Pasaulyje

2020.04.10 21:16

Koronvirusui paralyžiavus darbuotojų judėjimą, Europa gali likti be šparagų ir be ankstyvų braškių

Augustinas Šulija 2020.04.10 21:16

Dėl koronaviruso plitimo uždarius ES valstybių sienas, Vakarų Europos ūkininkai įspėja, kad masiškai trūkstant sezoninių darbuotojų šių metų derlius gali būti paliktas supūti laukuose. Baiminantis skaudžių ekonominių pasekmių, Vakarų šalys ir ES svarsto iš kur gauti užtektinai darbo jėgos ir bando mobilizuoti bedarbius ir studentus.

Įprastai šiuo metų laiku šimtai tūkstančių žmonių visoje Europoje pradeda sezoninius darbus. Daugiausia tai iš Rytų ir Centrinės į Vakarų Europą atvykstantys darbininkai. Šis laisvas darbo jėgos judėjimas itin svarbus Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir kitų Vakarų Europos šalių ūkiams, kur faktiškai visus sezoninius žemės ūkio darbus atlieka darbininkai atvykstantis iš svetur.

Sezoniniai darbai stoja

Lietuvoje veikiančios įmonės, teikiančios sezoninio įdarbinimo paslaugas užsienyje, sako, kad įprastai tokiu metu – pats darbuotojų samdymo įkarštis, tačiau dėl šiuo metu uždarytų ES valstybių sienų išvykti sezoniniam darbui į užsienį realių galimybių lietuviams nėra. Darbuotojų atrankos daugeliu atveju yra sustabdytos.

„Įmonės, kurios aktyviai ieškojo darbuotojų dar kovo mėn. pradžioje negali priimti net ir tų darbuotojų, su kuriais jau buvo sudarytos sutartys,“ – tvirtina „Įdarbinimo tarpininkavimo centro“ atstovė Agnė Reklaitienė.

Tuo tarpu „UAB Personalas“ vadovas Deividas Lukoševičius skaičiuoja, kad šiuo metu sustoję 70 proc. visų užsienyje vykdomų įdarbinimo projektų. „Kai kurios įmonės užsidarė iki balandžio vidurio, kai kurios iki gegužės, tačiau kada iš tiesų prasidės darbai, kol kas neaišku”.

Pasak A. Reiklaitienės, kai kuriais atvejais, dėl koronaviruso sukeltų sveikatos apsaugos iššūkių, net ir jau užsienyje esantys darbuotojai dabar priversti keisti savo planus. „Kalbant apie Vokietiją, ten palaipsniui uždaromi ištisi regionai, tad darbuotojai, kurie šiuo metu jau yra išvykę, po truputį yra parsiunčiami atgal į Lietuvą“.

Vokietija planuoja darbuotojus atsiskraidinti

Vokietijos ūkininkų asociacija skaičiuoja, kad šalies žemės ūkyje kiekvienais metais dirba apie 300 tūkst. sezoninių darbuotojų, kurių dauguma atvyksta iš Rytų ir Centrinės Europos. Pasak šalies pramonės atstovų, ateinančios savaitės bus ypač kritiškos, nes reikia atlikti sodinimo darbus nuo kurių priklauso ateinančių mėnesių derlius.

Ypač daug nerimo kyla dėl ankstyvųjų kultūrų, tokių kaip šparagai. Praėjusiais metais jų derlius Vokietijoje buvo apie 122 000 tonų. Ūkininkai baiminasi, kad dėl darbo jėgos trūkumo šiemet jis visas gali būti prarastas. Liūdnos prognozės ir dėl pirmųjų braškių, kurias dėl darbo jėgos stygiaus taip pat gali reikėti palikti supūti laukuose.

„Draudimas atvykti sezoniniams darbuotojams yra itin skaudus mūsų vaisių, daržovių auginimo įmonėms bei vynuogynams. Mums skubiai reikia darbuotojų“, – nerimą keliančią padėti pakomentavo Vokietijos ūkininkų asociacijos prezidentas Joachimas Rukwiedas.

Reaguodama į susidariusią situaciją Vokietijos vyriausybė jau paskelbė švelninanti sezoninio įdarbinimo taisykles bei žada darbuotojus į ūkius privilioti papildomomis išmokomis. Be to, kartu su šalies oro linijų kompanija „Lufthansa“ svarsto galimybes, negalinčius atvykti sezoninius darbuotojus skraidintis tiesioginiais skrydžiais iš kitų valstybių arba ūkiuose įdarbinti iki šiol leidimo dirbti šalyje neturinčius prieglobsčio prašytojus.

Skaičiuoja nuostolius

Daugiau nei 23 milijonus ES ūkininkų atstovaujančios asociacijos „COPA-COGECA“ generalinis sekretorius Pekka Pesonen, kalbėdamas įtakingam europiniam leidiniui „Euractiv“ pabrėžė, kad sezoninių darbuotojų judėjimo apribojimai Europoje gali „sukelti itin skaudžių pasekmių, kurios gali nusitęsti gerokai po 2020 m.”.

Atsiųstoje asociacijos ataskaitoje nuogąstaujama, kad eksporto sulėtėjimas ir galimas darbo jėgos trūkumas palies daugelį žemės ūkio sektorių pradedant gėlių augintojais, kurių pardavimai jau smuko mažiausiai 60–70 proc., baigiant mėsos augintojais, kurių pardavimai dėl uždarytų restoranų ir viešbučių sumenko „drastiškai“.

