Pasaulyje

2020.04.06 19:18

Rusakalbė žiniasklaida Baltijos šalyse pateko į audrą – ar sankcijos atneš jos galą?

Holger Roonemaa, Delfi/Eesti Paevaleht, Inga Springe - „Re:Baltica“, LRT.lt2020.04.06 19:18

Vienas didžiausių Baltijos šalyse ir daugiausiai dėmesio rusakalbei auditorijai skiriantis žiniasklaidos holdingas „Baltic Media Alliance“ yra kaltinamas pažeidęs ES sankcijas, už tai jam gresia iki 10 mln. eurų dydžio bauda. Ar tai reiškia Rusijos rusakalbės žiniasklaidos priemonių Baltijos šalyse galą?

LRT.lt publikuoja į lietuvių kalbą išverstą „Re:Baltica“ tyrimą, parengtą „Re:Baltica“ (Inga Springe) ir „Delfi/Eesti Paevaleht“ (Holger Roonemaa) žurnalistų.

„Šiandien atsisveikiname su savo žiūrovais. 16 metų kiekvieną vakarą jūs buvote su mumis, 50–200 tūkst. žmonių. Aš, Julija Plien, su jumis praleidusi 16 metų, noriu padėkoti visų 33 šiuo metu prie mūsų programos dirbusių žmonių vardu.“

Tai buvo ketvirtadienį, kovo 19 d. ištarti populiariausio rusų kalba transliuojamo televizijos kanalo Baltijos šalyse – „Pervij Baltijskij Kanal“ (PBK) – žinių laidos vedėjos atsisveikinimo žodžiai po to, kai vietos žinios paskutinį kartą išėjo į eterį.

Nuo tada, kai 2014 m. Rusija aneksavo Krymą ir Ukrainoje kilo karas, „Baltic Media Alliance“ (BMA), kuriam priklauso tokių kanalų kaip PBK, „Ren TV“, „NTV Mir“ ir kiti Baltijos šalyse populiarūs Rusijos televizijos kanalai, transliacijos teisės, atlaikė ne vieną audrą.

Jis reguliariai kaltinamas tuo, kad yra Kremliaus propagandos įrankis, tačiau draugiškus santykius su Rusija palaikantys Baltijos šalių politikai juo naudojasi kaip agitacijos ir savireklamos priemone, mokėdami BMA apvalias pinigų sumas ir tikėdamiesi, kad tai padės jiems įsitvirtinti valdžioje.

Šį vasarį jungtinės Karalystės žiniasklaidos reguliuotojas priėmė nutarimą, kad BMA šešis kartus pažeidė nešališko įvykių nušvietimo principą, informuodamas apie įvykius Ukrainoje ir Baltijos šalyse, taip pat apie buvusio slaptojo agento šeimos apnuodijimą Didžiojoje Britanijoje, ir skyrė holdingui 20 tūkst. svarų baudą.

Dėl panašių priežasčių keletą kartų Lietuvos ir Latvijos žiniasklaidos reguliuotojai buvo laikinai uždraudę kai kurių BMA retransliuojamų kanalų transliacijas.

Tačiau lemiama Baltijos-Rusijos žiniasklaidos gigantui (kuriam taip pat priklauso reklamos agentūra, Estijoje ir Latvijoje populiarus savaitraštis MK ir kiti verslai) buvo 2020 m. vasario 4 diena, kuomet Latvijos ir Estijos saugumo tarnybos tuo pačiu metu atliko kratas BMA biuruose Rygoje ir Taline.

Tyrė sankcijų pažeidimą

PBK yra to paties pavadinimo Rusijos televizijos tinklo, priklausančio Vladimirui Putinui artimų oligarchų rato atstovui Jurijui Kovalčiukui, kuriam ES taiko sankcijas dėl paramos situaciją Ukrainoje destabilizuojančiai Kremliaus politikai, atšaka.

2019 m. gruodį Latvijos valstybės saugumo tarnyba pradėjo galimo artimai su BMA susijusių žmonių įvykdyto ES sankcijų pažeidimo tyrimą.

