Pasaulyje

2020.04.04 12:15

Nematomas koronaviruso židinys: nuo Ebolos dar neatsigavusią Afriką gali ištikti tragedija

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2020.04.04 12:15

Apie 1,3 mlrd. gyventojų turinčiame Afrikos žemyne buvo užfiksuota virš 7,1 tūkst. COVID-19 susirgimų, liga nusinešė kelis šimtus gyvybių. Tikrasis infekcijų skaičius gali būti gerokai didesnis ir turėti tragiškų pasekmių. O stiprūs Afrikos valstybių santykiai su Kinija ir Pekino „Kelio ir juostos iniciatyva“ gali nebebūti tokie kaip anksčiau.

Afriką ir Kiniją sieja tamprūs ekonominiai ryšiai, įvairiose Afrikos valstybėse kinai įgyvendina investicinius projektus, kuriuose dirba iš Kinijos atsiųsti darbuotojai.

Todėl egzistuoja didelė rizika, kad COVID-19 infekcija dar jos plitimo tik Kinijoje metu galėjo būti įvežta į įvairias Afrikos valstybes. Dėl šių priežasčių bei tankiai gyvenančių žmonių bendruomenių, prastos sveikatos apsaugos sistemos ir žmonių sveikatos būklės Afrika yra, ko gero, pažeidžiamiausias regionas, nurodė grupė mokslininkų kovo mėnesio „Tropinės medicinos ir tarptautinės sveikatos“ žurnalo numeryje.

Ėmėsi priemonių

Kinija uždraudė iš šalies išvykti piliečiams, vasarį grįžusiems namo sutikti kinų naujųjų metų, bet Europai tapus pandemijos židiniu, COVID-19 Afrikos valstybes gali pasiekti iš Senojo žemyno, su kuriuo Afrika turi tampresnius kelionių ryšius, leidinyje „The Conversation“ rašo Kento universiteto dėstytojas virusologas Jeremy Rossmanas.

Daugumos Afrikos valstybių sveikatos apsaugos sistemos yra gana silpnos, joms trūksta laboratorijų, specialistų ir finansų, todėl didelio masto infekcijos protrūkis galėtų turėti katastrofiškų pasekmių.

Žemyne taip pat paplitusios kitos virusinės infekcijos, pavyzdžiui, Ebola, taip pat ir maliarija, tuberkuliozė. Ne visos žemyno valstybės pasimokė iš ebolos krizės ir sustiprino savo sveikatos apsaugos sistemas.

Dauguma Afrikos valstybių jau ėmėsi vienokių ar kitokių prevencinių priemonių, tarptautinius skrydžius vykdančiuose oro uostuose matuojama atvykstančiųjų temperatūra, sustabdytas oro susisiekimas su Kinija ir kitomis valstybėmis. Daugiausia gyventojų turinčiame žemyno mieste Lagose įvestas 2 savaičių karantinas, kitur nustatytos komendanto valandos, planuojama statyti tvoras valstybių pasieniuose.

Tačiau dalis Afrikos valstybių gyventojų neturi alternatyvių pajamų šaltinių, todėl judėjimo suvaržymai pakirstų daugybės šeimų pragyvenimo šaltinius, tad žmonės veikiausiai nesilaikytų karantino reikalavimų.

Jei žmonės nesilaiko saugaus atstumo, apytikriais skaičiavimais COVID-19 galėtų užsikrėsti nuo 25 iki 80 proc. populiacijos. Iš jų apie 4,4 proc. galėtų sunkiai sirgti, o daliai iš jų reikėtų intensyvios priežiūros, nurodo „The Economist“.

Laikytis socailinio atstumo sudėtinga tankiai apgyvendintuose lūšnynuose, kur dažnai gyvenama ir itin prastomis higienos sąlygomis.

„Netikiu, kad daug piliečių gali likti namuose 2 savaites. Tai neįmanoma, nes dauguma piliečių gyvena žemiau skurdo ribos. Jiems neįmanoma likti namuose be jokių pajamų net savaitę“, – „Voice of America“ sakė Abudžos gyventojas Danielis Yerimah.

COVID-19 infekcija yra pavojingiausia vyresnio amžiaus ir sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms, o Afrikos valstybių visuomenės yra vienos jauniausių. Tačiau daug žmonių Afrikoje turi sveikatos sutrikimų dėl prastos mitybos, tuberkuliozės, yra užsikrėtę ŽIV. Epidemijos sklidimą žemyne gali sulėtinti ir klimatas, kuris čia pasižymi karštais orais. Todėl dalis užsikrėtimų Afrikoje gali būti neužfiksuoti, simptomus klaidingai priskyrus kitoms tropinėms infekcijoms.

