COVID-19 pandemija gerokai pakoregavo kasdienį šimtų milijonų europiečių gyvenimą, tarp jų – ir dešimčių tūkstančių jaunuolių, išsibarsčiusių po Europą pagal studijų mainų programą „Erasmus+“. Dėl staiga užsidariusių Europos šalių durų, vieni pasiliko mainų valstybėse, kiti nedelsdami turėjo grįžti namo. „Šios patirties tikrai nepamiršiu“, – sako viena LRT.lt kalbintų studenčių.
Karolina Kusaitė, studentė iš Lietuvos sporto universiteto (LSU), sausio 30 d. pradėjusi mainų programą Olandijoje, miestelyje šalia Amsterdamo, net neįtarė, kad koronaviruso protrūkis galėtų būti kažkas rimto, tuo labiau, kad dėl šio naujojo viruso sutriktų studijos. Tačiau situacija, kaip ji pati sako, darėsi vis rimtesnė.
„Žmonės, gyvenantys mano bendrabutyje, po truputį pradėjo grįžti namo, gauti laiškus iš savo namų universitetų, kad nieko nelaukę kuo greičiau grįžtų ir t. t. Bet tuo metu – dar nesuprasdami situacijos rimtumo – su draugais atsisveikinom trumpam, lyg galėdami sugrįžti atgal praėjus mėnesiui. Tuo tarpu aš iš savo universiteto Lietuvoje negavau jokių žinių, bendrabutis kiekvieną dieną vis labiau tuštėjo, o aš nežinojau ką daryti“, – LRT.lt pasakoja studentė.
Mergina pasakoja, kad jautėsi tarsi jos universitetas Lietuvoje ją užmiršto, bet ir norėdama, negalėjo grįžti į Lietuvą – tokiu būdu būtų sulaužiusi „Erasmus+“ programos sutartį, o dėl to prarastų stipendiją.
Vis dėlto galiausiai Karolina sekmadienio vakarą, kovo 15 d., sulaukė laiško iš universiteto ir nusprendė grįžti į Lietuvą. Ji prisimena, kad skrydžiai iš Amsterdamo kainavo apie 500 eurų ir buvo išgraibstyti vos per kelias valandas, todėl ji pasirinko sudėtingesnį variantą – mergina traukiniu keliavo iki Vokietijos miesto Kylio, tuomet keltu plaukė iki Klaipėdos, kur ir gyvena.
„Laišką gavau sekmadienį vėlai vakare, Olandiją palikau antradienį anksti ryte. Viskas buvo labai skubotai, situacija buvo labai stresinė ir sunkiai suvokiama, nes nė vienas nežinojome, ar čia dar sugrįšime, taip pat nežinojome, ar pasiimti visus daiktus, kadangi už bendrabutį yra sumokėta iki liepos mėn. Buvo labai daug klausimų, į kuriuos niekas nežinojo atsakymų. Taigi aš pasiėmiau kas būtiniausia, viską, kas telpa, ir sugrįžau“, – pasakoja ji.
Anot jos, Lietuvoje iš pradžių jai sakė, kad viskas – „Erasmus+“ programa yra nutraukiama, tačiau vėliau nuomonę pakeitė: „Aš toliau studijuoju su olandais, tik, žinoma, nuotoliniu būdu“, – sako ji.
„Šios patirties tikrai nepamiršiu“
Karolina nusprendė grįžti namo, tačiau ne visi pasielgė taip, kaip ji. Šveicarė Nathalie Bosson nusprendė likti Lietuvoje ir tęsti studijas čia, mat, kaip ji pati sako, Šveicarijoje situacija dėl koronaviruso yra prastesnė. Vis dėlto studentė prisipažįsta pradedanti svarstyti apie grįžimą namo, nes nenori likti viena bendrabutyje.
„Bet kol kas nepriėmiau jokio sprendimo. Palauksiu iki karantino pabaigos ir stengsiuosi kuo daugiau mėgautis dienomis čia“, – LRT.lt sako ji.
Dėl koronaviruso pandemijos „Erasmus+“ studijų mainų programos patirtis tapo ne tokia, kokios tikėjosi Nathalie ir tūkstančiai kitų Europos studentų. Bet jos neabejotinai nepamirš.
