Pasaulyje

2020.04.13 19:22

Archeologiniai Putino kelio į valdžią kasinėjimai: apie vaikystę, nusikaltėlių pasaulį ir kompleksus

Pasaulinės koronaviruso pandemijos akivaizdoje 20-osios Vladimiro Putino išrinkimo Rusijos prezidentu 2000 m. kovo 26 d. metinės praėjo praktiškai nepastebėtos. Naujienų agentūros TASS suorganizuotas ilgas interviu su V. Putinu, kuris turėjo būti suskaidytas ir, artėjant įsimintinai datai, pateiktas dalimis, dėl žemų reitingų buvo tyliai atidėtas ir užleido vietą kur kas aktualesnėms naujienoms.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ originalus kūrinys.

Tinklaraštininkui ir filmų kūrėjui Artiomui Kruglovui tai buvo tik dar viena darbo, kurį jis vadina „archeologiniais kasinėjimais“ apie mažai žinomą V. Putino kelią į sėkmę, diena.

„Vienas sluoksnis nulupamas ir dokumentuojamas, – sakė jis RFE / RL Rusijos tarnybai. – Tada imamės kito. Paviršiuje turime oficialią V. Putino biografiją, tačiau pasiknaisioję giliau randame antrą sluoksnį, o po juo ir trečią.“

Nuo 2015 m. A. Kruglovas administruoja tinklalapį, pavadinimu „Putinizmas toks, koks yra“, kuriame bandoma dokumentuoti slaptus prezidento biografijos puslapius nuo jaunystės sovietiniame Leningrade ir pirmųjų žingsnių KGB sistemoje iki tariamų ryšių su liūdnai pagarsėjusiomis Rusijos organizuoto nusikalstamumo struktūromis.

Didesnė dalis A. Kruglovo tyrimų pateikiama ir vaizdo reportažų formatu „YouTube“ kanale, kur sulaukė jau 1,3 mln. peržiūrų.

Knaisiojimasis po archyvus

Jau penkerius metus A. Kruglovas peržiūrinėja policijos tyrėjų, saugumo tarnybų agentų, organizuotų nusikalstamų grupių narių ir kitų asmenų atsiminimus bei interviu, bandydamas po dalelę sudėlioti jaunojo kietuolio kelią iki dominuojančio šiuolaikinės Rusijos istorijos veikėjo.

Ši informacija dažnai jam padeda oficialią V. Putino biografiją, įskaitant ir atsiminimų knygą „Pirmuoju asmeniu“ (2000 m.) bei 2001 m. pasirodžiusį Olego Blockio dvitomį „Putinas: gyvenimo istorija“, skaityti tarp eilučių.

„Pažvelgus į visą O. Blockio surinktą medžiagą, susidaro įspūdis, kad V. Putinas turi labai daug kompleksų, – sako A. Kruglovas. – Jis gėdijasi savo kilmės, jam nepatinka moterys. Jis užaugo asocialioje, antžmogiškoje aplinkoje, kriminaliniame pasaulyje Nekrasovo turgaus prieigose, garsėjusiose bene didžiausiu nusikalstamumu visame mieste [Leningrade]. Ten iš jo tyčiojosi ir mušė.“

A. Kruglovas pabrėžia, kad V. Putiną suformavo „pokarinis sovietinis Leningradas“.

„Jo vidinis gyvuliškumas yra tokios vaikystės išdava, – priduria jis. – Žinoma, KGB praleisti metai viską dar labiau sustiprino.“

A. Kruglovas atkreipia ypatingą dėmesį į Leonidą Usviacovą, kuris septintajame dešimtmetyje buvo pirmasis V. Putino Rytų kovos menų treneris. L. Usviacovas taip pat treniravo ir Arkadijų Rotenbergą, kuris ir šiandien yra vienas artimiausių V. Putino patikėtinių ir turtingiausių Rusijos oligarchų.

20 metų sovietiniuose kalėjimuose praleidęs L. Usviacovas, A. Kruglovo teigimu, buvo nusikaltėlis recidyvistas, kriminalinis „autoritetas“, žinomas sportininko Lionios pravarde.

„Iš esmės jis ir V. Putinui, ir A. Rotenbergui buvo kaip antras tėvas“, – aiškina A. Kruglovas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad savo biografijoje V. Putinas keletą kartų labai pagarbiai atsiliepia apie L. Usviacovą.

„L. Usviacovas buvo žydas, kuris apiplėšinėdavo kitus, į Izraelį emigruoti susiruošusius žydus [ir parduodavo jų turtą], – pasakoja A. Kruglovas. – Tokia buvo jo nusikalstamos veiklos sritis.“

Tačiau jis pasinaudojo savo ryšiais ir pasirūpino, kad A. Rotenbergas būtų priimtas į Leningrado sporto institutą, o V. Putinas – į Leningrado valstybinį universitetą.

