Pasaulyje

2020.04.06 17:27

Ginčas dėl Rusijos medicininių priemonių siuntos į JAV: kas už jas sumokėjo ir ar pažeidė sankcijas?

„Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2020.04.06 17:27

Rusų išsiųsta medicininių priemonių siunta su koronavirusu kovojančioms Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) nustebino ne vieną tiek Amerikoje, tiek ir Rusijoje.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe/Radio Liberty“ originalus kūrinys.

Kaukes, plaučių ventiliatorius ir kitas medicinines priemones gabenantis Rusijos gynybos ministerijos krovininis lėktuvas balandžio 1 d. nusileido Niujorko Johno F. Kennedy tarptautiniame oro uoste. Kremliaus teigimu, buvo atgabenta „humanitarė pagalba“ su COVID-19 kovojančioms Jungtinėms Valstijoms.

Tą pačią dieną JAV Valstybės departamentas paneigė Kremliaus teiginius pranešdamas, kad JAV šias priemones jie nusipirko iš Rusijos, nors ir atsisakė pasakyti, kiek visa siunta kainavo.

Kitą dieną Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Maskva ir Vašingtonas už atsiųstas medicinines priemones mokėjo perpus.

Yra ir dar vienas posūkis šioje istorijoje – dviem siuntos atgabenime dalyvavusioms Rusijos įmonėms JAV administracija, kartu su kitomis Vakarų valstybėmis, taiko sankcijas, įvestas po to, kai 2014 m. Rusija užgrobė Ukrainai priklausantį Krymą.

Dar daugiau sumaišties įnešė neprisistačiusio JAV administracijos pareigūno pranešimas, kad priešingai Rusijos teiginiams, už atsiųstas prekes mokėta ne per pusę – JAV sumokėjo visą kainą.

Stebintiems šią istoriją kyla ne vienas klausimas: ar Jungtinės Valstijos pažeidė pačių įvestas sankcijas ar pritaikė kažkokią išimtį, kad ši siunta galėtų pasiekti Ameriką? Jei taip, kodėl? Ir kodėl skiriasi pranešimai dėl apmokėjimo už prekes?

Nerimas dėl propagandos

Prieš keletą dienų JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė apie pagalbos siuntą teigdamas, kad šis klausimas iškilo telefoninio pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu metu. Tačiau jis apie tai kalbėjo taip, tarsi viskas jau būtų įvykę.

Balandžio 2 d. žurnalistai D. Trumpo paklausė apie siuntą ir konkrečiai pasiteiravo, ar ji nebus panaudota kaip Kremliaus propagandos priemonė.

„Jis buvo labai malonus, – kalbėjo D. Trumpas apie savo pokalbį su V Putinu. – Jis pasakė: „Mes visko turime.“ Kaip žinote, jie taip pat turi problemų dėl viruso. Tai buvo labai gražus prezidento V. Putino gestas. Galėjau atsisakyti. Bet pasakiau: „paimsim“. Manęs visiškai nejaudina Rusija ar propaganda. Ten yra labai daug medicininių aukštos kokybės dalykų. Tai gali padėti išgelbėti ne vieną gyvybę, todėl jei reikės, imsiu tokias siuntas kasdien.“

Maskvos kritikai Vakaruose ir pačioje Rusijoje teigia, kad Kremlius pagalba nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusioms šalims naudojasi kaip propagandos priemone.

Maskvoje Rusijos valstybinė žiniasklaida pasakoja apie siunčiamą pagalba, rodo, kaip įvairios medicininės priemonės kraunamos į „Antonov“ krovininį lėktuvą. Ant kartoninių dėžių atspausti žodžiai: „Iš Rusijos su meile“.