„Koronavirusas paveikė mūsų gyvenimus – negalime eiti į universitetą, sportuoti, keliauti, rengti vakarėlių ir bendrabutyje turime laikytis griežtų taisyklių, pavyzdžiui, galime išeiti tik kartą per savaitę ir tik norėdami apsipirkti. Profesoriai nuotoliniam mokymui pasiruošė gerai, tačiau tai nėra tas pats, kas lankymasis universitete. Aišku, negaliu skųstis, nes esu saugi ir kai kurie žmonės yra blogesnėje padėtyje nei aš... (...) Tai ne pats geriausias metas atlikti „Erasmus“ programą, bet šios patirties tikrai nepamiršiu“, – sako ji.
Pirmą kartą istorijoje
Nuo „Erasmus“ programos įkūrimo 1987 m. buvo matomas nuolatinis studentų skaičiaus augimas, rašoma Europos Komisijos (EK) puslapyje. Vėliau programa augo ir nuo 2007 m. pradėjo siūlyti ir stažuočių programą užsienyje.
Švietimo mainų paramos fondo duomenimis, pavasario semestre užsienyje studijavo 1907 Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai. Kovo 20 d. duomenimis, užsienyje studijas tęsė 769 studentai ir 57 profesinių mokyklų mokiniai. 2020 m. pavasario semestre Lietuvoje studijavo 1725 dalinių studijų užsienio studentai. Kovo 26 d. duomenimis, Lietuvoje studijas tęsė apie 1500 užsienio studentų.
Šiuos duomenis LRT.lt pateikia Gražina Kaklauskienė, Švietimo mainų paramos fondo direktoriaus pavaduotoja, atsakinga už programą „Erasmus+“.
2020 m. studijų mainų programa „Erasmus+“ taip pat neišvengė COVID-19 pandemijos padarinių. G. Kaklauskienė sako, kad iš tikrųjų pirmą kartą per visą gyvavimo istoriją programa susiduria su tokio masto iššūkiais. Vis dėlto, anot jos, gera žinia ta, kad programa toliau veikia, „t. y. ir toliau vykdomi projektai, kur saugu, toliau vykdomi ir mobilumai.“
„Buvo nukelti kai kurie 2020 m. paraiškų teikimo terminai, bet tikimasi, kad pateiktų paraiškų skaičius nesumažės. Europos Komisija drauge su šalyse narėse veikiančiomis nacionalinėmis agentūromis (Lietuvoje – Švietimo mainų paramos fondas) taiko maksimalų lankstumą dėl force majeure aplinkybių pripažinti ir padengti patirtus nuostolius bei suteikti galimybę užbaigti nutraukus mokymosi mobilumus kitomis virtualiomis mokymosi formomis“, – aiškina ji.
Daugeliu atvejų studentams buvo leista išlaikyti stipendijas, net jei jie buvo priversti grįžti namo. EK taip pat ragino aukštąsias mokyklas būti kiek įmanoma lankstesnėms, teigiama EK tinklalapyje „Erasmus+“, kuriame studentams ir institucijoms pateikiama informacija apie pandemijos poveikis „Erasmus“ programai.
„2020 m. paraiškų teikimas studentų ir dėstytojų mobilumui sėkmingai įvyko, šiuo metu yra skirstomas finansavimas, kuris dėl pandemijos nebuvo sumažintas. Nuo 2021 m. startuoja naujas programos etapas, kuriam yra numatytas skirti dvigubai didesnis biudžetas nei buvo skirta 2014–2020 m. laikotarpiui. Dabartinei programai skirta 14,7 milijardo eurų, o 2021–2027 m. laikotarpiui numatyta 30 milijardų eurų“, – teigia G. Kaklauskienė.
Europos Parlamento (EP) kultūros ir švietimo komiteto pirmininkė iš Vokietijos Sabine Verheyen „Deutche Welle“ teigė, kad lėšų reikia programai išplėsti ir padaryti ją labiau įtraukiančią, pavyzdžiui, žmonėms su negalia.
