Iš pažiūros tylų 70-metį baltaplaukį, nesinaudojantį elektroniniu paštu, nerengiantį spaudos konferencijų ir auginantį kates Jaroslawą Kaczynskį asmeninė ir nacionalinė tragedija pavertė vienu įtakingiausių politiku Lenkijoje. Vis dėlto LRT.lt kalbinta politologė sako, kad jo iškilimą lėmė kur kas daugiau veiksnių, nutikusių tuo pačiu metu.
2010 m. balandžio 10 dieną Lenkijos vadovai skrido į Rusiją paminėti Katynės žudynių metines. Netoli Smolensko miesto esančiame lauke Stalino įsakymu 1940 m. buvo sušaudyti 22 tūkst. lenkų karininkų ir gyventojų.
Tačiau skrydis virto nacionaline tragedija – sudužus iš Varšuvos į Smolenską skridusiam „Tupolev Tu-154“ lėktuvui, žuvo ne tik juo skridęs Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis su žmona Maria, bet ir šalies kariuomenės vadai, parlamentarai, valstybinio banko vadovai, aukšti dvasininkai ir kiti pareigūnai.
Smolensko katastrofos sąmokslo teorijos
Smolensko aviakatastrofa giliai įsišaknijo šalies savimonėje, o mirusio prezidento brolis dvynys J. Kaczynskis atsidūrė šalies dėmesio centre. Apsirengęs gedulingu juodu kostiumu 6 savaites jis dalyvavo nelaimei pažymėti skirtuose renginiuose. Iki šiol kiekvieno mėnesio 10 dieną greta prezidentūros Varšuvoje esančioje barokinėje Karmelitų bažnyčioje J. Kaczynskis dalyvauja mišiose už žuvusiuosius.
Per dešimtmetį aviakatastrofa buvo apipinta vis naujomis sąmokslo teorijomis. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos lektorė Ieva Gajauskaitė LRT.lt sako, kad Lenkijos politiniame elite, visuomenės veikėjų, žurnalistų ir akademikų tarpe yra žmonių, kurie tiki, kad prezidento bei jo delegacijos žūtis buvo nulemta ne blogų oro sąlygų.
Yra tekę netgi susidurti su tokiais Lenkijos žurnalistų pareiškimais, kad jeigu prieš metines prezidentas Kachynskis nebūtų užsukęs į Lietuvą neplanuoto vizito, tai į Smolenską jis būtų vykęs traukiniu ir likęs gyvas.
I. Gajauskaitės teigimu, Smolensko katastrofa iš tiesų yra simboliškai apipinama politine mitologija, o tam pasitaranavo kino filmai, knygos, TV laidos, kuriose siekiama susieti Katynės tragedijos metines su pagrindinės PiS priešininkės Piliečių platformos tuometiniu lyderiu Donaldu Tusku ir Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
„Man yra tekę netgi susidurti su tokiais Lenkijos žurnalistų pareiškimais, kad jeigu prieš metines prezidentas Kachynskis nebūtų užsukęs į Lietuvą neplanuoto vizito, tai į Smolenską jis būtų vykęs traukiniu ir likęs gyvas“, – sako lektorė.
Anot jos, yra keliamos kelios hipotezės, kodėl katastrofa įvyko – techninės priežastys, žmogiškoji klaida ir sąmoningas įsikišimas, pavyzdžiui, Rusijos Smolensko oro uosto darbuotojų, specialiųjų tarnybų panaudotos aerozolio bombos.
„Labiau eskaluojama yra net ne katastrofos priežastys, bet po katastrofos atlikto tyrimo kokybė ir tuometinės Vyriausybės veiksmai“, – LRT.lt aiškina ji.
Dvynių istorija
J. Kaczynkis nemoka jokios užsienio kalbos, savo pirmąją banko sąskaitą atidarė tik 2009 m. Jis yra nevedęs, neturi vaikų ir augina kates.
Ilgamečiai jo bendražygiai leidiniui „Politico“ pasakojo, kad jis yra žmogus turintis aštrų sąmojų, puikią atmintį ir polinkį pasakoti ilgas ir įtraukiančias istorijas, kurias gali dėstyti 3 ar 4 valandas, bet apie vieną ir tą patį objektą – Lenkiją.
1994–1997 m. Jaroslawas vadovavo bendrovės „Srebrna“ leidybos skyriui. 1994 m. Lenkijos žurnalisto paklausus apie savo svajonių darbą, jis teigė, kad norėtų būti „tautos gelbėtojas“. Po sekundės apmąstymų jis pasakė, kad nori „vadovauti stipriai ir labai įtakingai valdančiajai partijai“, rašo „Politico“.
J. Kaczynskis lėtai judėjo link savo tikslo, bet ne visada dirbo vienas. 1949-aisiais gimę identiški dvyniai Kaczynskiai savo karjerą pradėjo dar 1962 metais, abu nusifilmavę populiariame filme „Dviese pavogė mėnulį“.
Žmonės, artimai pažinoję brolius, sakė, kad Lechas dažnai stabdė Jaroslavo radikalesnes idėjas.
Lenkijai vaduojantis iš komunistų valdžios, broliai dalyvavo „Solidarumo“ veikloje, 1989 metais kartu su kitais judėjimo nariais derėjosi su komunistine valdžia dėl demokratinių rinkimų surengimo šalyje. Abu vyrai buvo artimi su motina Jadwiga, kuri juos augino pamaldžioje ir patriotinėje atmosferoje.