Vienas iš tų žmonių yra Olegas Solodovas – vietinis užsislaptinęs žiniasklaidos baronas, kuriam priklauso 50 proc. BMA akcijų (likę 50 proc. priklauso mažai žinomam rusų verslininkui Aleksejui Pliasunovui).

„Re:Baltica“ pirmieji praneša, kad kitas įtariamasis yra Estijos pilietis Margusas Merima, kuris anksčiau palaikė glaudžius ryšius su BMA. Ir O. Solodovui, ir M. Merima pateikti kaltinimai organizavus nelegalius pinigų srautus. Nei O. Solodovas, nei M. Merima su „Re:Baltica“, „Delfi“ šio straipsnio tikslais pasikalbėti nesutiko.

PBK sprendimas nutraukti vietos naujienų transliacijas Baltijos šalyse ir neaiški paties žiniasklaidos holdingo ateitis gali nulemti, kas ateityje kontroliuos tai, ką Baltijos šalyse gyvenantys rusai matys savo televizorių ekranuose.

Visa tai vyksta tuo metu, kai ES diplomatinė tarnyba išsakė nuogąstavimų dėl dezinformacijos, susijusios su COVID-19, ir Rusijos vaidmeniu ją skleidžiant. Dezinformacija apie virusą atsirado Kinijoje, Irane ir JAV kraštutinių dešiniųjų visuomenės informavimo priemonėse, tačiau ją platinanti Rusijos žiniasklaida gali tapti vieninteliu informacijos šaltiniu rusakalbei Baltijos šalių auditorijai.

Kas yra kas

BMA žiniasklaidos holdingas sudarytas iš daugelio struktūrų, jas sudarantys juridiniai asmenys yra įregistruoti visose Baltijos šalyse, taip pat ir Jungtinėje Karalystėje. Tai yra pirmasis bandymas išnarplioti sudėtingų finansinių sandorių voratinklį, sudarantį būsimų kaltinimų, kuriuos iki šiol lydi mirtina tyla, nors susijusiems asmenims tiek daug pastatyta ant kortos, pagrindą.

Centrinė bylos dėl ES sankcijų pažeidimo figūra yra Rusijos oligarchas Jurijus Kovalčiukas.

Į ES sankcijų sąrašą jis, kartu su dešimtimis kitų svarbiausių Rusijos oficialių asmenų ir verslininkų, pateko dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos. ES J. Kovalčiuką apibūdina kaip ilgametį V. Putino pažįstamą ir teigia, kad „jis turi naudos iš ryšių su sprendimus Rusijoje priimančiais asmenimis.“

J. Kovalčiukas yra banko „Bank Rossiya“ valdybos pirmininkas ir stambiausias akcininkas, o jo valdomam bankui, kaip teigiama ES dokumente, „priklauso nemaža dalis „National Media Group“ (NMG). NMG savo ruožtu „kontroliuoja televizijos stotis, palaikančias Rusijos Vyriausybės vykdomą Ukrainos destabilizavimo politiką.“

Ufos mieste, Rusijoje, užaugęs, bet netrukus po vidurinės mokyklos baigimo į Latviją persikėlęs O. Solodovas Rusijos televizijos kanalų retransliacijos Baltijos šalyse verslu užsiima nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio.

Panašu, kad iš šios veiklos jis susikrovė nemenką kapitalą. Keturi žmonės agentūrai „Re:Baltica“/„Delfi“ pasakojo apie jo biure Rygoje esančią gryno aukso šachmatų lentą. „Įsivaizduokite, koks jausmas daryti ėjimą pėstininku, jei esate pratęs prie įprasto šachmatų figūros svorio,“ – sakė šachmatais su O. Solodovu žaidęs šaltinis.

Didesnė dalis tų 25 kanalų, kuriuos BMA transliuoja Baltijos šalyse, priklauso Rusijoje registruotam „Pervij Kanal“, kurio netiesioginiu akcininkų per NMG yra ir J. Kovalčiukas. Tokiu būdu O. Solodovas yra susijęs su Rusijos oligarchu.