Visuotinė mobilizacija

Belgijos ūkininkų profsąjunga „ABS“ skaičiuoja, kad šiuo metu šalies ūkiuose dirba vos 10% reikalingų sezoninių darbininkų. Todėl, kaip ir kaimyninėje Prancūzijoje prisidėti prie žemės ūkio darbų valdžia ragina studentus bei laikinai darbo netekusius ar neturinčius asmenis.

„Šiandien dienai turime 200 000 laisvų darbo vietų žemės ūkyje. Kviečiu visus, kurie šiuo metu sėdi namuose: padavėjus, viešbučių personalą, kirpėjus – visus, kurie šiuo metu laisvi, prisijungti prie ūkininkų ir padėti jiems mums išmaitinti,“ – tautiečius televizijos eteryje ragino Prancūzijos žemės ūkio ministras Didieras Guillaume’as.

Ne ką geriau ir kitoje Lamanšo sąsiaurio pusėje. Jungtinėje Karalystėje sezoninių darbininkų trūkumas buvo juntamas dar praėjusiais metais paskelbus apie sugriežtintą įdarbinimo tvarką po „Brexito“. Šalies spaudoje Boriso Johnsono Vyriausybės iniciatyva mobilizuoti dešimtis tūkstančių darbuotojų žemės ūkio darbams jau lyginama su analogiška programa Antrojo pasaulinio karo metais.

Nors skaičiuojama, kad į kvietimą įsidarbinti žemės ūkyje jau atsiliepė per 10 000 suinteresuotų asmenų, ūkininkų profsąjungų teigimu, norint užtikrinti sklandų žemės ūkio produktų tiekimą reikia bent 9 kartus daugiau darbuotojų.

Britų apžvalgininkai taip pat lieka skeptiški ambicingiems valdžios planams. Abejojama, ar sunkus fizinis darbas už neretai minimalią algą sugebės privilioti užtektinai britų, galinčių pakeisti atvykėlius iš Rytų ir Centrinės Europos, kurie sudaro 90 proc. darbuotojų šalies žemės ūkyje.

Lietuviai grįžta namo

Pasak Lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje pirmininkės Dalios Asanavičiūtės, koronavirusui paralyžiavus šalį į Lietuvą traukia ne tik laikinai Jungtinėje Karalystėje viešintys asmenys ar studentai, bet ir ne vienus metus šalyje gyvenantys tautiečiai.

„Užsakomieji lėktuvai į Lietuvą kasdien skrido pilni. Iki šiol dauguma paliekančių šalį buvo turistai, bet paskutiniai reisai užsipildė jau ir Britanijoje gyvenančiais lietuviais. Susidomėjimas galimybėmis grįžti į Lietuvą yra didžiulis.“

Pasak D. Asanavičiūtės, JK ūkininkams rasti darbuotojų nebus lengva. Anot jos, skelbimų apie darbuotojų paieškas lietuvių bendruomenės tarpe šiuo metu labai daug. Dėl augančio užsikrėtusiu COVID-19 virusų žmonių skaičiaus darbuotojų itin trūksta prekybos centruose, maisto pramonės ir maisto tiekimo kompanijose bei fabrikuose.

„Gali būti, kad artimiausiais mėnesiais darbuotojų trūks ne dėl išvažiuojančių, bet paprasčiausiai dėl augančio sergančiųjų skaičiaus,“ – sako D. Asanavičiūtė.

Nėra abejonių, kad didelių problemų dėl darbuotojų stokos turės ir Europos vaisių ir daržovių „fabriku“ laikomos Italija ir Ispanija. Abi šalys atsidūrė koronaviruso epicentre ir kol kas judėjimo šalyje taisykles tik griežtina. Pasak didžiausios Italijos žemės ūkio asociacijos, „Coldiretti“, maždaug ketvirtadalį itališkų maisto produktų šiltnamiuose ir laukuose kasmet surenka 370 000 sezoninių darbuotojų iš užsienio, daugiausia iš Rytų Europos.

ES atsakas

Nerimas dėl darbo jėgos trūkumo Vakaruose kelią nerimą ir Europos Sąjungos institucijoms. Po praėjusią savaitę įvykusio virtualaus žemės ūkio ministrų susirinkimo, Europos Komisija sezoninius darbuotojus įtraukė į naujas gaires, kurios turėtų užtikrinti laisvą kritinių darbuotojų judėjimą ES, nepaisant keliavimo ribojimų dėl COVID-19.

„Valstybės narės turėtų keistis informacija apie skirtingus jų sezoninių darbininkų poreikius techniniu lygiu ir nustatyti specialias procedūras, užtikrinančias sklandų tokių darbuotojų judėjimą,“ – skelbiama pranešime.

Nepaisant augančio nerimo, pramoninkai ramina, kad maisto Europoje nepritrūks. Sunkvežimiai su makaronais, daržovėmis ir kitomis prekėmis toliau kerta žemyną. Vis dėlto kebli situacija išryškino nemalonią tikrovę ES: neturėdamos pigios ir mobilios darbo jėgos iš Rytų Europos, turtingesnės Vakarų Europos šalys gali prarasti šiųmetį derlių. Norint išvengti panašaus scenarijaus ateityje būtinos esminės reformos.

Tuo tarpu namuose įstrigusiems Rytinių šalių gyventojams teks sukti galvas iš kur prasimanyti pajamas.

„Pastebėjome, kad yra labai daug žmonių, kurie yra grįžę iš užsienio arba dėl karantino vėluoja išvykti į užsienį, tad pradėjo ieškoti laikinų darbų Lietuvoje,“ – sako Agnė Reklaitienė.

Tiesa, ar Lietuva turės ką jiems pasiūlyti priklauso tik nuo to, kaip pavyks susitvarkyti su koronaviruso ekonominėmis pasekmėmis.