Vertindami įvykius Baltarusijoje, kuomet ilgai buvo nepaisoma koronaviruso protrūkio ir tęsėsi įvairūs sporto renginiai, LRT RADIJO laidos „Aktualijų studija“ pašnekovai sutaria, kad taip siekiama daryti įtaką pasaulyje ir išlaikyti valdžią.
Jų teigimu, koronaviruso dezinformacijos akivaizdoje gelbėtojos įvaizdį siekia demonstruoti ir Kinija, taip vykdydama informacinį karą prieš Europos Sąjungą (ES).
Pasinaudoja sportu
Neretai kultūra ir sportas tampa propagandos dalimi. Pavyzdžiui, kai visa Europa bando sustabdyti koronaviruso protrūkį, Baltarusijoje ilgai ir toliau vyko futbolo čempionato kovos. Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasiūlė tautiečiams gerti degtinę ir eiti į sauną, esą taip jie nesusirgs koronavirusu.
Tiesa, kovą į Baltarusiją atvyko speciali Pasaulios sveikatos organizacijos (PSO) misija. Ji aptiko, kad atvejų plitimas pačioje Baltarusijoje prilygsta valstybėms, kur protrūkis baisiausias. Nepaisant to, oficialiais Minsko duomenimis, šalyje koronavirusu yra užsikrėtę virš 4,7 tūkst. žmonių, o infekcija nusinešė 42-ies žmonių gyvybes.
Vertindamas Baltarusijoje vykusias sporto varžybas, žurnalistas Tautvydas Vencevičius pabrėžia, kad tai yra visiškas nesusipratimas. Taip, anot LRT RADIJO kalbinto žurnalisto, Baltarusija nori parodyti esanti galinga.
„Rungtynės vyksta, du turai sužaisti, žiūrovai įleidžiami be mokesčio ir skatinami eiti. Vyksta ir ledo ritulio atkrintamosios varžybos. Jiems atrodo, kad viskas yra normalu. Jau patys futbolininkai skundžiasi ir juos vienijanti asociacija gavo jų skundą. Jie nori nutraukti čempionatą, nes tai yra nesąmonė ir rizikuojama jų sveikata“, – komentuoja sporto žurnalistas.
Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė pritaria, kad taip elgiamasi siekiant išlaikyti antidemokratinį režimą ir daryti įtaką pasaulyje.
„Sportą pajungia represijoms, valdymui, tam, kad išlaikytų savo valdžią, kad veiktų žmonių smegenis“, – sako R. Juknevičienė.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojo Ginto Karaliaus aiškinimu, sportas yra aktualus autoritariniams režimams, nes tai patogi platforma galios žiniai ištransliuoti.
„Tai universali pramoga žmonėms, kai kam – saviidentifikacijos priemonė. Pasaulis yra vartotojiška visuomenė ir čia tiek kultūra, tiek sportas yra anestetikai nuo rutininio gyvenimo“, – kalba G. Karalius.
Baltarusiams meluojama
R. Juknevičienė pabrėžia, jog tokiu elgesiu Baltarusijos gyventojams tėra meluojama.
„Informacija slepiama, žmonėms meluojama, netgi įjungta KGB struktūra, kai tie, kurie išdrįsta kalbėti, yra persekiojami. [...]
Nepaisant to, Europos Sąjunga (ES) jau yra nusiuntusi pagalbą ir Baltarusijai, vadinamosios Rytų kaimynystės šalims, tačiau nežinau, ar Baltarusijos žmonės gaus informaciją apie paramą iš ES“, – svarsto R. Juknevičienė.
Vėliau Baltarusija prašė ES atsiųsti daugiau finansinės paramos, o ketvirtadienį Minskas kreipėsi į Tarptautinį Valiutos fondą (TVF) prašydamas skubios paramos. Šalis taip pat sulaukė finansinės paramos iš Pasaulio banko.
Europos Parlamento narė, vertindama atmestinai į koronaviruso krizę žvelgiančio Baltarusijos prezidento elgesį, teigia, kad tai demonstruoja jo stiprų sovietinį mentalitetą. R. Juknevičienės aiškinimu, tokius A. Lukašenkos sprendimus paaiškina ir artėjantys rinkimai.
