Dėl karantino sulėtėjęs gyvenimas teigiamai paveikė aplinką ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio vietų. Vis dėlto klimatologai sako, kad šie pokyčiai tėra laikini. Bandant atsigriebti – ėmus daugiau keliauti, o įmonėms daugiau gaminti, vėliau tarša gali būti netgi didesnė nei iki karantino.
Prieš daugiau nei dvi savaites prasidėjęs karantinas gerokai sumažino gyventojų poreikį sėsti prie vairo. Taip pat gamybą sumažino ir dalis įmonių. Nors gyventojams pokyčiai drastiški, ekonominiai nuostoliai atsilieps dar ilgai, tačiau gamtoje yra teigiamų karantino pasekmių. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai Aplinkos apsaugos agentūra šalyje jau fiksuoja perpus mažesnę kietųjų dalelių koncentraciją. Vos įvedus karantiną automobilių tarša tuoj pat sumažėjo trečdaliu.
„Oro užterštumas sumažėjo dėl transporto, praėjusią savaitę įsijungė kitas taršos šaltinis – namų ūkiai pradėjo kūrentis intensyviau, energetikos įmonės. Buvo šaltos naktys, tas pasijuto, bet transporto poveikis sumažėjo iki 30 procentų maždaug“, – sako Vilma Bimbaitė, Aplinkos apsaugos agentūros atstovė.
Padariniai – trumpalaikiai
Karantinas – beveik visame pasaulyje, ir pokyčiai jaučiami visur. Pagal Paryžiaus klimato kaitos susitarimą siekiama, kad klimatas nesušiltų daugiau nei pusantro laipsnio. Anot klimatologo Justino Kilpio, galima matyti, kad norėdami to pasiekti turėtume gyventi taip, kaip dabar. Kadangi tai nėra realu, todėl ir dabar matomi karantino padariniai gamtai – esą trumpalaikiai.
„Be abejo, didžiausias taršos sumažėjimas buvo stebimas Kinijoje, nes karantinas ten tęsėsi du mėnesius ir Kinijoje skaičiuojama, kad CO2 išmetimai sumažėjo apie 25 procentus. Atmosferos taršos sumažėjimas – trumpalaikis ir greičiausiai ta tarša grįš į pradinį lygį ir bus net dar didesnė“, – mano klimatologas.
Kiek anksčiau NASA ir Europos kosmoso agentūros išplatintose palydovinėse nuotraukose aiškiai matomas akivaizdus azoto dioksido – transporto priemonių, gamyklų ir pramonės įrenginių išmetamų dujų – emisijų mažėjimas didžiuosiuose Kinijos miestuose nuo sausio iki vasario. Įprastai gerai matomas nuodingų dujų debesis, kybantis virš didžiųjų gamyklų, beveik išsisklaidė.
J. Kilpys sako, kad jau galima matyti tam tiktus ženklus, kad pasibaigus karantinui verslas bus gaivinamas visomis priemonėmis, tad kokią įtaką tai padarys aplinkai.
„Amerikos aplinkos apsaugos agentūra paskelbė, kad jie nebebaus teršėjų, jiems nebus sankcijų ir baudų, tai rodo, kas ekonomika bus skatinama visom priemonėmis ir tokiais atvejais aplinkosauga nustumiama į sąrašo pabaigą“, – sako J. Kilpys.
Anot klimatologo, išsaugoti bent dalį teigiamų pokyčių gali pavykti, jei nauji įpročiai prigis. Pavyzdžiui, žmonės ir toliau daugiau vaikščios, važinės dviračiais.
„Bendravimas, naudojantis technologijoms, telekonferencijoms, taip sumažinamas skrydžių poreikis, žmonės galėtų bendrauti internetu ir neskraidyti“, – vardija pašnekovas.
Lietuvoje šią savaitę oro tarša turėtų dar mažėti. Pasak aplinkos apsaugos agentūros, prie to prisidės numatomi šaltesni orai su krituliais.
Dramatiški pokyčiai Indijoje
Kai Indija prieš savaitę paskelbė karantiną visoje šalyje, buvo siekiama sustabdyti naujojo koronaviruso plitimą. Bet ši priemonė beveik 1,3 milijardo gyventojų turinčiai šaliai rado surasti bent jau trumpalaikį priešnuodį kitai sveikatos problemai – oro užterštumui, rašo CNN.
Gamyklų, turgų, parduotuvių ir maldos namų uždarymas, daugelyje vietų viešojo transporto ir statybų darbų sustabdymas turėjo teigiamą poveikį aplinkai.
Iki šiol Indijoje patvirtinta daugiau kaip 1 300 COVID-19 atvejų, įskaitant 35 mirties atvejus.
Jau dabar duomenys rodo, kad didžiuosiuose miestuose yra kur kas mažesnis kenksmingų mikroskopinių kietųjų dalelių, žinomų kaip PM 2.5, ir azoto dioksido, kurį išskiria transporto priemonės ir elektrinės, kiekis.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad PM2.5 lygis per 24 val. vidutiniškai neviršytų 25 mikrogramų kubiniame metre.
Sostinėje, Naujajame Delyje, Vyriausybės duomenys rodo, kad vidutinė PM 2.5 koncentracija per savaitę sumažėjo 71 procento –kovo 20–26 d. nuo 91 mikrogramų kubiniame metre nukrito iki 26, prasidėjus karantinui.
„Per pastaruosius 10 metų Delyje tokio mėlyno dangaus nemačiau“, – sakė Jyoti Pande Lavakare, Indijos aplinkos organizacijos „Care for Air“ įkūrėjas.
