Karantinas JAV pakeitė maisto pirkimo įpročius. Kaimynai padeda kaimynams, dirba savanoriai, o kai kas ėmėsi naujo verslo, nes įprasti darbai dėl karantino sustojo.
Erikas Konas anksčiau remontuodavo namus, dabar taip pat dėvi apsauginę kaukę, mūvi pirštines, bet veža internetu užsakytas prekes. Parduotuvėje stengiasi laikytis dviejų metrų atstumo, jei pasirodo koks pirkėjas.
Grįžęs į automobilį dezinfekuoja rankas, vairą, durų rankenėles, telefoną. Dažnai nesustodamas dirba 14 valandų, kad uždirbtų 200 dolerių per dieną. Sako – rizikuoja, liesdamas prekybos centrų, restoranų durų rankenas ar privažiuodamas prie namų, kuriuose gali būti ligonių ar užsikrėtusiųjų.
Bet nėra iš ko rinktis, kai rekordinis skaičius – 10 mln. amerikiečių per paskutines 2 kovo savaites pateikė paraiškas nedarbo išmokoms.
Nerimas dėl darbuotojų ir šeimos saugumo privertė savininkę uždaryti restoraną, kurį Niujorko Bruklino rajone atidarė prieš 3 metus. Paskutinė nemokama maisto siunta policininkams, ugniagesiams, medikams
„Neįsivaizduojate, kaip rauda širdis uždarant sėkmingai plėtojamą verslą“, – sako restorano savininkė Ana. – Bet svarbiausia – visi sveiki“.
Nicholas Haworthas yra trečios kartos žvejys. Po mėnesį trukusios žvejybos jis buvo už beveik tūkstančio kilometrų nuo kranto, kai valstijos gubernatorius nurodė „likti namuose“. Ryšys buvo nutrūkęs, tad apie naują tvarką žvejys sužinojo tik atsidūręs arti kranto. Laimikis buvo geras, bet restoranai uždaryti, didmenininkai veiklą sustabdę, tenka žuvį pardavinėti čia pat, krantinėje.
„Restoranai ir didmenininkai žuvų neperka, turgaus neturime, bet visuomenė palaikė, galime parduoti. Perka daug, 5–6 kilogramus, gal kaupia atsargas, gal dar kam nors. Gal artėjančių Velykų stalui. Pirkėjai stengiasi laikytis saugaus atstumo. Iš jūros grįžta ir daugiau žvejų, kuriems taip pat verkiant reikia parduoti laimikį“, – teigia žvejys N. Haworthas.