Neaišku, kodėl Latvijos valdžios institucijos veiksmų ėmėsi tik dabar, nors J. Kovalčiuko pavardė ES sankcijų sąraše yra nuo pat 2014 m. Latvijos žiniasklaidos reguliuotojas teigia, kad J. Kovalčiuko sąsajos nustatytos visai neseniai, nes nuosavybės grandinė labai sudėtinga.

Latvijos institucijos neatskleidė informacijos, susijusios su tuo, kaip O. Solodovas ir M. Merima pažeidė ES sankcijas, tik pacitavo baudžiamojo kodekso straipsnį, pagal kurį buvo pradėtas tyrimas šioje byloje (tas, kas pažeidė tarptautines sankcijas, veikdamas organizuotoje grupėje, ir šią veiką padarė tyčia, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų).

Visgi iš įvairių šaltinių Rygoje ir Taline surinkta informacija leidžia daryti išvadą, kad Latvijos institucijos įtaria O. Solodovą pažeidus J. Kovalčiukui taikomas ES sankcijas tuomet, kai per sudėtingą Latvijoje, Estijoje ir Didžiojoje Britanijoje registruotų įmonių tinklą pastarajam buvo mokami mokesčiai už Rusijos televizijos retransliaciją. Numanoma šių mokesčių suma siekia beveik 10 mln. eurų.

Remiantis kelių žiniasklaidos rinkos ekspertų „Re:Baltica“/„Delfi“ pateiktais skaičiavimais, vien tik „Pervij Kanal“ metinis retransliacijos mokestis gali siekti 1,5 mln. eurų. Latvijoje ir Estijoje populiarus kanalas sutraukia nemažai reklamos užsakovų.

Be „Pervij Kanal“ BMA taip pat transliuoja mažesnius televizijos kanalus, įskaitant „Dom Kino“, „Muzika Pervogo“ arba „Peterburg – 5 Kanal“, kurį Estijos saugumo tarnybos apibūdina kaip liūdnai pagarsėjusį propagandos kanalą; visi šie kanalai priklauso Rusijoje registruotai „Pervij Kanal“ grupei.

Bent dalis šių kanalų retransliacijos Baltijos šalyse teisių priklauso dar vienai bendrovei šioje sudėtingoje struktūroje – Didžiojoje Britanijoje registruotai BMA Ltd., kuri, savo ruožtu, distribucijos teises perleido Latvijos bendrovei TEM LV.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Didžiosios Britanijos bendrovė su Latvijos BMA neturi nieko bendra, išskyrus pavadinimą. Jos vienintelis akcininkas ir valdybos narys yra M. Merima. Tiesiogiai su O. Solodovo verslu susipažinęs, tačiau anonimu išlikti pageidavęs šaltinis teigia, kad M. Merima veikia kaip O. Solodovo patikėtinis ir daro tai, kas jam pavedama.

Likus maždaug savaitei iki policijos surengtos kratos, M. Merima ir BMA teisininkas Sergejus Karitis susitiko su Latvijos elektroninės žiniasklaidos reguliuotojo atstovais.

„Mes turėjome pagrįstų abejonių, ar šis asmuo [M. Merima] iš tikrųjų yra galutinis šio verslo naudos gavėjas. Nebuvo panašu, kad jis būtų gerai susipažinęs su atstovaujamu verslu. Jis negalėjo atsakyti į pateiktus klausimus,“ – teigė reguliatoriaus vadovas Ivaras Abolinš.

Bet kokiomis priemonėmis

Juodi debesys BMA horizonte pradėjo kauptis dar 2019 m. lapkritį, kai Latvijos televizijos reguliuotojas liepė nutraukti net 9 kanalų transliaciją. Aštuonis iš jų transliavo BMA, įgijęs retransliacijos teises iš Rusijos bendrovės ZAO „Pervij Kanal. Vsemirnaja Set“.

Reguliuotojas teigė, kad šių kanalų retransliavimas pažeidžia J. Kovalčiukui taikomas ES sankcijas. Kabelinės televizijos operatoriai šiuos kanalus išjungė. BMA draudimą apskundė teismui, kur bylos nagrinėjimas vis dar tęsiasi.

