Pasaulyje

2020.04.10 13:19

JAV ruošiasi modernizuoti branduolinius ginklus Vokietijoje, bet dalis visuomenės jų nenori

LRT.lt2020.04.10 13:19

Kaip Rusijos atgrasymo priemonę JAV įvairiose Europos šalyse yra dislokavusi branduolinės ginkluotės. Ne išimtis ir Vokietija, kurios parlamentas 2010 m. balsavo dėl šių ginklų išgabenimo iš šalies. Tačiau kol kas jie lieka nejudinami ir, kaip teigiama, bus modernizuoti, rašo „Deutsche Welle“.  

Žvelgiant iš viršaus, Biuchelio oro pajėgų bazę juosiančios pievos atrodo kaip žaliai rudais langeliais išmargintas kiltas, pabarstytas mažais kaimeliais ir miškeliais, besidriekiančiais per visą Vakarų Vokietijos Eifelio regioną.

Atidžiau pažvelgus į palydovo darytas nuotraukas galima pamatysti kelias dešimtis maskuojamosiomis spalvomis nudažytų angarų. Giliai po jais paslėptos atidžiai saugomos dar nuo Šaltojo karo laikų užsilikusios JAV branduolinių bombų šachtos.

Valstybės paslaptis

Tikslus šiose šachtose saugomų branduolinių bombų skaičius nėra žinomas. Įvairiais skaičiavimais jų gali būti nuo 15 iki 20, o tiksli jų vieta yra valstybės paslaptis. Taip griežtai saugoma, kad netoliese gyvenanti jau į užtarnautą poilsį išėjusi buvusi farmacininkė Elke Koller apie jų buvimą sužinojo tik iš spaudos pranešimų dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, nors savu laiku pati priklausė Žaliųjų partijai.

„Deutsche Welle“ žurnalistams ji sakė, kad sužinojusi apie tokių raketų kaimynystę „patyrė šoką“. Nuo to laiko ji tapo aktyvia protestuotoja, organizuojančia vietos žmonių mitingus ir demonstracijas, kuriose reikalaujama išgabenti raketas.

Vokietijos Vyriausybė niekuomet oficialiai nepatvirtino, kad Biuchelyje saugomos branduolinės raketos. Nenuostabu, nes parlamento nariams, oficialiai patvirtinusiems tokios ginkluotės buvimą šalyje, grėstų baudžiamasis persekiojimas už valstybės paslapties atskleidimą.

Viešai Vokietijos Vyriausybė prisipažįsta, kad yra pasirašiusi oficialiai „branduolinio ginklo dalijimosi sutartimi“ vadinamą dokumentą.

Bombas mestų vokiečiai

Branduolinės atakos metu, Vokietijos oro pajėgų bazėje esančias bombas saugantys JAV kariai, turintys teisę šauti į bet kurį įsibrovėlį, primontuotų jas prie vokiečių naikintuvų ir įvestų reikiamą kodą. Tuomet vokiečių naikintuvų įgulos būtų pasiųstos į vadinamąją „smūgio sudavimo misiją“ – numestų amerikiečių bombas ant nurodyto taikinio.

Tai būtų pirmas kartas kai įgulos tiek arti prieitų prie akylai saugomų ginklų. Anot vieno piloto, sutikusio su „Deutsche Welle“ kalbėtis tik tuo atveju, jei galės likti anonimu, jie treniruojasi tik su muliažais.

Ši sutartis dėl JAV karių Vokietijos žemėje saugomų amerikietiškų bombų, kurias, prireikus, gabenamtų vokiečių karinių oro pajėgų – Bundeswehro – pilotai – buvo pasirašyta dar Šaltojo karo laikais, įgyvendinant NATO branduolinio atgrasymo strategiją, kurios tikslas buvo sulaikyti Sovietų Sąjungą. Net ir šiandien NATO laikysena branduolinės ginkluotės klausimu yra neatsiejamas, o kai kas netgi pasakytų svarbiausias, Aljanso strategijos komponentas, rašo „Deutsche Welle“.

Iš esmės branduolinio ginklo dalinimosi sutartis suteikia tokių ginklų neturinčioms NATO narėms galimybę dalyvauti planuojant branduolinės ginkluotės naudojimą ir to mokantis. Be to, kaip teigia pareigūnai, tai leidžia joms išsakyti savo nuomonę branduolinio ginklo šalims, pavyzdžiui, JAV.