„Nors žinome, kaip Baltarusijoje vyksta rinkimai, bet jie turi vykti šiais metais. Jis (A. Lukašenka – LRT.lt) turbūt yra labiausiai išsigandęs to, kaip po pandemijos atrodys Baltarusija, todėl, aukodamas žmonių gyvybes, bando išsaugoti ekonomiką“, – komentuoja R. Juknevičienė.
Reaguodamas į situaciją Baltarusijoje, G. Karalius sako, kad šioje šalyje režimas kovoja su tikrove.
„Tokia rusiška ruletė išeina, nes matome, kad tie propagandiniai dalykai virusui įspūdžio nedaro. Prisiminkime įvairias sąmokslo teorijas, pavyzdžiui, skiepų kritikai, kurie visi dabar kažkur dingę. Vienas dalykas yra drąsiai kalbėti, kitas – žiūrėsime, kaip ta tikrovė išeis“, – kalba G. Karalius.
VU TSPMI dėstytojo teigimu, A. Lukašenka savo stipraus lyderio įvaizdžiu mėgina kopijuoti, pasak jo, gana sėkmingą propagandinį triuką, kurį atliko Kinija.
„Jie iškomunikavo savo, kaip sėkmingai su virusu susidorojusios ir kitiems padedančios valstybės, įvaizdį [...], nukreipiant dėmesį nuo fakto, kad pas juos tas virusas ir atsirado.
Tačiau dabartinės reakcijos, pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų, rodo, kad šis triukas jiems gana gerai pavyko [...], o Baltarusija (galbūt ne tiek gabiai) mėgina pakartoti ką nors panašaus“, – aiškina G. Karalius.
G. Karaliaus aiškinimu, šiuo atveju matoma propagandos rūšis, kai viena valstybė siekia paveikti kitą dėl galios ir tam naudoja sporto, kultūros ir kitas sritis.
„Tai gali būti ir mokslinės ekspertizės. Atsiranda ir mokslininkų, kurie palaiko vieną ar kitą poziciją, matomos ir ekonomikos manipuliacijos“, – priduria G. Karalius.
Nori atrodyti „geriečiais“
Pasak R. Juknevičienės, Kinija privalo nešti didelę atsakomybę dėl koronaviruso išplitimo pasaulyje, todėl komunistiniais principais stengiasi vystyti savo propagandą ir atrodyti kaip „geriečiai“.
„Prisiminkime, kas buvo Sovietų Sąjungoje, kurie nešė taiką pasauliui“, – ironizuoja R. Juknevičienė.
G. Karalius, vertindamas Kinijos formuojamą naratyvą, akcentuoja, kad jis yra susijęs su dabartiniu ekranų kultūros formatu.
„Mintis yra ta, kad ši ekraninė forma (stebint televiziją, internetą) yra daug svarbesnė nei pats naratyvas. [...] Kinijos manipuliacijos ir pan., jei nėra pateikiamos priimtina komunikacine forma, ta tiesa lieka neaktuali ir diktatoriškos valstybės yra įvaldžiusios šį mechanizmą“, – kalba G. Karalius.
Briuselis lieka kaltas
Demonstruojant Kinijos, kaip Europą gelbstinčios, valstybės įvaizdį, R. Juknevičienės teigimu, tuo pačiu prieš ES vykdomas informacinis karas, neva ši niekuo nepadeda nukentėjusioms šalims.
G. Karalius pritaria, jog tai, kas karantino ir būsimos ekonominės krizės kontekste vyksta ES, yra ne ką mažiau pavojinga nei tai, ką matome Baltarusijoje.
„Nepaisant to, kad teikia pagalbą, Briuselis lieka kaltas. Tai yra ne tiek fakto, kiek komunikacijos klausimas. Tenka stebėti Prancūzijos viešąją erdvę, kur populistiniai judėjimai stengiasi išnaudoti krizę ir plėtoti euroskeptines idėjas“, – pastebi G. Karalius.
Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
LRT „Naujienų rentgenas“ – jau antrus metus vykdomas projektas, skirtas didinti medijų raštingumą ir skatinti auditorijos kritinį mąstymą. Projektas vykdomas kartu su partneriais „Baltic Center for Media Excellence“ ir „Internews“.
