Pasaulyje

2020.04.04 07:43

Dzmitrijus Mickevičius. Kaip ir po Černobylio katastrofos, Baltarusija slepia COVID-19 krizės mastą

Dzmitrijus Mickevičius2020.04.04 07:43

Baltarusiams kalbant apie pilnas ligonines COVID-19 sergančių žmonių, oficiali statistika nė iš tolo neatspindi krizės masto, o Lietuva yra sunerimusi dėl viruso plitimo iš rytinės kaimynės, rašo žurnalistas iš Minsko Dzmitrijus Mickevičius.

Baltijos regionas iš arti. LRT.lt pristato ekspertų nuomones apie regiono politiką. Visas publikacijas galite skaityti ir anglų kalba.

Abejotina šlovė

Dėl Aliaksandro Lukašenkos bravūriško situacijos vertinimo, kaip tai pavadino Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Baltarusija nuskambėjo visame pasaulyje.

Kovo 16 d. vykusio susitikimo su regionų administracijos vadovais metu A. Lukašenka pareiškė, kad „traktorius“ ir darbas „laukuose išgydys kiekvieną“. Šią frazę pasigavo dienraštis „The Washington Post“, palyginęs Baltarusijos lyderį su kolegomis iš Brazilijos ir Amerikos.

Vėliau Baltarusijos prezidentas sakė, kad apsilankymas saunoje ir 100 gramų degtinės per dieną puikiai apsaugo nuo viruso.

Kovo 29 d. jis kartu su savo mėgėjų komanda sužaidė ledo ritulio rungtynes, kurių metu arena buvo pilna žmonių – paprastai valdžia verčia valdžios pareigūnus, mokytojus ir mokinius dalyvauti tokiuose renginiuose. Nuaidėjus finaliniam švilpukui, A. Lukašenka davė interviu valstybinės žiniasklaidos žurnalistei, kurios paklausė, kur ji matanti virusą. „Aš irgi jo nematau, – sakė A. Lukašenka. – Ledas visus čia išgydys.“

Pirmosios aukos

„Kodėl jis vaikščiojo gatvėmis ir netgi ėjo į darbą?“ – klausė prezidentas, kalbėdamas apie Viktarą Daškevičių, pirmąjį nuo COVID-19 Baltarusijoje mirusį žmogų.

75 metų V. Daškevičius buvo garsus valstybės apdovanotas Vitebsko Jakubo Kolaso teatro aktorius. Valstybės vadovo žodžiai apie gerbiamo, maždaug 10 metų už prezidentą vyresnio žmogaus mirtį įsiutino visuomenę.

Sunku įsivaizduoti, kad kurios nors kitos Europos valstybės vadovas į tragediją reaguotų tokiu būdu.

Tai puikiai parodė, kad Baltarusijos vadovas niekuomet neprisiims atsakomybės už savo veiksmus ar už tai, kad laiku nebuvo įvestos kovai su COVID-19 reikalingos priemonės. Tapo aišku, kad jis kaltins Vyriausybę, žiniasklaidą ar pačius žmones.

A. Lukašenkai labai svarbu nesusigadinti reputacijos iki 2020 m. vasarą numatytų prezidento rinkimų. Dėl šios priežasties jis vaidina tvirtą, jokių virusų nebijantį lyderį ir elgiasi kaip visada.

Ant ekonominės katastrofos slenksčio

Visgi ne vien viešai demonstruojamas neišmanymas gali turėti įtakos A. Lukašenkos reitingams Baltarusijos visuomenėje. Jau juntamas neigiamas COVID-19 poveikis šalies ekonomikai. Kovą Baltarusijos rublio (BYN) vertė, lyginant su JAV doleriu, nukrito 13 proc.

Vienas iš pagrindinių šalies mokesčių mokėtojų – bendrovė „Belaruskali“ – vis dar neturi sutarties su Kinija (pagrindiniu klientu) dėl kalio karbonato trąšų eksporto.

Taip pat vis dar nepasiektas susitarimas dėl naftos iš Rusijos tiekimo šiems metams, o dujos Baltarusijai parduodamos didesne kaina nei likusioms valstybėms. Dėl užsakymų iš užsienio, pirmiausia JAV, trūkumo lėtėja IT sektoriaus plėtra.

Kovo 30 d. oficialioji valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Baltarusija yra pasiruošusi derėtis su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl maždaug 900 mln. JAV dolerių paskolos.

Tai skmaba gana ironiškai, prisimenant nepavykusias derybas su TVF 2018 m. rugsėjį.

Tąkart A. Lukašenka asmeniškai davė nurodymą vyriausybei atsisakyti paskolos. Jam nepatiko sąlygos, kuriose buvo numatytos ekonominės reformos, pavyzdžiui, valstybės paskolų nepelningoms įmonėms (pirmiausia žemės ūkyje) atsisakymas ir kelių stambių valstybei priklausančių bendrovių privatizavimas. A. Lukašenka sakė, kad tokios priemonės „sukels visuomenei šoką“.