Įraše oficialiame Rusijos ambasados JAV feisbuko puslapyje ambasadorius išreiškė viltį, kad jei prireiks ateityje, JAV Vyriausybė taip pat pasiūlys pagalbą Rusijai, „be jokio politikavimo.“

„Mes galime suteikti būtiniausios įrangos, reikalingos amerikiečių gyvybėms gelbėti. Rusijos humanitarinė misija jau bus sėkminga, jei bus išgelbėta bent viena gyvybė, – teigė Rusijos ambasadorius Vašingtone Anatolijus Antonovas. – Esame tikri, kad prireikus, JAV mums taip pat padės ir mes mielai priimsime pagalbą. Be jokio politikavimo.“

„Reikalingos priemonės“

Antrojo televizinio kreipimosi į Rusijos gyventojus dėl koronaviruso krizės, parodyto tą pačią balandžio 2 d., kai Rusijos krovininis lėktuvas nusileido Niujorke, metu V. Putinas siuntos neminėjo.

Tačiau siunta susilaukė aršiausių Kremliaus opozicijos lyderių kritikos, įskaitant nenuilstamai su korupcija kovojantį Aleksejų Navalną ir nevyriausybinę organizaciją „Gydytojų sąjunga“, kuri labai kritiškai pasisako prieš valdžios pastangas suvaldyti koronaviruso krizę.

„Nuostabu, – sarkastiškai sakė jie. – Mes renkame pinigus visoje šalyje, kad nupirktume apsauginių priemonių medicinos personalui, o mūsų valdžia jas parduoda Jungtinėms Valstijoms. Tai kažkoks pasityčiojimas.“

Praėjus dienai po to, kai JAV valstybės departamentas aiškiai įvardijo, kad siunta buvo „reikalingų priemonių įsigijimas“, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova žurnalistams pareiškė, kad už priemones mokėta perpus.

„Pusę siuntos kainos apmokėjo Rusijos tiesioginių investicijų fondas, o kitą pusę – patys amerikiečiai,“ – sakė ji, pridurdama, kad minėtas fondas „vaidina svarbų vaidmenį“ JAV–Rusijos verslo santykiuose ir remia „Amerikos verslą Rusijoje.“

Balandžio 3 d. neprisistatęs JAV administracijos pareigūnas paprieštaravo M. Zacharovai.

„Jungtinės Valstijos perka priemones ir įrangą, lygiai taip pat kaip ir iš kitų šalių, – teigė jis agentūrai „Reuters“. – Džiaugiamės, kad Rusija mums šias priemones parduoda žemesne nei rinkos kaina.“

Blogi ketinimai?

Rusijos tiesioginių investicijų fondas, teigiantis, kad valdo 10 mlrd. JAV dolerių vertės turtą, yra valstybinis investicinis fondas, kuris, panašiai kaip ir kitų šalių investiciniai fondai, naudojamas investicijoms Rusijoje pritraukti.

2015 m. fondas buvo įrašytas į JAV iždo departamento sankcijų sąrašą, taip užkertant kelią JAV fiziniams ar juridiniams asmenims jam skolinti ar per jį investuoti. Sankcijos jam buvo pritaikytos dėl ryšių su kitu Rusijos plėtros banku – „Vnešekonombank“, kartu su platesniu sankcijų paketu, įvestu Rusijai aneksavus Krymą.

Komentuodamas situaciją RFE/RL, banko atstovas spaudai Arsenijus Palaginas teigė, kad esamos sankcijos fondui šiuo atveju negalioja.

„Tam tikroms įmonėms ir jų filialams taikomos sektorinės sankcijos turi įtakos tik tam tikriems su ilgalaikiu tokių Rusijos bendrovių finansavimu JAV ar Europos juridinių asmenų lėšomis susijusiems sandoriams, – rašė jis elektroniniame laiške. – Visi kiti sandoriai, įskaitant bendras investicijas ir kitus verslo sandorius, yra leidžiami.“

Tuo tarpu kartu su kitomis medicininėmis priemonėmis į JAV išsiųsti ventiliatoriai, nuotraukas išanalizavusios Rusijos žiniasklaidos agentūros RBK teigimu, buvo pagaminti Uralo regione įsikūrusioje gamykloje „Radijo elektronikos technologijos“. Ši gamykla priklauso „Rostec“ – didžiuliam valstybiniam konglomeratui, valdančiam keletą žinomiausių Rusijos technologijų gamintojų.

Minėtai radijo elektronikos gamyklai JAV iždo sankcijos taikomos dar nuo 2014 m., kai Rusija neteisėtai užgrobė Ukrainai priklausantį Krymą.