„1994 m. Lionia buvo nužudytas namo rūsyje tarp nusikaltėlių kilusio konflikto metu, – sako A. Kruglovas. – Man jo netgi šiek tiek gaila. Jis puikiai tiktų į šiandieninį V. Putino panoptikumą – jis būtų ne blogesnis sporto ministras už Vitalijų Mutko ar ne prasčiau už A. Rotenbergą vykdytų valstybinius viešuosius pirkimus. Arba jis galėtų atstovauti Rusijai Jungtinėse Tautose, nenusileisdamas [Vladimirui] Safronkovui.“

15 metų trukusi V. Putino karjera KGB (1975-1990) suformavo jį kaip asmenybę, priduria A. Kruglovas. Oficialiuose pareiškimuose V. Putinas visuomet teigia, kad atliko neapibrėžtą „kontržvalgybinį darbą“. Jis taip pat yra sakęs, kad yra „bendravimo su žmonėmis specialistas“ ir kad yra dalyvavęs „veiksmuose prieš disidentus“.

Vladimiras Usolcevas-Gortanovas, sėdėjęs Viename kabinete su V. Putinu, kai jiedu buvo dislokuoti Drezdene, Rytų Vokietijoje, 2003 m. pasirodžiusiuose atsiminimuose rašė, kad V. Putinas „Leningrade dirbo Penktojoje valdyboje“, kuri KGB struktūroje buvo atsakinga už „ideologinius nukrypimus“.

„Volodia savo karjerą pradėjo pačiame bjauriausiame KGB padalinyje – Penktojoje valdyboje, – sako A. Kruglovas. – Šio padalinio įpėdinis šiandien vadinasi E centru [KGB įpėdinės Federalinės saugumo tarnybos (FSB) kovos su ekstremizmu skyrius] ir fabrikuoja bylas prieš išgalvotas „antirevoliucines organizacijas“.

Remiantis A. Kruglovo tyrimo duomenimis, pagrindinė V. Putino užduotis dirbant KGB buvo „verbuoti į Sovietų Sąjungą atvykusius užsieniečius arba sovietinius piliečius, turinčius ryšių su užsieniu ar ten vykstančius.“

Tvirta valiuta ir jaukas

Jaunam V. Putinui tai buvo įtakingos pareigos.

„Darbas su užsieniečiais dažnai pareikalaudavo nusikalstamų ir asocialių priemonių: abiejų lyčių prostitučių, valiutos keitėjų ir spekuliantų tvirta valiuta, – pasakoja jis. – Buvo dirbama su ikonų ir kitų antikvarinių dirbinių perpardavinėtojais, kontrabandininkais. Su bet kuo, kas galėjo kokiu nors būdu „pakabinti“ užsienietį, suteikti apie jį informacijos.“

„Darbas šiame skyriuje buvo puiki proga susipažinti su sovietinės šešėlinės ekonomikos ir kriminalinio pasaulio atstovais“, – priduria jis.

Kai dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio viduryje V. Putinas buvo perkeltas į Maskvą, A. Kruglovo teigimu, ryšiai tarp FSB ir Izmailovo nusikalstamos grupuotės jau buvo pakankamai tvirti.

Tuo metu grupuotei vadovavo Afganistano karo veteranas Antonas Malevskis, kurį A. Kruglovas apibūdina kaip „užkietėjusį rasistą“, kuris, pasinaudojęs ryšiais su savo pažįstamais FSB, išgujo iš Maskvos visas kaukaziečių, pirmiausia čečėnų, nusikalstamas grupes.

1993 m., siekdamas susilpninti buvusio KGB įtaką, prezidentas Borisas Jelcinas perdavė elitines specialiąsias pajėgas „Vympel“ Vidaus reikalų ministerijos žinion.

„Akimirksniu 600 gerai apmokytų specialiųjų operacijų agentų atsidūrė gatvėje“, – pasakoja A. Kruglovas, pridurdamas, kad dauguma elitinių KGB agentų pasijuto įžeisti dėl to, kad jų dalinys tapo pavaldus „policijai“.

„A. Malevskis pasiūlė darbą didesnei daliai naujųjų bedarbių, – tęsia A. Kruglovas. – Buvo įkurtos kelios „privačios apsaugos bendrovės“, tapusios bendromis Izmailovo gaujos ir FSB įmonėmis.“

„Kai 1998 m. V. Putinas tapo FSB direktoriumi, „jis visa tai paveldėjo iš savo pirmtakų“, – sako A. Kruglovas. Vos du mėnesius išbuvęs naujajame poste, V. Putinas grąžino „Vympel“ pajėgas FSB žinion.

A. Kruglovo teigimu, Izmailovo sindikatas ir šiandien išlieka „galingiausiu nusikalstamu sindikatu Rusijoje“ ir vis dar palaiko ryšius su FSB specialiųjų operacijų centru (TsSN).

„Jau 20 metų jie gauna dividendus“, – sako jis, pridurdamas, kad tuo metu, kai kitos mafijinės struktūros V. Putino valdymo metu nukentėjo, Izmailovo nusikalstama grupuotė klesti.

„Privalome žvelgti tiesai į akis, – reziumuoja A. Kruglovas. – Rusiją valdo blogiausias įmanomas nusikalstamas saugumiečių režimas. Jie permirkę krauju, susiję su vagystėmis ir kitais nusikaltimais. Ir visus juos vienija bendra praeitis. Net yra toks juokelis: „Valdžią paėmusi dešimtojo dešimtmečio nusikalstama grupuotė dabar visus gąsdina grįžimo į laukinį dešimtąjį dešimtmetį perspektyvomis.“