Nors tikslus Europoje dislokuotų JAV bombų skaičius nėra žinomas, manoma, kad jų galėtų būti apie 150. Minėtą sutartį yra pasirašiusios Vokietija, Belgija, Nyderlandai ir Italija. Išskyrus Italijoje esančias bombas, visos kitos yra dislokuotos vos kelių šimtų kilometrų atstumu vienos nuo kitų.

Bundestagas nusprendžia siekti ginkluotės išgabenimo

2010 m. kovą Vokietijos Bundstagas priėmė tarppartinį nutarimą, raginantį Vyriausybę „pabrėžtinai“ stengtis, kad JAV sąjungininkai išgabentų iš Vokietijos visą branduolinę ginkluotę. Tai buvo reakcija į prezidento Baracko Obamos tuometį raginimą sukurti pasaulį be branduolinio ginklo, rašo „Deutsche Welle“.

Tačiau praėjus dešimtmečiui, šis tikslas atrodo vis sunkiau įgyvendinamas, ypač po to, kai 2014 m. Rusija aneksavo Krymą ir nusprendė investuoti į branduolines vidutinio nuotolio raketas. Šiuo metu JAV kariuomenė, užuot besiruošusi bombų išgabenimui, nutarė jas patobulinti ir modernizuoti.

Savo biure Bundestage opozicinės Žaliųjų partijos parlamento narys Tobiasas Lindneris branduolinio ginklo dalinimosi sutartį paniekinamai pavadino „brangiu, pavojingu ir atgyvenusiu indėliu, mainais už galimybę pasakyti savo nuomonę NATO“.

Juo nuomone, susidūręs su tuo, ką jis vadina „moderniausia Rusijos oro gynyba“, NATO verčiau turėtų investuoti į šiuolaikines raketinės gynybos sistemas ir žvalgybinius jutiklius.

T. Linderis mano, kad labai mažai tikėtina, jog Rusijai padarytų įspūdį vokiškų „Tornado“ naikintuvų gabenamos devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje sukurtos bombos. Jiems net gali tekti tūpti pasipildyti degalų, kad pasiektų Rusiją ir numestų gabenamą krovinį, jei tokiems lėktuvams iš viso pavyktų nenumuštiems prasiskverbti pro Rusijos oro gynybą, rašo „Deutsche Welle“.

Vokietijos „Tornado“ kovos lėktuvų parkas artėja prie „tinkamumo naudoti“ pabaigos, o atominių bombų gabenimui skirtų orlaivių išlaikymo kaina per pastaruosius dešimtmečius nežmoniškai išaugo. Tokiu būdu gali atsirasti tinkamų skraidyti lėktuvų, galinčių gabenti branduolinę ginkluotę pagal minėtą dalinimosi sutartį, trūkumas.

Neaiškus dalinimosi informacija laipsnis

Bet ar verta investuoti į šias nuolat augančias išlaidas? Parlamento narys T. Lindneris nėra tuo tikras, tačiau pripažįsta, kad nepaisant to, jog pats yra parlamento gynybos komiteto narys, nežino, kokia informacija, kuria Vokietija dalinasi su branduolinio ginklo šalimis, pirmiausia su JAV, iš tiesų yra slapta. Jis apgailestauja, kad Vyriausybė neinformuoja parlamento, net ir konfidencialiai, apie Branduolinio planavimo grupėje aptariamus reikalus, rašo „Deutsche Welle“.

Branduolinio planavimo grupę sudaro visų NATO narių, išskyrus Prancūzijos, gynybos ministrai, nepriklausomai nuo to, ar jų atstovaujamos šalys yra pasirašiusios branduolinio ginklo dalinimosi sutartį ar ne.

Tačiau sunku įvertinti, ar minėtą sutartį pasirašiusios šalys gauna daugiau informacijos nei visos likusios ir ar į jų nuomonę atsižvelgiama Vašingtone, turint omenyje, kad daugelis NATO susitikimų vyksta neformalioje aplinkoje.

Šį argumentą oficialūs Vokietijos asmenys ir politikai dažnai pateikia kaip branduolinio ginklo dalinimosi sutarties privalumą. Tačiau Amerikos mokslininkų federacijos branduolinės informacijos projekto direktoriaus ir vieno žymiausių branduolinės ginkluotės platinimo ekspertų Hanso Kristenseno nuomone, tai yra „gryna fantazija“.

„Niekada nesu girdėjęs, kad koks nors JAV oro pajėgų, Strateginės vadovybės ar Gynybos departamento atstovas būtų sakęs, kad ypatingai atsižvelgiama į Vokietijos nuomonę branduolinių ginklų naudojimo klausimais,“ – „Deutsche Welle“ sakė H. Kristensenas.

