Pasaulyje

2020.04.16 05:30

Pandemija grasina ambicingiems ES planams tapti žaliuoju žemynu – tarša gali tik didėti

Julija Šakytė, LRT.lt 2020.04.16 05:30

Iki 2050 m. – pirmasis pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynas. Tokį ambicingą tikslą gruodį paskelbė Europos Sąjunga (ES). Kol buvo puoselėjamas žaliasis kursas, Uhane plito naujas, nežinomas koronavirusas, jis palietė beveik kiekvieną šalį ir užkrėtė per milijoną žmonių.

2020-ieji turėjo tapti kovos su klimato kaita metais. Tačiau šie metai į žmonijos atmintį greičiausiai įsirėš dėl koronaviruso pandemijos, kuri pareikalavo, kad Europos Komisija (EK) perdėliotų prioritetus. Kaip COVID-19 paveiks planus dėl Europos žaliojo kurso, kuris turi pakeisti visų europiečių gyvenimą?

Žaliasis kursas atidėtas į šalį

2019 m. gruodžio 11 d. EK pristatė Europos žaliąjį kursą. Jame numatyta 50 veiksmų, kuriais iki 2050 m. siekiama sukurti gamtą tausojančią ir klimatui nekenkiančią ES. „Europos žaliasis kursas yra mūsų nauja augimo strategija. Jis padės mums kuriant darbo vietas mažinti išmetamų teršalų kiekį“, – sakė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.

Atsižvelgdama į koronaviruso grėsmę, EK gali atidėti „neesmines“ iniciatyvas, tokias kaip biologinės įvairovės ir tvaraus maisto strategija „Nuo ūkio iki šakutės“ („Farm-to-fork“). Remiantis EK programa, šios iniciatyvos turėjo būti priimtos iki kovo pabaigos. Kitos su žaliuoju kursu susijusios iniciatyvos taip pat gali būti atidėtos, rašo „EurActiv“.

Europos žaliasis kursas yra mūsų nauja augimo strategija. Jis padės mums kuriant darbo vietas mažinti išmetamų teršalų kiekį.

„Kad įstatymų leidyba veiktų, turime turėti institucijas, galinčias veikti. Neabejotinai pirmenybė bus teikiama darbui, kuris patenkintų dabartinius poreikius“, – kovo 17 d. vykusioje spaudos konferencijoje sakė EK vyriausiasis atstovas Ericas Mameris.

„Šiuo metu atrodo, kad žaliasis kursas atidėtas į šalį dėl skubesnio sveikatos krizės valdymo. To ir reikėtų tikėtis. (...) Tačiau Komisija tikina, kad strategija nesikeičia ir dekarbonizacija yra vis dar ilgalaikis tikslas“, – LRT.lt tvirtina analitinio centro „Friends of Europe“ (FoF), Europos ir geopolitikos padalinio direktorė Shada Islam.

Anot jos, nereikėtų pamiršti, kad vis dar nesusitarta dėl ES biudžeto, kurį gali tekti keisti, atsižvelgiant į ekonomikos sulėtėjimo požymius: „Tie, kurie tiki žaliuoju susitarimu, turės labai stipriai pareikšti savo nuomonę ir toliau tai daryti derybų metu. Ir čia gali būti pareikalauta naujo žaliojo kurso“, – tęsia S. Islam.

Savo ruožtu už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius LRT.lt atsiųstuose atsakymuose teigia, kad, nors šiuo metu EK susitelkė į kovą su COVID-19, darbas dėl žaliojo kurso tęsiasi.

Klimato kaitos krizė tebėra realybė, todėl reikia nuolatinio mūsų dėmesio ir pastangų.

„Nors pagrindinis dėmesys skiriamas kovai su COVID-19, mūsų darbas įgyvendinant Europos žaliąjį kursą tęsiasi. Klimato kaitos krizė tebėra realybė, todėl reikia nuolatinio mūsų dėmesio ir pastangų. Tai viena iš priežasčių, kodėl pateikėme klimato įstatymą – kad klimato kaitai skirti veiksmai nebūtų užgožti skubesnių ir neatidėliotinų iššūkių“, – teigia V. Sinkevičius.

U. von der Leyen komanda tvirtina visuomet planavusi, kad Europos žaliasis susitarimas – pagrindinis jos penkerių metų kadencijos politikos ramstis – bus ne tik aplinkosaugos, bet ir ekonominio augimo planas.

Kai kurios šalys gali pasinaudoti krize

Bet ar tai reiškia, kad Europa turėtų visiškai pamiršti žaliąjį susitarimą, kaip kovo 17 d., siaučiant pandemijai, pasiūlė Čekijos premjeras Andrejus Babišas? Taip pat reikėtų prisiminti ir Lenkijos atvejį, kai mūsų kaimynai, bijodami „prarasti dideles galimybes ir dideles investicijas“, nesutiko su įsipareigojimais dėl klimatui neutralios ekonomikos ir liko vienintelė Europos Vadovų Taryboje klimato planui nepritarusi valstybė.

Anot S. Islam, kai kurie vadovai pasinaudos šia krize dėl oportunistinių priežasčių, norėdami atitraukti dėmesį nuo politikos ir veiksmų, kurių jiems reikia įgyvendinant ES anglies neutralumo tikslus.

Dabar susiduriame su milžiniška sveikatos krize, ir tai proga dar kartą pagalvoti, ar norime užprogramuoti kitą krizę, klimato krizę sau ir ateities kartoms.