Lietuva ir ES

Baltarusijai ypatingai svarbu išsaugoti ir plėsti bendradarbiavimą su kaimyninėmis valstybėmis.

Lietuvos valdžios institucijos jau reiškia nuogąstavimus dėl to, kad Baltarusija nesiima adekvačių priemonių kovoje su COVID-19, nes tai kelia grėsmę visam regionui ir gali turėti dar didesnių neigiamų pasekmių kaimyninių valstybių ekonomikai, pirmiausia atsižvelgiant į Baltarusijos kaip tranzito šalies svarbą.

Tai gali sukelti problemų dvišaliuose santykiuose ir dar labiau apsunkinti abiejų valstybių padėtį.

„Mes negalime pasitikėti ta informacija, kurią oficialiai gauname iš Baltarusijos, nes aš matau, kad Baltarusijos vadovas šiek tiek bravūriškai vertina situaciją,“ – balandžio 1 d. sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, pridurdamas, kad tikrasis užsikrėtusių žmonių ir aukų skaičius gali būti kur kas didesnis.

„Jeigu tikrai ta rizika yra apčiuopiama, mes turime apriboti bet kokius kontaktus su šalimi, kuri šiuo metu šiek tiek pernelyg atsipalaidavusi vertina koronaviruso protrūkį ir, galimas dalykas, dėl to susilauks skaudžių pasekmių,“ – kalbėjo Lietuvos prezidentas.

Atsižvelgiant į tai, kad politiniai Lietuvos ir Baltarusijos santykiai toli gražu nėra idealūs, Baltarusijos valdžia, slėpdama informaciją apie COVID-19, gali juos dar labiau komplikuoti.

Tai savo ruožtu pablogintų santykius ir su kitomis Europos valstybėmis bei Europos Sąjunga apskritai, o tokio tikslo A. Lukašenkos darbotvarkėje tikrai nėra, nes blogėjant ekonominei situacijai ir pašlijus santykiams su Rusija, jam reikalinga ES parama.

Valstybinė propaganda prieš „melagingas naujienas“

Kovo pabaigoje Baltarusijos oficialūs asmenys ir valstybinės žiniasklaidos atstovai pradėjo diskusiją apie tai, kaip turi būti baudžiama žiniasklaida už „melagingų naujienų apie COVID-19 platinimą“.

Nesunku nuspėti, kad „melagingos naujienos“ šiuo atveju reiškia tikrą su COVID-19 susijusią situaciją šalyje, kurią valdžia mėgina nuslėpti.

Gydytojai jau pasakoja nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms apie tai, kad medicinos darbuotojai yra verčiami nerašyti COVID-19 diagnozės į ligos istorijas, taip stengiantis pagerinti šalies statistinius rodiklius.

Dėl šios priežasties manoma, kad netolimoje ateityje labai smarkiai išaugs sergančiųjų „plaučių uždegimu“ skaičius.

Baltarusijos visuomenė tradiciškai nepasitiki valdžia. Pavyzdžiui, Baltarusijoje dažnai naudojamas su Piotru Prakapovičium, kuris 2011 m. buvo Baltarusijos nacionalinio banko valdytojas, susijęs memas. 2011 m. kovo 17 d. jis teigė, kad „Baltarusijoje devalvacijos nebus“. 2011 m. gegužės 23 d. Baltarusijos rublis buvo devalvuotas 56 proc.

Todėl jei valdžia sako, kad su COVID-19 susijusi situacija Baltarusijoje yra visiškai kontroliuojama ir nėra priežasties panikuoti, baltarusiai tai supranta visiškai priešingai – valstybė nesusitvarko su problema ir situacija tik blogėja.

Žmonės patys saviizoliavosi ir dirba iš namų, atsirado ne vienas sutelktinio finansavimo projektas, skirtas rinkti lėšas gydytojams, ligoninėms ir su COVID-19 bei ligos pasekmėmis kovojančioms socialinėms tarnyboms.

Baltarusiai dažnai šią situaciją dėl plintančio viruso lygina su Černobylio atveju, kai sovietų valdžia, siekdama išsaugoti savo įvaizdį ir neprarasti kontrolės, nepranešė apie įvykusią katastrofą.

Plika akimi matomos paralelės tarp SSRS nomenklatūros ir Baltarusijos aukščiausių pareigūnų elgesio.

Lygiai taip pat kaip 1986 m., kai žmonės, nieko nežinodami apie tragediją, dalyvavo gegužės 1 d. parade, Baltarusijos valdžia jau rengiasi gegužės 9 d. paradui.

Belieka tikėtis, kad pasekmės baltarusiams nebus tokios tragiškos.

Dzmitrijus Mickevičius yra „Belsat TV“ žurnalistas ir Baltarusijos saugumo tinklaraščio analitikas. 2012 m. jis baigė Minsko valstybinio lingvistikos universiteto Tarpkultūrinės komunikacijos fakultetą, jo interesų sritys yra tarptautiniai santykiai, tarptautinis terorizmas, informacinis karas ir propaganda.

Šiame straipsnyje pateikiama autoriaus nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su LRT nuomone.