Pasaulyje

2020.04.10 00:29

Eurogrupė susitarė dėl 500 mlrd. eurų paramos ES ekonomikai dėl pandemijos planui

atnaujinta 10.43
BNS 2020.04.10 00:29

Eurogrupė (eurozonos finansų ministrų taryba) susitarė dėl Europos ekonomikos rėmimo plano per naujojo koronaviruso pandemijos krizę, bet nepalaikė Italijos ir Prancūzijos reikalavimų sukurti bendro skolinimosi priemonę.

Proveržis buvo pasiektas Nyderlandams sušvelninus savo poziciją dėl esminio klausimo, ar į sunkią padėtį patekusios šalys mainais už pagalbą privalo įsipareigoti vykdyti ekonomikos reformas ir ar joms turi būti taikoma išorinė priežiūra, kaip numato Europos stabilumo mechanizmo (ESM) taisyklės.

Šis reikalavimas atgaivino prisiminimus apie griežto taupymo sąlygas, primestas Graikijai, Airijai ir kitoms smarkiai įsiskolinusioms valstybėms, kurioms buvo suteikta pagalba per euro zonos skolų krizę.

Haga dvi ankstesnes dienas blokavo derybas, tvirtindama, kad Italija arba bet kuri į keblią padėtį patekusi valstybė privalo užtikrinti tinkamą finansų valdymą, bet Roma tokį reikalavimą susidarius sveikatos apsaugos krizei laikė akibrokštu.

Galutiniame pranešime sakoma, kad buvo pasiektas kompromisas – šalys galės palankiomis sąlygomis pasiskolinti sumą, prilygstančią iki 2 proc. jų bendrojo vidaus produkto, kad galėtų finansuoti „tiesioginius arba netiesioginius“ dabartinės sveikatos apsaugos krizės kaštus.

Eurogrupės vadovas Mario Centeno per vaizdo konferenciją po pasitarimo žurnalistams išreiškė viltį, kad šalys sugebės tinkamai įvertinti joms reikalingas sumas, kad galėtų pasinaudoti šia pagalba.

„Šiandien atsiliepėme į mūsų piliečių raginimą užtikrinti Europą, kuri saugo, – po derybų sakė M. Centeno, kuris taip pat yra Portugalijos finansų ministras. – Šis atsakas apima drąsius ir ambicingus pasiūlymus, kurie prieš kelias savaites atrodė neįsivaizduojami.“

Galutiniame pranešime aiškiai pabrėžiama, kad valstybės pagalbos lėšas galės naudoti tik koronavirusinės infekcijos COVID-19 epidemijos, Europoje nusinešusios daugiau kaip 65 tūkst. žmonių gyvybių, sukeltos krizės padariniams šalinti.

Vis dėlto ministrai atidėjo į šalį Italijos, Ispanijos ir Prancūzijos pasiūlymą sukurti bendro skolinimosi priemonę, pramintą „koronaobligacijomis“, turinčią suteikti galimybę net ir smarkiai įsiskolinusioms valstybėms skolintis palankiomis sąlygomis, siekiant surinkti lėšų sveikatos apsaugos krizės padariniams likviduoti.

Vokietija, ekonomiškai pajėgiausia ES narė, nesutiko pritarti pasiūlymui dėl bendro skolinimosi. Ministrai sutiko tik toliau „nagrinėti“ šią idėją, vadovaujant ES lyderiams, turintiems surengti pasitarimą vėliau šį mėnesį.

Sutarto pagalbos paketo vertė yra apie 500 mlrd. eurų, bet daugelis apžvalgininkų laiko ją per maža, kad pandemijai atslūgus būtų iš naujo užvesta Europos ekonomika.

Duomenys rodo, kad žemyno ekonomikos jau dabar patiria istorinį nuosmukį, kovos su sparčiai plintančiu virusu priemonėms paralyžiavus kasdienį gyvenimą.

Nors 19 ES šalių naudojasi bendra valiuta, Bendrijos narės ėmėsi vienašališkų priemonių savo ekonomikoms gelbėti, todėl turtingesnių valstybių, įskaitant Vokietiją, padėtis yra daug pranašesnė už šalių, galinčių mobilizuoti daug mažiau lėšų.

„Sąžininga ir pagrįsta“

Pagrindinis gelbėjimo plano elementas yra ESM – euro zonos finansinės pagalbos fondas, galėsiantis skirti apie 240 mlrd. eurų sunkumų patiriančioms įsiskolinusioms valstybėms.

Dauguma šalių narių palaikė Italijos ir Ispanijos poziciją, kad ESM pagalba turėtų būti prieinama nustačius minimalias sąlygas. Tačiau Nyderlandai įnirtingai reikalavo susieti pagalbos skyrimą su griežtesniais reikalavimais.

Roma ir Madridas finansinės pagalbos sąlygų nustatymą laiko pažeminimu, nes tai atgaivina nemalonius prisiminimus apie euro zonos skolų krizę, kai Briuselio auditoriai diktavo griežto taupymo sąlygas smarkiai įsiskolinusioms Graikijai, Portugalijai ir Airijai.

Nyderlandų finansų ministras Wopke Hoekstra tvirtino, kad jei šalis paprašys ESM finansinės pagalbos reikmėms, nesusijusioms su kova su koronavirusu, jos skyrimas bus susietas su sąlygomis.

„Tai sąžininga ir pagrįsta“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

Koronaobligacijos – „minty“

Visgi Berlynas ir Haga atsisakė pritarti idėjai bendrai išleisti skolos vertybinių popierių, vadinamųjų koronaobligacijų, su smarkiai įsiskolinusiomis šalimis, tokiomis kaip Italija, Prancūzija ar Ispanija, kurioms, jų nuomone, trūksta fiskalinės drausmės.

Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as sakė, kad diskusijos šiuo klausimu dar nebaigtos ir visi sutaria, jog ekonomikai vėl užkurti reikia naujų finansavimo šaltinių.

„Bendra skola... tai dar neištarta, bet turima minty“, – kalbėjo jis.

Tačiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel kiek anksčiau ketvirtadienį vėl griežtai atmetė bendro skolinimosi idėją, pakartodama gerai žinomą jos poziciją.

„Nemanau, kad turėtume prisiimti bendrąją atsakomybę (bendrą skolą) dabartine jos forma, ir būtent dėl to ją atmetame“, – sakė ji.

Be euro zonos gelbėjimo fondo, ES ministrai susitarė skirti 200 mlrd. eurų paskolų garantijoms iš Europos investicijų banko (EIB) ir Europos Komisijos projekto dėl valstybių narių sutrumpinto darbo laiko schemų.