Lietuvos ambasadorė Kinijoje Ina Marčiulionytė LRT RADIJUI sako, kad gyvenimas Kinijoje pamažu grįžta į savas vėžias, tačiau, baiminantis antrosios viruso bangos, stengiamasi izoliuotis nuo kitų valstybių.
Kinijos Uhano mieste, kuriame pernai gruodį prasidėjo naujojo koronaviruso protrūkis, trečiadienį buvo panaikintas 76 dienas galiojęs draudimas išvykti.
„Kadangi Kinija užsidarė prieš du mėnesius, jaučiama, kad ne tik žydi gėlės, ateinas pavasaris, bet atrodo, kad ir su virusu yra apsitvarkyta, nes pamažu laisvėjas taisyklės, atsiranda daugiau mašinų, formuojasi kamščiai, daugiau žmonių, atsidaro restoranai. [...] Žinoma, prie vieno stalelio negali sėdėti daugiau nei trys žmonės, prieš eidamas į restoraną, turi pasimatuoti temperatūra, užsirašomas tavo telefono numeris, tačiau nuotaikos yra geros“, – komentuoja I. Marčiulionytė.
Uhane gyvenantis Dovydas Sidabras sako, kad situacija yra gana keista: iš vienos pusės džiaugiamasi, jog galima išeiti iš namų, naudotis viešuoju transportu ir pan., bet tuo pačiu išlieka nerimas ir įprotis laikytis atstumo.
„Nematyti nė vieno bė apsauginės kaukės. Savijauta dviprasmiška: žmonės tai vadina laisve, tačiau iki laisvės dar reikia padirbėti“, – teigia Dovydas.
Anot D. Sidabro, visiems gyventojams privaloma su savimi turėti sveikatos korteles, įvairiose viešosiose vietose įkurti patikros punktai.
„Įeinant į metro reikia parodyti kodą, kad po to būtų galima atsekti, kuriame vagone buvai. Einant į parduotuvę taip pat reikia rodyti kodą“, – kalba Uhane gyvenantis vyras.
Lietuvos ambasadorės Kinijoje aiškinimu, ši šalis keičia savo koronaviruso atvejų skaičiavimo metodiką, įtraukdama ir besimptomius atvejus, kas, anot jos, nėra paprasta.
„Baiminamasi antros bangos, nors atrodo, kad įvežtinių atvejų neturėtų būti tiek daug, nes skrydžiai į Pekiną nukeliami į šalia esančius miestus, o iš jų patikrinti žmonės gali atskristi ir karantinuotis Pekine. Apsauga yra kelių sluoksnių.
Suprantama, kad yra saugojamasi. Kinija yra uždariusi vieną pasienio punktą su Rusija, nes Kinija mato, kas vyksta pasaulyje, ir nenori, kad ateitų antroji banga“, – pastebi I. Marčiulionytė.