Jei Vokietija pasitrauktų iš branduolinio ginklo dalinimosi sutarties, „ji turėtų tokias pačias galimybes daryti poveikį JAV nuomonei“ dėl branduolinių ginklų, kokį turi ir dabar.

Į atsargą išėjęs Vokietijos karinių pajėgų generolas leitenantas Heinrichas Braussas, iki 2018 m. ėjęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo gynybos politikos ir planavimo klausimais pareigas, su tuo nesutinka.

Jei Vokietija nuspręstų pasitraukti, greičiausiai jos pavyzdžiu pasektų ir kitos šią sutartį pasirašiusios Europos šalys, sakė jis „Deutsche Welle“. „Tai supurtytų NATO branduolinio ginklo dalinimosi sutartį ir apsunkintų platinimą, o gal ir visai jį sutrikdytų,“ – teigė jis.

O tada, jo manymu, labai tikėtina, kad JAV nebūtų linkusios taip atvirai dalintis informacija branduolinės ginkluotės planavimo ir politikos klausimais. „Blogiausiu atveju būtume iš viso atkirsti nuo bet kokios informacijos, susijusios su mūsų pačių saugumu,“ – sakė buvęs kariškis.

Modernizuotos bombos

Kol kas, nepaisant to, kad didesnė dalis piliečių nusiteikę prieš branduolinius ginklus, mažai tikėtina, kad artimiausiu metu Vokietija pasitrauktų iš branduolinio ginklo dalinimosi sutarties. Vietoje to bus atgabenta modernizuotų bombų, rašo „Deutsche Welle“.

Kaip paaiškino H. Kristensenas, Biuchelyje dislokuotos devintojo dešimtmečio pabaigoje-dešimtojo dešimtmečio pradžioje sukurtos B-61-3 arba B-61-4 tipo bombos ir jų gyvavimo laikas eina į pabaigą.

Modernizacijos programa, kurios metu senosios bombos bus išmontuotos, o jų vieton pristatytos naujos, yra labai brangus malonumas. „Tai yra pati brangiausia branduolinė bomba, kokią tik JAV yra sukūrusios, – sako H. Kristensenas. – Kai kas paskaičiavo, kad pigiau būtų nulieti bombą iš gryno aukso.“

H. Kristenseno teigimu, naujoji bomba – B-61-12 – turės daug daugiau galimybių. Ji turi specialius patobulinimus, leidžiančius kur kas tiksliau pataikyti į numatytą taikinį. H. Kristenseno skaičiavimas, jos tikslumas turėtų būti apie 30–60 metrų. Dabartinės bombos tiesiog išmetamos iš lėktuvų, o naujosios pačios laikosi kurso, rašo „Deutsche Welle“.

Ar būtų panaudotos?

Kai kurie ekspertai nuogąstauja, kad naujoji bomba yra kur kas patrauklesnė ir galėtų būti išbandyta – vietoje to, kad nuo žemės paviršiaus būtų nušluoti tam tikroje zonoje esantys objektai, numetus šią bombą tiksliai pataikoma į numatytą taikinį. H. Kristensenas sutinka, kad kariniu požiūriu gali taip būti, tačiau mano, kad visgi bus sunku sulaužyti nuo pat 1945 m. galiojantį branduolinį tabu, rašo „Deutsche Welle“.

Kol kas neaišku, kada naujosios bombos bus atgabentos į Vokietiją, nes, H. Kristenseno teigimu, JAV vėluoja su jų gamyba. Jo skaičiavimais, Biuchelį ir kitas dislokavimo vietas Europoje jos galėtų pasiekti ne anksčiau kaip 2022, gal net 2024 metais.

Tačiau vieno piloto teigimu, pirmieji naujosios bombos pritaikymo vokiškiems „Tornado“ lėktuvams darbai bus atliekami jau šiais metais. Kai bus išbandyta atnaujinta programinė įranga, ji gali būti pritaikyta visam Biuchelyje dislokuotam orlaivių parkui. Jo teigimu, tik labai nedidelis ratas žmonių gali susipažinti su informacija apie modernizacijos proceso eigą.

Pilotas abejoja, ar visai Biuchelo oro pajėgų bazei vadovaujantis Vokietijos karininkas žino, kada bus atvežtos naujos bombos. Jo teigimu, kai aerodrome leidžiasi Amerikiečių lėktuvas, uždaroma visa oro pajėgų bazė. „Viskas taip įslaptinta, kad niekada nežinai, ar lėktuvas atgabeno kokakolą, ar bombas,“ – sako jis.