Europos Parlamento sesijoje kartu pasisakė Prancūzijos ir Vokietijos vadovai. Toks bendras senosios Europos ašimi laikomų valstybių lyderių vizitas – pirmas po 25-erių metų pertraukos.
Dar gerokai prieš Vokietijos ir Prancūzijos vadovams atvykstant į Europos Parlamentą Strasbūre, viešnagės organizatoriai pabrėžė, esą tai – tik simbolinis vizitas. Jis rengiamas praėjus 25-eriems metams nuo Vokietijos susivienijimo bei tuomečių šių šalių vadovų Francois Mitterrando ir Helmuto Kohlio kalbos Europos Parlamente. Tačiau apžvalgininkai pastebi, kad Angela Merkel ir Francois Hollande`as su europarlamentarais turi apie daug ką pakalbėti, o pirmiausia – garsiai pripažinti, kad Europos Sąjunga turi problemų.
Kai 1989-ųjų lapkritį, praėjus vos kelioms dienoms po Berlyną skyrusios sienos griūties, tuomečiai Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai viešėjo Europos Parlamente, tvyrant iškilmingai šventiškai atmosferai jie džiaugsmingai ragino spartinti ir stiprinti Europos vienijimąsi. Šįkart nuotaikos kitokios.
„Jei Prancūzija ir Vokietija nebendradarbiauja, kenčia visa Europa. Europą veda į priekį ne vien vienybė, bet ir skirtingos nuomonės. O kai Vokietija ir Prancūzija susitaria, galime rasti visiems priimtiną kompromisą. Todėl dabar nekantraujame išgirsti jūsų mintis apie mūsų bendrą ateitį“, – sakė EP pirmininkas Martinas Schulzas.
A. Merkel, F. Hollande'as, demonstruodami vienybę, į europarlamentarus kartu kreipėsi pirmą kartą, tačiau apžvalgininkai pabrėžia, kad jų pažiūros – ne tokios ir artimos. Lyderiai skirtingai įsivaizduoja Sirijos krizės sprendimą – F. Hollande'as pasisako už tai, kad Basharas al-Assadas pasitrauktų, o A. Merkel ragina su juo derėtis. Skiriasi ir jų požiūriai į pabėgėlių krizę.
„Kas dedasi Sirijoje, svarbu ir Europai, nes tai ilgam paveiks pusiausvyrą visame regione, visuose Artimuosiuose Rytuose. Ir jei leisime religinėms konfrontacijoms, kad ir šiitams ir sunitams, dar labiau pliektis, nemanykime, kad liksime užuovėjoje – tai gali būti totalinis karas“, – sakė Prancūzijos vadovas.
„Niekas nepalieka savo tėvynės šiaip sau. Net ir tie, kurie dėl ekonominių priežasčių išvyksta iš savo šalies, tą daro dėl ypatingai sunkios padėties, tačiau būtent jiems -ekonominiams migrantams – turime pasakyti, kad mes negalime jų priimti todėl, kad turime padėti būtent tiems, kam reikia pasaugos dėl karo ir persekiojimų“, – sakė A. Merkel.
Prancūzijos vadovas pareiškė, kad Europa per lėtai reagavo į sąmyšį prie savo sienų ir milžinišką pabėgėlių antplūdį. Jis taip pat užsiminė apie dėl migrantų srauto grąžintą sienų kontrolę, kurios panaikinimas, pakilus Geležinei uždangai, buvo branginamas kaip vienas didžiausių Europos laimėjimų.
F. Hollande`o teigimu, bendrijai reikia bendros Europos sienų ir pakrančių apsaugos, norint apsaugoti Šengeno zoną, o ES ir euro zonos integracija turi būti vykdoma toliau, antraip tai bus ES pabaiga.