Ranką tiesia Kinija

Į pagalbą Afrikai atėjo Kinija. Internetinės prekybos milžinės „Alibaba“ įkūrėjas milijardierius Jackas Ma kovą atsiuntė Etiopijai būtiniausių medicininių reikmenų, kurie buvo išdalinti ir kitoms žemyno valstybėms.

Kiek ši pagalba buvo iš tiesų naudinga, kol kas sunku pasakyti. Kinijos ir Afrikos santykių ekspertas, Pietų Afrikos tarptautinių santykių instituto (SIIA) tyrėjas Cobus van Stadenas LRT.lt sakė, kad už tokių gestų slypi ir politiniai motyvai.

„Nors toks gestas veikia kaip viešoji diplomatija, apskritai, tai nėra matoma kaip tuščias politinis pareiškimas. Tai tikrai išgelbės gyvybes kontinente, kur šių reikmenų trūksta“, – teigia ekspertas.

Ši epideminė krizė gali paveikti ir žemyno valstybių santykius su Pekinu. Šiandien daug Afrikos valstybių didžiąją savo žaliavų eksporto dalį teikia Kinijos rinkai, o Kinija aprūpina Afrikos valstybes reikiamais gaminiais. Taip yra ir dėl to, kad kito pasirinkimo Afrikos šalys paprasčiausiai neturi.

„Nemanau, kad tai labai smarkiai paveiks Afrikos santykius su Kinija ilguoju laikotarpiu. Jokia kita didžioji galia nesuteikė alternatyvos Kinijos buvimui ten“, – teigia Zayed universiteto Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) doc. Jonathanas Fultonas.

Kita vertus, C. van Stadenas pažymi, kad dabartinė situacija gali suartinti partnerius: „Pagalba rodo, kad krizė gali suartinti Kiniją ir Afriką, ypač kai nepanašu, kad Europa pasiūlytų kažką panašaus. Ir nors JAV skyrė piniginę pagalbą kelioms Afrikos valstybėms, kol kas neišskyrė resursų visam žemynui.“

G20 valstybių lyderiai taip pat pranešė, kad rengiamas pagalbos planas Afrikai, kuris turėtų apimti finansinę pagalbą ir skolų mokėjimo lengvatas, rašo „Politico“. Tačiau su leidiniu kalbėję diplomatai mano, kad planas konkrečius rėmus įgauti gali ne itin greitai dėl Europos valstybėse ir JAV siaučiančio koronaviruso.

Pasekmės ekonomikai

Plataus masto pandemijos protrūkis galėtų ne tik turėti tragiškų pasekmių Afrikos gyventojams, bet ir paveikti šių šalių ekonomiką, kuri yra tampriai susijusi su Kinija, o ekonominiai santykiai tarp Afrikos šalių neintensyvūs.

Jungtinių Tautų komisijos duomenimis, viso kontinento BVP augimas galėtų sulėtėti 1,4 proc., bet kaip „Foreign Policy“ rašo Landry Signe ir Ameenah Gurib-Fakim, toks skaičiavimas yra pernelyg konservatyvus.

Pavyzdžiui, net praėjus 5 metams po ebolos epidemijos, daugelio paveiktų šalių ekonomikos vis dar jaučia viruso padarinius. Dalis Afrikos valstybių, kurių ekonomikos yra stipriai priklausomos nuo naftos gavybos ir eksporto, jau pajuto kritusios pasaulinės naftos kainos pasekmes.

Kinijos investicijos Afrikoje yra milžiniškos, didelė dalis lėšų ateina iš „Juostos ir kelio iniciatyvos“ (BRI) projektų. LRT.lt kalbinti ekspertai teigia nemanantys, kad dėl šios krizės svarbūs projektai galėtų būti atšaukti.

„Iš karto po krizės galime pastebėti BRI projektų sulėtėjimą (...). Tačiau netrukus vidaus vystymosi modelis, kuriuo remiasi daug valstybių, vėl įsijungs ir projektai įgaus pagreitį“, – prognozuoja J. Fultonas.

Anot C. van Stadeno, Kinijos–Afrikos ekonominiai santykiai gali trumpam susitraukti, bet kai Pekinas atstatys savo gamybinius pajėgumus, santykiai gali dar labiau sustiprėti kartu su prekybos mastais.

„Krizė turbūt paskatins permąstyti finansavimo mastą skirtinguose globalių Pietų regionuose, taip pat ir Afrikoje, bet, manau, tai nereiškia BRI pabaigos“, – teigia C. van Stadenas.

Vis tik, kaip „Foreign Policy“ pažymi Landry Signe ir Ameenah Gurib-Fakim, jei Afrikos lyderiai priims tinkamus sprendimus, o tarptautinė bendruomenė suteiks reikalingą pagalbą, žemynas atsigaus nuo koronaviruso krizės taip, kaip atsigavo ir po ebolos.