Pasaulyje

2020.04.01 21:25

Kiek nuo koronaviruso nukentės Europos demokratija?

euobserver, LRT.lt2020.04.01 21:25

Demokratija taip pat užsikrėtė koronavirusu, rašo „EUobserver“. Pandemijos metu nukenčia visi įprasti sveikos demokratijos bruožai, nes visuotinė kova su virusu susilpnina vyriausybės kontrolę.

Visoje Europoje atidedami rinkimai, parlamentų veikla supaprastinama, perkeliama į internetą arba jie iš viso uždaromi, kai kurie teismai sprendžia tik neatidėliotinas bylas, panaikinta susirinkimų laisvė, o žurnalistai yra priversti dirbti iš namų, užuot akis į akį kalbinę politikus.

Vengrijos parlamentas pirmadienį patvirtino įstatymo projektą, suteikiantį nacionalistui premjerui Viktorui Orbanui naujų plačių įgaliojimų, kurie, kaip tvirtina jis pats, būtini grumiantis su naujojo koronaviruso pandemija.

Taip pat skaitykite

Teisės aktas buvo priimtas 137 balsais prieš 53 parlamento žemuosiuose rūmuose, kuriuose V. Orbano partija „Fidesz“ turi dviejų trečdalių daugumą.

Kadangi stengiantis sulėtinti viruso plitimą, viešasis gyvenimas visoje Europoje yra nustumtas į antrą planą, vis labiau nuogąstaujama, kiek tokios priemonės, jei jos nėra proporcingos ir apribotos laike, gali pažeisti pamatines teises ir teisės viršenybės principą.

Slovakijos europarlamentaras Michalas Simecka, atstovaujantis liberaliąją „Renew“ grupę, „EUobserver“ sakė, kad „vyriausybės teisėtai, proporcingai ir suprantamai imasi ypatingųjų priemonių, kai svarbi kiekviena valanda.“

Tačiau M. Simecka įspėja apie dvi galimas grėsmes, jei visa tai tęsis ilgesnį laiką.

„Tai yra puiki dingstis politikams centralizuoti valdžią,“ – sako jis.

Kita grėsmė susijusi su tuo, ar šios priemonės bus laiku atšauktos, pandemijai atslūgus.

„Tokios ypatingosios galios dažnai yra linkusios įsitvirtinti ilgesniam laikui, – telefonu iš Bratislavos aiškino M. Simecka. – Įgiję tokių galių politikai neretai nenoriai grįžta prie kur kas daugiau sumaišties keliančių ir ilgesnių diskusijų reikalaujančių demokratinių procesų. Turime būti budrūs.“

Parlamento narys priduria, kad „nesvarbu, kaip sunku būtų, politikai privalo, tiek, kiek įmanoma, palaikyti parlamento darbą“, ypač dabar, kai vyriausybėms kovojant su viruso protrūkiu, galia pasislinko į vykdomosios valdžios pusę.

„Ne visos priemonės tinka“

Šiuo metu maždaug 15 ES valstybių narių yra paskelbusios ekstremalią padėtį, tuo tarpu likusios valstybės taiko griežtas priemones, bet ekstremalios padėties neskelbia.

„Įstatymo ir teisingumo“ (PiS) partijos sudaryta Lenkijos Vyriausybė nenori skelbti ekstremalios padėties, nes tektų atidėti gegužės 10 d. suplanuotus prezidento rinkimus.

Palaikymas šiuo metu pareigas einančiam prezidentui Andrzejui Dudai, kurį remia PiS, nuo koronaviruso protrūkio pradžios auga, o jo oponentai negali rengti rinkimų kampanijų.

Teisės viršenybės ir demokratijos ekspertai įspėja, kad pastangos sušvelninti pandemijos poveikį ir būtinybė ginti demokratines normas neturi būti supriešinamos.

Jie tvirtina, kad skaidrios vyriausybės turi geresnes galimybes valdyti krizę. Tačiau nerimas dėl galimų naujų priemonių nemažėja.

„Stebime įvairių priemonių, kuriomis siekiama panaikinti demokratijos tęstinumą užtikrinančias kontrolę ir pusiausvyrą,“ – „EUobserver“ sakė Europos politikos studijų centrą atstovaujantis Sergio Carrera.

S. Carrera teigė, kad dabartinė krizė paliečia tiek daug piliečių teisių aspektų – susirinkimų laisvę, privatumą, teisę judėti šalies ir ES viduje, teisę į šeimos gyvenimą – kad politinių reakcijų poveikis demokratijai, teisės viršenybei ir pamatinėms teisėms turi būti atidžiai stebimi, siekiant užtikrinti, kad nebūtų nueita per toli.

