Pasaulyje

2020.04.12 18:51

Kaip Europa tvarkydavosi su pandemijomis prieš 100 metų

LRT.lt 2020.04.12 18:51

Neišgydomas virusas, kasdien nusinešantis šimtų žmonių gyvybes, tarptautinio veiksmų koordinavimo stoka, patikimos informacijos trūkumas ir žmonės, nesilaikantys saviizoliacijos – tokie buvo 1918 m. ispaniškojo gripo pandemijos realybė, rašo „EUobserver“.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „EUobserver“ originalus kūrinys.

Gripas, kurio protrūkis daug kuo priminė šiuo metu vykstančius įvykius, visame pasaulyje pražudė apie 50 mln.

„Kaip ir koronaviruso [ispaniškojo gripo] protrūkis prasidėjo keliose vietose tuo pačiu metu – tai yra vienas iš virusinės pandemijos bruožų,“ – sako knygą apie 1918 m. pandemiją parašiusi britų akademikė Catharine Arnold.

Įsismarkavus infekcijai, vien Paryžiuje kas savaitę mirdavo apie 1,2 tūkst. žmonių. Kai 1918 m. spalį JAV karinis laivas „Leviathan“ prisišvartavo Prancūzijoje, 90 pėstininkų buvo mirę kelionės per Atlantą metu.

2020 m. kovą šimtai žmonių kasdien miršta Italijoje ir Ispanijoje. Sąlyginai ispaniškasis gripas smogė stipriau, nes prieš šimtą metų žmonių skaičius buvo mažesnis. Tačiau yra dar vienas didžiulis skirtumas tarp 1918 m. ir 2020 m. pandemijų – Pirmasis pasaulinis karas.

1818 m. pandemija nesukėlė isterijos dėl to, kad prieš tai vykęs karas pražudė 20 mln. žmonių, atbukindamas visuomenės reakciją į aukas. Bet gydytojams ir kitiems medicinos darbuotojams buvo labai sunku.

„Daugeliui slaugytojų, mačiusių, kaip kareiviai miršta nuo gripo, o ne nuo mūšyje patirtų sužeidimų, tai buvo paskutinis lašas. Viena medicinos sesuo, pamačiusi į vėliavą suvyniotą kareivio kūną pareiškė, kad gyvenime nebenori matyti Didžiosios Britanijos vėliavos,“ – interviu „EUobserver“ sakė C. Arnold.

Tačiau jos teigimu, daugeliui žmonių „ispaniškasis gripas buvo tik dar vienas sunkumas, kurį reikėjo įveikti.“

Tuo metu nebuvo jokio kovos su pandemija veiksmų koordinavimo JAV ar tarp sąjungininkų Europoje, nes visi buvo užsiėmę karo veiksmais prieš Vokietija ir Europos pasidalijimo planais po karo.

„Neteko girdėti apie kokius nors suderintus Europos valstybių veiksmus, kovojant su ispaniškuoju gripu, – sako C. Arnold. – Tai labiau priminė papildomos problemos, šalia didžiausio pasaulinio konflikto, kokiame tik Europai buvo tekę dalyvauti, sprendimo pastangas. Tiesiog karas tam turėjo labai didelės įtakos.“

Karalystės gynyba

Bet atmetus karą, paralelių tarp 1918 m. ir 2020 m. gausu.

ES užsienio tarnyba neseniai įspėjo dėl Rusijos ir Kinijos skleidžiamos dezinformacijos apie koronavirusą. Prieš 102 metų vidutiniam europiečiui taip pat buvo nelengva gauti patikimos informacijos.

„Didžiojoje Britanijoje diskusijos apsiribojo medicininiais žurnalais „The Lancet“ ir BMJ [„British Medical Journal“], – sako C. Arnold. – Taip buvo dėl to, kad Britanijos valdžia pritaikė DORA [Karalystės gynybos įstatymą], tokiu būdu bandydama užkirsti kelią kalbų apie ispaniškąjį gripą plitimui, nes laikė tai grėsme [karinei] moralei.“

Ispanija šiame kare laikėsi neutraliteto, todėl jos spauda funkcionavo normaliai.

„Dėl šios priežasties ispaniškasis gripas ir jo galimos priežastys buvo laisvai aptarinėjamas to meto [Ispanijos] laikraščiuose,“ – aiškina C. Arnold.

Tačiau ši su Ispanijos žiniasklaida susijusi išimtis skatino dezinformaciją ir ksenofobiją, nes susidarė neteisingas įspūdis, jog gripo protrūkis prasidėjo Ispanijoje.

„Ispaniškasis gripas taip pavadintas dėl to, kad pirmasis jo atvejis buvo diagnozuotas Ispanijoje, bet Ispanijos jokiu būdu negalima kaltinti dėl šios infekcijos protrūkio. Jis ten pateko per Prancūzijoje veikusias karines stovyklas, – teigia akademikė. – Britai šią ligą vadino ispaniškuoju gripu, ispane ponia, karikatūrose ir piešiniuose vaizduojama kaip čigonė flamenko šokėja su kaukole vietoje galvos. Buvo duodama suprasti, kad ispaniškasis gripas, kaip ir Ispanijos čigonės, pats išsirinkdavo auką ir pražudydavo tuos, kurie per daug prisiartindavo.“

Tuščios aikštės

Penktadienį (kovo 27 d.) pranešta, kad Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas užsikrėtė koronavirusu, tai štai ispaniškasis gripas 1918 m. taip pat nesirinko aukų.

Infekcija susirgo Vokietijos kaizeris Wilhelmas II, ji pražudė austrų dailininkus Gustavą Klimtą ir Egoną Schiele. Nuo gripo taip pat mirė prancūzų rašytojas Guillaume Appollinaire ir anglų kompozitorius Hubertas Parry. Vaistų nuo šios ligos nebuvo, todėl daugelis žmonių tiesiog izoliavosi.

„Ankstyvuosiuose de Chirico darbuose matomos tuščios aikštės ir stotys labai primena tuos vaizdus, kuriuos buvo galima pamatyti ispaniškojo gripo protrūkio, o ir šių dienų pandemijos metu,“ – sako C. Arnold, turėdama omenyje italų tapytoją Giorgio de Chirico, kuris 1918 m. gyveno Romoje.

Tačiau kaip ir 2020 m., tuomet buvo nemažai tokių, kurie neklausė sveiko proto.

Kai 1918 m. lapkritį mirė G. Apollinaire, jo laidotuvių procesijoje dalyvavo visas „literatūrinis Paryžius, Paryžiaus menininkai ir spauda, – savo knygoje rašo C. Arnold. – Tačiau laidotuvių kortežui pasiekus Saint-Germain [Paryžiaus rajonas] kampą, į jį įsimaišė triukšminga minia paliaubas [Pirmojo pasaulinio karo pabaigą] švenčianti minia – rankomis mosuojantys, šokantys ir dainuojantys, besibučiuojantys ir garsiai šūkaujantys vyrai ir moterys.“