ES sankcijos J. Kovalčiukui Latvijoje ir Estijoje interpretuojamos skirtingai – bent penki iš lapkritį Latvijoje uždraustų kanalų Estijoje vis dar rodomi. Paklausus, kodėl Estija nesiėmė tokių pačių priemonių, už finansinių sankcijų taikymą atsakingas šalies Finansinės žvalgybos skyrius pareiškė neturintis informacijos, „kuri šiuo atveju leistų taikyti poveikio priemones.“

Vieši Rusijos verslo registrų duomenys, kuriuos „Re:Baltica“/„Delfi“ pateikė projektas „Investigative Dashboard“, rodo, kad J. Kovalčiukas yra vienas iš „Pervij Kanal“ ir jo patronuojamosios bendrovės „Pervij Kanal. Vsemirnaja Set“ akcininkų.

51 proc. „Pervij Kanal“ akcijų priklauso valstybei, ketvirtis – NMG, kurio akcininku yra J. Kovalčiukas, ir dar 24 proc. – garsiam Rusijos milijardieriui Romanui Abramovičiui.

Įšaldytos sąskaitos, neišmokėti atlyginimai

Netrukus po to, kai šių metų vasarį BMA Rygos ir Talino biuruose buvo atliktos kratos, Latvijos valdžios institucijos apribojo BMA galimybes naudotis savo banko sąskaitomis: buvo palikta galimybė įnešti lėšas, tačiau BMA negalėjo atlikti jokių sandorių. Net keletą savaičių BMA darbuotojams nebuvo mokamas atlyginimas.

Dėl to ir buvo priimtas sprendimas nutraukti Latvijai ir Estijai skirto turinio kūrimą. „Dėl BMA daromo neproporcingo valstybės ir teisėsaugos institucijų spaudimo, žiniasklaidos grupės valdyba yra priversta priimti sprendimą nutraukti kasdienes „Estijos naujienų“ transliacijas,“ – teigė „BMA Estija“. Panašus pareiškimas buvo paskelbtas ir Latvijoje.

Kovo pradžioje sąskaitos buvo atblokuotos, tačiau bankas „Swedbank“, baimindamasis, kad nepažeistų sankcijų, atsisakė pervesti atlyginimus BMA darbuotojams.

Be realios laisvės atėmimo bausmės BMA savininkams, galimi dar du scenarijai, kaip ši situacija galėtų susiklostyti.

Pirmasis yra grįstas Latvijos saugumo tarnybų „Re:Baltica“/„Delfi“ pateikta informacija, kad juridiniam asmeniui, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, gali grėsti griežtos pasekmės, kaip antai likvidacija arba reikalavimas grąžinti valstybei lėšas, sumokėtas pažeidžiant ES sankcijas.

Tai greičiausiai reikštų, kad Latvijoje arba Jungtinėje Karalystėje registruotam BMA būtų pradėta bankroto procedūra, nes baudos suma tokiu atveju siektų apie 10 mln. eurų.

Taip pat nerimaujama, kad Latvijos reguliuotojas gali bandyti atšaukti pagrindinio BMA kanalo – PBK – transliacijos licenciją ir pasirūpinti, kad jis dingtų iš eterio.

Remiantis Latvijos reguliuotojo kanalui suteikiama licencija, vietos naujienos turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. bendro savaitinės transliacijos laiko, arba šiek tiek daugiau nei 8 valandas kassavaitiniame PBK programų tinklelyje.

Uždarius naujienų tarnybą, šią sąlygą įgyvendinti būtų labai sunku, tačiau Latvijos žiniasklaidos reguliuotojas teigia, kad PBK gali įsigyti vietos naujienas iš nepriklausomų prodiuserių.

BMA atstovė spaudai Sindija Fridenberga tvirtina, kad pagal licencijos sutartį 5 proc. bendro turinio užimančias vietos naujienas gali sudaryti ir sporto, oro bei kitokio pobūdžio naujienos. „Mes planuojame patenkinti šiuos reikalavimus,“ – sako ji.

Kas toliau?

PBK yra vienas populiariausių kanalų ir svarbus informacijos šaltinis rusakalbiams Latvijos ir Estijos gyventojams. Uždarius vietos naujienų tarnybą ir kaupiantis debesims dėl kanalo ateities apskritai, kol kas neaišku, kur dabartinė PBK auditorija ieškos žinių ir pramogų.