JAV Iždo departamentas nesureagavo į elektroninį laišką, kuriuo buvo prašoma pakomentuoti situaciją, o JAV pareigūnai viešai nepranešė apie kokias nors vidines su siunta susijusias diskusijas.

Kovo 31 d. komentuodamas numatomą siuntos pristatymą, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tarsi užsiminė, kad buvo tam prieštaraujančių JAV pareigūnų ar agentūrų. Jo pastaba atkartojo Rusijai įprastą, tačiau niekuo nepagrįstą teiginį, kad kai kurie JAV pareigūnai specialiai stengiasi pakenkti dvišalių santykių perspektyvoms.

„Panašu, kad Amerikos pusėje buvo tokių, kurie bent jau neprisidėjo prie greito techninės problemos sprendimo, stengiantis įgyvendinti dviejų šalių prezidentų susitarimą,“ – teigė D. Peskovas.

Už sankcijų kūrimą ir taikymą atsakingas buvęs JAV iždo departamento analitikas Brianas O`Toole`as teigė, kad, žiūrint iš sankcijų perspektyvos, vien tik tas faktas, kad pristatant siuntą dalyvavo investicinis fondas, kokių nors sankcijomis įtvirtintų nuostatų nepažeidžia. Jo teigimu, kur kas daugiau problemų kelia įrangos gamintojas.

„Net jei (JAV administracija) pažeidžia savo pačių sankcijas, pirkdami respiratorius, ventiliatorius ar kokią kitą įrangą, mažai tikėtina, kad ji baus savo pačios agentūras, – B. O`Toole`as aiškino RFE/RL. – Blogiausia tai, kad jie patys nežino, ką daro, už ką ši administracija labiausiai ir kritikuojama. Aš manau, kad jie tiesiog nepasivargino iš anksto viską patikrinti, niekas nesugebėjo suvesti galų.“

Žemesnė nei rinkis kaina?

Nei Valstybės departamentas, nei Rusijos užsienio reikalų ministerija siuntos vertės neišdavė. Savęs įvardinti nepanoręs JAV administracijos pareigūnas teigė, kad priemonės buvo parduotos „žemesne nei rinkos kaina“.

Atsižvelgiant į atsiųstų ventiliatorių pobūdį ir skaičių bei remiantis gamintojo tinklalapyje nurodyta kaina, vien tik už juos turėjo būti sumokėta apie 76 mln. rublių (virš 9,2 tūkst. eurų).

Taip pat, B. O`Toole`o teigimu, praktiškai nekyla abejonių, kad Rusijos Vyriausybė žinojo, jog į šį sandorį įtraukia dvi įmones, kurioms taikomos JAV sankcijos.

„Tai daugeliu atžvilgių kvaila istorija, – sako B. O`Toole`as. – Greičiausiai tokiu būdu V. Putinas mums tiesiog parodė vidurinį pirštą. Toks jau V. Putino stilius – įkišti bendrovę, (kuriai taikomos sankcijos), taip bandant mums įgnybti.“

Kiti buvę JAV pareigūnai sakė, kad nepaisant sankcijų, vien tik suvokimas, kad Rusija teikia humanitarinę pagalbą Jungtinėms Valstijoms, kurias V. Putinas ir Kremlius laiko savo priešu, yra „aukso gysla propagandai.“

„D. Trumpo ir V. Putino santykiai pastaruosius trejus su puse metų buvo temdomi nepaaiškinamo D. Trumpo bėgiojimo V. Putinui iš paskos, tikintis palankumo, – aiškina buvęs Nacionalinės saugumo tarybos vyriausiasis patarėjas Rusijos klausimais Andrew Weissas. – V. Putinas labai lengvai žaidžia šia situacija, ja naudojasi ir bando mesti šešėlį ant JAV vykdomos politikos. Rusai suinteresuoti pasinaudoti D. Trumpu kaip taranu, JAV politikos tikslams sugriauti ir šios savaitės pokalbis telefonu tai tik dar kartą įrodo.“

Taip pat skaitykite