Varšuvos Stefano Batorinio fondo pirmininkas Aleksandras Smolaras rašo, kad broliai, kol studijavo teisės mokslus, toliau tęsė aktyvią veiklą. Abu įgijo daktaro laipsnį. Jaroslawas aistringai domėjosi istorija, o Lechas tapo Gdansko universiteto darbo teisės profesoriumi. „Bloomberg“ leidiniui žmonės, artimai pažinoję brolius, sakė, kad Lechas dažnai stabdė Jaroslavo radikalesnes idėjas.
PiS atsiradimas
2001 metais jie įsteigė konservatyvią partiją „Teisė ir Teisingumas“ (PiS). 2005-aisiais tapęs Lenkijos prezidentu Lechas prisimenamas kaip atviras, dažnai viešumoje rodęsis politikas, o Jaroslawą aplinkiniai visad laikė itin gabiu, bet uždaru, savo supratimu besivadovaujančiu žmogumi.
2015 metais J. Kaczynkio vedamai PiS partijai pavyko laimėti absoliučią daugumą parlamento rinkimuose. Jam vadovauti buvo paskirtas artimas politiko patikėtinis Antoni Macierewiczius, tuo metu tapęs Gynybos ministru.
Po pergalės rinkimuose pats Jaroslawas pasirinko neužimti jokio svarbaus politinio posto, tačiau jo įtaka Lenkijos politiniam gyvenimui neabejotina. Kai 2018 m. gegužę Jaroslawui buvo daroma kelio operacija, daug šalies politikos klausimų buvo sprendžiama prie ligoninės lovos, o ne valstybės institucijose.
Vyriausybės politika, teigiamas žiniasklaidoje konstruojamas įvaizdis, o ne Smolensko katastrofos sąmokslo teorijos lemia partijos ir jos lyderio populiarumą.
Knygoje „Segmentinės Europos politinės tvarkos link“ rašoma, kad nors formaliai J. Kaczynskis – eilinis deputatas, iš tiesų – tikrasis Lenkijos šeimininkas. Būtent jo valia skiriami ir nušalinami ministrai pirmininkai, jis veikia pasitelkdamas tokiu politikus kaip prezidentas Andrzejus Duda.
Vis dėlto I. Gajauskaitė tvirtina, kad negalima sutapatinti partijos lyderio vaidmens su palankiai vertinama PiS partijos veikla. „Vyriausybės politika, teigiamas žiniasklaidoje konstruojamas įvaizdis, o ne Smolensko katastrofos sąmokslo teorijos lemia partijos ir jos lyderio populiarumą“, – sako ji.
Tyrimai tęsiasi
Artėjant katastrofos minėjimo 10-mečiui, buvęs Lenkijos gynybos ministras Antonis Macierewiczius antradienį „Polskie Radio“ sakė, kad netrukus bus publikuota galutinė ataskaita dėl lėktuvo katastrofos prie Smolensko.
I. Gajauskaitė sako, kad tik apie trečdalis apklaustų PiS rinkėjų mano, kad šis tyrimas atskleis, ką nors naujo ir pristatys kitokias išvadas nei 2011 metų tyrimas. Taigi, anot jos, aiškėja, kad pats J. Kaczynkis ir netgi PiS atsiriboja nuo tyrimo – mistifikavimo ir konspiracijos žala yra vertinama kaip didesnė nei politinė nauda.
„Ko negalima pasakyti apie Antonį Macierewiczių. Jis laikomas kertine figūra atnaujinant tyrimą ir eskaluojant sąmokslo teorijas“, – sako ji.
Be to, anot I. Gajauskaitės, paskutinius kelis metus J. Kaczynkis nei interviu metu, nei viešų kalbų metu nebando ko nors tiesiogiai ar netiesiogiai kaltinti – jis visada pabrėžia, kad tik Dievas žino, kodėl katastrofa įvyko ir kad Lenkija nusipelnė teisingumo.
Balandžio 10 d. įvykusi aviakatastrofos istorija šiandieninėje Lenkijoje pasimetė tarp gausybės tyrimų ir versijų. Tačiau, I. Gajauskaitės teigimu, Smolensko katastrofos simbolizmas kyla ne tik iš Katynės tragedijos gilaus poveikio nacionalinės tapatybės ir patriotizmo formavimuisi, bet ir iš nuolatinio egzistencinio teisingumo siekio prieš Sovietų Sąjungą bei prieš Rusiją.
„Tai, kas nutiko Smolenske, gali būti aiškinama kaip lenkų dramos tęsinys, prasidėjęs prieš 200 metų praradus nepriklausomybę. Kai kuriems žmonėms ši kalba atrodo tinkama priemonė apibūdinti Lenkijos situaciją praėjus 20 metų po komunizmo žlugimo“, – straipsnyje „Katastrofos politika: Lenkijos prezidento katastrofa ir postkomunizmo ideologija“ rašė Vroclavo universiteto profesorius Leszekas Koczanowiczas.
Ar bet kuris kitas asmuo užimantis šios partijos lyderio postą būtų taip pat įtakingas kaip Jaroslavas Kaczynskis? Tai klausimas atviras diskusijoms.
Anot I. Gajauskaitės, J. Kaczynskio, kaip politinės figūros, vaidmuo Lenkijoje pasikeitė dėl jo socialinio kapitalo, partijos lyderio pozicijos, kuri sutapo su partijos laimėta dauguma parlamente ir galimybe formuoti nekoalicinę vienpartinę Vyriausybę. Be to, anot jos, negalima pamiršti ir prezidento partinės priklausomybės.
„Visi šie veiksniai labai palankiai pasireiškia tuo pačiu metu ir suteikia neproporcingai dideles galias PiS partijos lyderiui. Ar bet kuris kitas asmuo užimantis šios partijos lyderio postą būtų taip pat įtakingas kaip Jaroslavas Kaczynskis? Tai klausimas atviras diskusijoms“, – teigia ji.