„Visgi besivystančių šalių atstovai pagrįstai tvirtins, kad savo finansus reikia skirti ekonomikai kelti, o ne klimato kaitos tikslams pasiekti“, – aiškina S. Islam. Vis dėlto, jos teigimu, jeigu virusas sukels visapusišką pasaulinę pandemiją ir ekonominę katastrofą, tai gali „lengvai išgręžti pinigus ir politinę valią klimato srityje.“

Anot V. Sinkevičiaus, ilgalaikėje perspektyvoje veiksmų nesiėmimo kaina yra didesnė nei veiksmų kaina – tiek ekonomine prasme, tiek kalbant apie mūsų ir mūsų planetos sveikatą: „Dabar susiduriame su milžiniška sveikatos krize, ir tai proga dar kartą pagalvoti, ar norime užprogramuoti kitą krizę, klimato krizę sau ir ateities kartoms.“

Pasak jo, nors dabartinė situacija sukėlė didžiulį ekonominį šoką, EK ėmėsi veiksmų ir toliau jų imsis, siekdama užtikrinti, kad Europos piliečių sveikata ir Europos ekonomika patirtų kiek įmanoma mažiau žalos ir kuo greičiau atsigautų.

„Tuo pat metu darome viską, ką turime, siekdami užtikrinti kiek įmanomą tvaresnį atsigavimą tiek ekonomikai, tiek aplinkai“, – sako jis.

Po krizės tarša gali padidėti

Dėl karantino sulėtėjęs gyvenimas sumažino taršą ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio vietų. Bet klimatologas Justinas Kilpis LRT RADIJUI sakė, kad šie pokyčiai tėra laikini. Bandant atsigriebti – ėmus daugiau keliauti, o įmonėms daugiau gaminti, vėliau tarša gali būti netgi didesnė nei iki karantino.

S. Islam taip pat sako, kad būtų klaidinga manyti, kad virusas reikšmingai sumažins klimato kaitos pavojų. Anot jos, tikėtina, kad išmetamųjų teršalų vėl padaugės, kai tik ekonomika atsigaus, o kylančios sveikatos ir finansinės baimės taip pat galėtų atitraukti visuomenės dėmesį nuo problemos.

„Bet kokiu atveju ES turės labiau pasistengti „parduodama“ žaliąjį kursą savo partneriams, nes klimato pokyčiams spręsti reikia visų šalių bendrų pastangų, ne tik Europos, kuri vis dar susiskaldžiusi siekdama tapti neutrali dėl anglies dvideginio išmetimo. Šiuo metu nerimaujama, kad žaliasis kursas bus susijęs tik su prieštaringai vertinamu mokesčiu už anglies dvideginio išmetimą, kurį daugelis baimindamiesi gali taikyti protekcionizmui. Norėdama iš tiesų pasiekti klimato kaitos padarinių mažinimo rezultatų, ES turės pradėti rimtai kalbėti su savo partneriais“, – teigia S. Islam.

Ši krizė, kaip ir ankstesnės krizės, turėtų būti naudojama kaip galimybė persvarstyti įprastą verslo modelį, ir tikiuosi, kad išeisime iš jos stipresni ir draugiškesni aplinkai.

Kad padėtis nėra tvari, sutinka ir V. Sinkevičius. Anot jo, tai taip pat prieštarauja Europos žaliojo kurso tikslams: „Tiesą sakant, ši krizė, kaip ir ankstesnės krizės, turėtų būti naudojama kaip galimybė persvarstyti įprastą verslo modelį, ir tikiuosi, kad išeisime iš jos stipresni ir draugiškesni aplinkai.“

Kas toliau?

EK pristatė ekonominį atsaką į COVID-19 krizę. Viena iš priemonių – iniciatyva SURE. Tai skiriami 100 mlrd. eurų, kad žmonės išlaikytų darbo vietas, o įmonės – veiklą. Nukreipta 37 mlrd. eurų kovai su koronavirusu pagal „Coronavirus Response“ investicijų iniciatyvą.

Nors dėmesys ir toliau skiriamas COVID-19 protrūkiui, ES vadovai paragino EK pradėti rengti „išsamų atsigavimo planą“, į kurį būtų integruoti ekologijos ir skaitmeninimo aspektai.

„Norint sėkmingai įgyvendinti šį perėjimą, mums reikalinga sveika ir energinga ekonomika, todėl Komisija greitai ir ryžtingai kovo 13 d. pristatė paketą dėl Europos suderinto atsakymo, skirto kovoti su koronaviruso ekonominiu poveikiu“, – teigia V. Sinkevičius.

Kaip sakė pirmininkė Ursula von der Leyen, geriausias solidarumo signalas ir geriausias būdas investuoti Europoje yra per ES biudžetą. Mums reikalingas galingas biudžetas, kad galėtume investuoti į ateitį

EK reaguodama į raginimą kovo 27 d. pareiškė, kad pradės nedelsdama rengti ES atsigavimo planą po koronaviruso krizės, tačiau pridūrė, kad „per anksti kalbėti apie tai, kada jis bus pateiktas, ar apie konkrečius šio plano elementus“, rašo „EurActivׅ“.

„Šiandien mūsų pastangos nukreiptos į tiesioginį krizės reagavimą, tačiau mums žinomas poreikis pasiruošti atkūrimui po krizės (...). Kaip sakė pirmininkė Ursula von der Leyen, geriausias solidarumo signalas ir geriausias būdas investuoti Europoje yra per ES biudžetą. Mums reikalingas galingas biudžetas, kad galėtume investuoti į ateitį“, – LRT.lt sako V. Sinkevičius.