„[Latvijos] valstybei nerūpi, iš kur rusakalbiai gaus informaciją. Jiems svarbiausia, kad būtų vienas oficialus informacijos kanalas. Čia nėra jokios demokratijos ar žodžio laisvės,“ – sako buvęs PBK darbuotojas, sutikęs kalbėti tik anonimiškai.

Latvijos reklamos asociacijos vadovė Baiba Liepiņa įsitikinusi, kad uždarius PBK, dalis kanalo auditorijos persikels į piratinius kanalus, kuriuos galima matyti, susimokėjus du eurus į mėnesį, o labiau pasiturintys ir technologiškai labiau pažengę žiūrovai stebės rusiškus kanalus per „YouTube“.

„Abu šie scenarijai reiškia, kad auditorija persikels į kitą informacinę erdvę ir nebebus kontroliuojama, o blogiausia tai, kad reklamos pinigai išeis paskui auditoriją, šiuo atveju, į užsienį ir (arba) piratams,“ – sako B. Liepiņa.

„Keletas [kabelinių televizijų] operatorių kreipėsi į mus su prašymu platinti „Pervij Kanal“, kad šis nepasitrauktų iš Baltijos šalių kabelinės televizijos rinkos, bet mes dar nesame pasiruošę apie tai kalbėti,“ – aiškina Liubov Domanina, kurios šeimos bendrovė „Baltic Media Union“ yra oficiali tokių televizijos kanalų kaip Rusijos valstybiniam konglomeratui VGTRK priklausanti „RTR-Planeta“, retransliuotoja.

JAV alternatyvaus investavimo fondui priklausantis žiniasklaidos holdingas „All Media Baltics“ (AMB), transliuojantis TV3 grupės kanalus, taip pat derasi dėl leidimų. Tai šio straipsnio autoriams spėjo patvirtinti praėjusį savaitgalį miręs AMB vadovas Estijai Priitas Leito.

Visuomeniniai transliuotojai į PBK naujienų tarnybos uždarymą žiūri kaip į galimybę pritraukti daugiau žiūrovų savo programoms rusų kalba, kurių reitingai, lyginant su PBK, buvo labai žemi.

Estijos visuomeninis transliuotojas ERR planuoja pradėti rinkodaros kampaniją savo kanalui rusų kalba ETV+.

„Mes daug pastangų įdėjome [kurdami naujienas rusų kalba] ir mūsų reitingas tolygiai auga,“ – teigia ERR vyriausiasis redaktorius Anvaras Samostas. Anot jo, panašioje situacijoje prieš metus, kai PBK buvo trumpam sustabdęs naujienų transliacijas, ETV+ naujienų programų reitingai išaugo dvigubai. Šiuo metu Estijos transliuotojas taip pat ketina pasinaudoti jam suteikta proga.

Latvijos visuomeninis transliuotojas LTV taip pat įžvelgia galimybę, tačiau iki šiol jis visuomet susilaukdavo politinio pasipriešinimo ir susidurdavo su finansinėmis problemomis.

„Esame sukūrę multimedijos platformą rusų kalba ekonomiškai aktyviems ir technologiškai raštingiems rusakalbiams vartotojams. Joje numatyta multimedijos studija karščiausioms naujienoms, interviu, straipsniams, gyvenimo būdo turiniui, vaikų ir kultūros programoms,“ – sako LTV programų direktorė Rita Ruduša.

Nors šios platformos koncepcija jau ne kartą buvo pateiktas Latvijos žiniasklaidos reguliuotojui, vienkartinis finansavimas reikalingoms technologijoms įsigyti taip ir nebuvo skirtas.

Autoriai: Inga Springe, „Re:Baltica“, Holger Roonemaa „Delfi/Eesti Paevaleht“

Redaktoriai: Sanita Jemberga, „Re:Baltica“, Aija Krūtaine

Tyrimas Lietuvoje: Šarūnas Černiauskas

Iliustracijos ir vaizdo medžiaga: Raivis Vilūns

Techninė pagalba: Madara Eihe

Vertimas į lietuvių kalbą: LRT.lt