Pasaulyje

2020.04.08 14:11

Situacija Donbase: ar kuriama taryba susodins prie derybų stalo Kijevą ir Rusijos kontroliuojamus kovotojus?

„Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2020.04.08 14:11

Jokių derybų su Rusijos vadovaujamais ir remiamais separatistais Rytų Ukrainoje – tokią mantrą Kijas kartoja visus šešerius metus, kol trunka jau daugiau kaip 13 tūkst. žmonių pražudęs ir daugiau kaip 1 mln. persikelti privertęs karas Donbaso regione. Bet situacija gali keistis.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ originalus kūrinys.

Kovo 11 d. Minske vykusių derybų metu buvo pasiektas preliminarus susitarimas, pagal kurį į Donbaso separatistų nuomonę bus atsižvelgiama derybų procese, kuris turi būti vykdomas pagal iš esmės neįgyvendintą paliaubų sutartį, pasirašyta Baltarusijos sostinėje 2014 m. ir 2015 m.

Kol kas neaišku, ar kovo 11 d. išdėstyti planai bus įgyvendinti. Tam griežtai priešinasi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio oponentai ir net kai kurie jo sąjungininkai, pavyzdžiui, keli jo įkurtos partijos „Liaudies tarnas“, turinčios daugumą parlamente, nariai išsakė nuogąstavimų dėl minėto pasiūlymo.

Ir tai nebuvo vienintelė Minske aptarta nauja idėja. Dar viena platforma turėtų skatinti dialogą ne tik dėl Donbaso, bet ir dėl Krymo, kurį Rusija užgrobė mėnesį iki karo Donbase pradžios, taip pat dėl kitų potencialiai problemiškų vietų Ukrainoje, įskaitant vakarų Ukrainos sritis, kur etniniai vengrai siekia rimtesnio atstovavimo.

Tačiau koją kiša dar vienas veiksnys – sparčiai plintanti koronaviruso krizė.

RFE / RL atidžiau pažvelgia į tai, kas kovo 11 d. nutiko Minske ir kokios įtakos tai gali turėti Ukrainos, Rusijos ir vienintelio Europoje vykstančio karo ateičiai.

Nauji derybininkai

Oficialiai trišalės kontaktinės grupės (TKG) susitikimu vadinamose derybose, kurioms tarpininkavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), dalyvavo du nauji asmenys: V. Zelenskio naujasis administracijos vadovas Andrijus Jermakas ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino naujasis patikėtiniai ryšiams su Ukraina Dmitrijus Kozakas.

Buvęs kino prodiuseris A. Jermakas išpopuliarėjo po praėjusių metų pabaigoje įvykusios didelio masto apsikeitimo belaisviais tarp Ukrainos ir Rusijos operacijos. Tačiau jo paskyrimas vasario 11 d. Ukrainoje nustebino ne vieną, bet pirmiausia tuos, kurie baiminasi, kad tai gali reikšti vyriausybės pozicijos santykiuose su Rusija švelninimą.

V. Putino administracijos vadovo pavaduotojas D. Kozakas taip pat buvo paskirtas vasario 11 d.

Jis pakeitė ilgametį įtakingą Kremliaus pareigūną Vladislavą Surkovą, sukėlusį nemažai bangų savo

provokuojančiomis kalbomis apie Ukrainą.

Pagrindinis susitikimo rezultatas – pasiūlymas įkurti Patariamąją tarybą, kurioje būtų numatyta vietos ir „įgaliotiems“ Rusijos remiamų separatistų atstovams.

Maskvai prakalbus apie proveržį, Kijevas apie susitikimo rezultatus tylėjo, kol Ukrainos žiniasklaida nepaskelbė Minske pasiektų susitarimų „protokolo“.

Taryba

Remiantis protokolu, Patariamąją tarybą sudarys 10 Ukrainos atstovų ir 10 Rusijos remiamų separatistų pajėgų, užėmusių dalį Donecko ir Luhansko regionų, atstovų. Prie jų taip pat prisijungs po vieną Rusijos, Vokietijos, Prancūzijos ir ESBO atstovą.

Remiantis Minske pasirašytu dokumentu, pagrindinis Patariamosios tarybos tikslas bus „siūlyti ir įgyvendinti politinius bei teisinius konflikto sureguliavimo sprendimus.“

Kontroversija

Ukraina jau seniai separatistinio judėjimo lyderius, kurių dalis yra Rusijos piliečiai, laiko Maskvos marionetėmis ir atmeta bet kokias derybų su jais galimybes.

Po Minsko susitikimo A. Jermakas paneigė, kad buvo padaryta kokių nors nuolaidų.

„Mes pasižadėjome pasiekti susitarimą keletu klausimų, pirmiausia, susijusių su konstitucine reforma decentralizacijos ir vietos rinkimų srityje, su Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių atstovais“ – taip oficialiai Trišalėje kontaktinėje grupėje vadinamos vyriausybės nekontroliuojamos teritorijos.

„Jokių tiesioginių derybų – net klausimo negali būti! Kalbame apie platformos, per kurią galėtų bendrauti Ukrainos piliečiai, gyvenantys tiek kontroliuojamoje, tiek ir nekontroliuojamoje teritorijoje,“ – sako A. Jermakas.

Bet kokių derybų, kuriose dalyvautų Rusijos remiami separatistai, priešininkai šį patikinimą sutiko skeptiškai. Tiems ukrainiečiams „visai nesvarbu, kas atstovaus laikinai okupuotas Ukrainos Donecko ir Luhansko sritis, ar tai bus V. Putino vyrai, ar ne, ar tai bus kovotojai, ar ne, ar tai bus žmonės su uniforma, ar ne, – aiškino Kijeve įsikūrusio Pilietinės visuomenės tyrimų centro analitikė Marija Kučerenko. – Blogiausia tai, kad pareiškę, jog Trišalės kontaktinės grupės rėmuose bus formuojama kažkokia taryba, kurioje dalyvaus Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių atstovai, [pareigūnai] prieštarauja pirminiam Trišalės kontaktinės grupės formatui, kuris yra: Rusija, Ukraina ir ESBO.“

Dar viena platforma?

Visų dėmesys nukrypo į pasiūlytą Patariamąją tarybą, tačiau kovo 11 d. Minsko susitikimo metu buvo pasiūlyta dar viena idėja – dar viena erdvė galimam dialogui su Donbasu galėtų atsirasti per Nacionalinę susitaikymo ir vienybės platformą.

Ukrainos nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus patarėjo Serhijaus Syvokho teigimu, be Donbaso ir Rusijos kontroliuojamo Krymo Ukraina susiduria su įtampomis ir kituose regionuose, įskaitant vakarinę šalies dalį, kur etniniai vengrai vis garsiau išsako nusivylimą dėl varžomų mažumų teisių, pirmiausia, gimtosios kalbos atžvilgiu.

Anot jo, kitose vietose įstatymą į savo rankas iš esmės yra perėmę gintaro kasėjai.

Kai kovo 12 d. S. Syvokho turėjo paskelbti savo pasiūlymą plačiajai visuomenei, jį sutiko įtūžusių nacionalistų minia, keli iš jų net pargriovė buvusį komiką ant žemės.

Ukrainos policijos teigimu, kovo 12 d. buvo sulaikyta 15 asmenų, kai kurie iš jų, kaip nustatyta, priklauso „Nacionaliniam korpusui“, nacionalistinei organizacijai, kurią subūrė „Azovo“ savanorių bataliono įkūrėjas Andrijus Bileckis.