„Krizės, nesvarbu, susijusios su terorizmu, migracija ar sveikatos problemomis, nereiškia, kad „visos priemonės tinka,“ – įspėjo jis.

„Galima sutikti, kad vyriausybėms tai yra labai sudėtingas uždavinys, tačiau aš manau, kad tai taip pat yra ir teisėtumo klausimas, svarbiausia nepanikuoti ir dirbti, nesikratant šiuo metu taikomų patikrinimų ir pusiausvyros saugiklių,“ – sako S. Carrera.

Taip pat labai svarbu, kad visuomenės neprarastų kritinės nuomonės ir gebėjimo ją išsakyti, atsižvelgiant į tai, kokių veiksmų „vyriausybės imasi, spręsdamos koronaviruso krizę,“ – priduria jis. Galiausiai tai išeis į naudą pačioms vyriausybėms.

S. Carrera įsitikinęs, kad „visos ekstremalią padėtį paskelbusios šalys turi būti atidžiai stebimos.“

Stebėjimą bent jau tose vietose, kurios yra ES kompetencija, kaip antai laisvas judėjimas Šengeno zonoje, turi vykdyti ES Komisija.

Nors krizės pradžioje pati Komisija skeptiškai žiūrėjo į sienų uždarymo būtinumą ir veiksmingumą, praėjusią savaitę paskelbtose gairėse ji uždegė „pusiau žalią šviesą sienų kontrolės grąžinimui,“ – aiškina S. Carrera.

„Priemonės, kurių imasi valstybės narės, nebūtų įmanomos be palankios visuomenės nuomonės,“ – „EUobserver“ sakė Flensburgo Europos universitetą atstovaujantis Uwe Puetteris.

Jis mano, kad per ateinančias kelias savaites partijų politika taps labiau dominuojanti.

Eurokritikai galanda ginklus

U. Puetteris taip pat įspėjo, kad diskusija apie naštos dalinimąsi ir ekonominius viruso krizės padarinius gali vėl įplieksti euro krizės laikų debatus, paskatinusius euroskeptiškas nuotaikas visoje Europoje.

Ketvirtadienį (kovo 26 d.) ES lyderiai surengė vaizdo konferenciją, kurios metu aptarė ekonomines reagavimo priemones.

Fiskaliniu požiūriu konservatyvios šalys jau įspėjo, kad naštos dalinimasis turi likti sąlyginis ir proporcingas, nors Ispanijos ministras pirmininkas ragina kurti naują „Maršalo planą“, o Italijai atstovaujantys parlamento nariai pabrėžia poreikį išleisti bendras euroobligacijas.

U. Puetteris taip pat išsakė susirūpinimą dėl Vengrijoje siūlomų priemonių, pabrėždamas, kad dėl koronaviruso krizės valdymo, „nėra jokios reakcijos iš ES, o tai gali būti pavojinga.“

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį teigė, kad EK, palaikydama bendradarbiavimo atmosferą, atidžiai stebės, kaip taikomos ekstremalios priemonės visose valstybėse narėse.

ES teisingumo komisaras Didider Reyndersas trečiadienį (kovo 25 d.), duodamas suprasti, kad institucijos viską stebi, surengė konsultaciją dėl naujosios metinės Komisijos ataskaitos apie teisės viršenybę 27 valstybėse narėse, kuri turi pasirodyti antroje šių metų pusėje.

Tačiau dažniausiai pačios valstybės turi viena kitą prižiūrėti.

„Labai tikiuosi, kad visos Europos valstybės ras tinkamų būdų, imsis reikiamų priemonių ir užtikrins, kad parlamentai atliktų savo kontroliuojančias funkcijas,“ – antradienį (kovo 24 d.) po vaizdo konferencijos su ES ministrais sakė Nyderlandų užsienio reikalų ministras Stefas Blokas.

„Čia, Nyderlanduose, parlamentas sutiko rengti posėdžius tik kartą į savaitę ir tik su koronavirusu susijusiais klausimais. […] Tokį radome sprendimą, leidžiantį Vyriausybei dirbti būtinus sunkiausius darbus, o parlamentui vykdyti kontrolės funkciją, – sakė jis. – Suprantu, kad metas labai sudėtingas [...], tačiau visi privalome rasti būdų ir užtikrinti, kad demokratija veiktų.“