d. išplatintą pareiškimą.
Centras teigė, kad jų rizikos vertinimas iš tikrųjų buvo grįstas tuo metu turimais įrodymais.
Su kiekvienos valstybės nacionaliniu kontaktiniu centru bendraujanti agentūra nenurodė, koks buvo tikrasis jos turimų įrodymų šaltinis.
Vietoje to buvo tvirtinama, kad tuo metu atlikta analizė parodė, jog COVID-19 prevencija ir kontrolė yra įmanoma.
Tačiau atrodo, kad tuo pačiu metu agentūra laikosi dviejų viena kitai prieštaraujančių nuomonių.

Viena vertus, ji teigia, kad ES valstybės narės turi puikiai įrengtas laboratorijas. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į priemonių trūkumą.
„Nors visas ES šalis dengia puikiai įrengtų laboratorijų tinklas, remiantis kovo pradžioje atlikta apklausa, dėl išaugusios paklausos laboratorijoms trūksta testų rinkinių, reagentų ir asmeninių apsaugos priemonių,“ – rašoma „EUobserver“ atsiųstame laiške.
Tokie pakankamai painūs pranešimai ir įvykių chronologija kelia abejonių dėl jų atliktos analizės.
Asmuo, kuris dar gruodžio mėnesį bandė informuoti apie gresiantį pavojų, buvo Kinijos valdžios pareigūnų sulaikytas.
Uhano centrinės ligoninės oftalmologas Li Wenliangas bandė visus įspėti apie viruso protrūkį, ragindamas dėvėti apsauginius drabužius, kad būtų išvengta infekcijos plitimo. Jis tapo vienu iš 8 asmenų, kurių atžvilgiu policija buvo pradėjusi tyrimą dėl „gandų skleidimo“.
Kitą dieną po to, kai buvo paviešinta Li Wenliango žinutė, Kinija pasauliui pranešė apie nemažą skaičių Uhane, Hubėjaus provincijoje, užfiksuotų plaučių uždegimo atvejų.
Netrukus po to, sausio mėnesį, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) patvirtino, kad užkratas „nuo žmogaus žmogui neperduodamas arba perduodamas ribotai.“
Tą patį pakartojo ir ECDC.
„2020 m. sausio 16 d. nėra aiškių perdavimo nuo žmogaus žmogui požymių,“ – teigė jie.
Nepraėjus nei mėnesiui Li Wenliangas mirė. Jis buvo užsikrėtęs COVID-19.