Pasaulyje

2020.03.31 17:05

Ar taika įmanoma? Daug svarbių dalykų nenumatyta JAV ir Talibano susitarime dėl Afganistano

„Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2020.03.31 17:05

Jungtinės Valstijos savo susitarimą su Talibanu viešai pavadino „istorine galimybe“ užbaigti 19 metų trunkantį karą Afganistane, rašo „Radio Free Europe/Radio Liberty“ (RFE / RL).

Tačiau dokumente labai aptakiai aptarti arba iš viso praleisti keletas itin svarbių punktų, todėl kyla abejonių, ar šiuo susitarimu apskritai pavyks užtikrinti ilgalaikę taiką jau 40 metų karinių konfliktų draskomoje šalyje.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe/Radio Liberty“ originalus kūrinys.

Vasario 29 d. pasirašytas susitarimas leis JAV prezidentui Donaldui Trumpui įgyvendinti dar rinkiminės kampanijos metu duotą pažadą savo kadencijos metu nutraukti „nesibaigiančius karus“ ir grąžinti namo tūkstančius JAV karių.

Tačiau kai kurie ekspertai įspėja Vašingtoną, kad šis per daug nuolaidžiauja Talibanui, nieko už tai negaudamas. Daug kas sako, kad sutartis, dėl kurios suderėjo JAV, turės neigiamą poveikį Vakarų remiamai Kabulo vyriausybei, kuri šiose derybose net nedalyvavo.

Sutartyje išdėstytas visiško JAV karių, kurių šiuo metu Afganistane priskaičiuojama apie 12 tūkst., išvedimo iš šalies iki 2021 m. liepos tvarkaraštis.

Jo įgyvendinimas priklausys nuo to, kaip Talibanas laikysis įsipareigojimo užtikrinti, kad prieš JAV ir jų sąjungininkus nebebus vykdomi teroristiniai išpuoliai.

Pagal šį susitarimą Talibanas taip pat įsipareigoja vesti tiesiogines darybas su Kabulo Vyriausybe dėl valdžios pasidalijimo. Tačiau bent kol kas jis atsisako tai daryti.

Taip pat skaitykite

Jokio aiškaus „Al-Qaeda“ išsižadėjimo

Susitarime nenumatytas pagrindinis JAV reikalavimas, kad Talibanas viešai nutrauktų visus ryšius su „Al-Qaeda“ teroristine grupuote.

Jungtinės Valstijos 2001 m. įsiveržė į Afganistaną ir nuvertė Talibaną dėl to, kad šis atsisakė išduoti Rugsėjo 11-osios teroristinius išpuolius, kurių metu žuvo beveik 3 tūkst. žmonių, organizavusius „Al-Qaeda“ vadus.

Susitarime tiesiog numatyta, kad Talibanas „neleis savo nariams, kitiems asmenims ar grupėms [įskaitant ir „Al-Qaeda“] naudotis Afganistano žeme, siekiant sukelti grėsmę JAV ar jų sąjungininkų saugumui.“

Jame taip pat teigiama, kad Talibanas privalo „aiškiai pasakyti“ „Al-Qaeda“ nariams, kad „jiems nėra vietos Afganistane“, „nebendradarbiauti“ su jais ir neleisti jiems „verbuoti ir apmokyti žmones ar rinkti lėšas“, taip pat „neišduoti jiems vizų, pasų, kelionės leidimų ir kitų teisinių dokumentų“, leidžiančių įvažiuoti į Afganistaną.

Tačiau susitarime nenumatytas aiškus Talibano įsipareigojimas nutraukti visus ryšius su „Al-Qaeda“.

„Skirtingai nei JAV, Talibanas visai neskubėjo pasirašyti šią sutartį ir galėjo be didesnio vargo atmesti nepatikusius reikalavimus, – RFE/RL sakė Vašingtone įsikūrusio Woodrow Wilsono tarptautinio mokslininkų centro Pietų Azijos specialistas Michaelas Kugelmanas. – Tai, kad Jungtinėms Valstijoms, kurioms buvo labai svarbu pasirašyti šį susitarimą, pavyko įtikinti Talibaną pasižadėti neįsileisti į šalį „Al-Qaeda“, faktiškai neįpareigojant jo nutraukti su šia organizacija ryšius, buvo geriausias rezultatas, kokio tik JAV galėjo tikėtis.“

„Al-Qaeda“ yra labai nusilpusi, šiuo metu Afganistane veikia vos keli šimtai jos narių, tačiau ji vis dar labai svarbi Talibano sukilime. Ekspertų teigimu, šios dvi grupuotės yra ilgalaikiai, vienas nuo kito priklausantys partneriai.

„Daugelyje Talibano dalinių sunku atskirti Talibano vadus nuo „Al-Qaeda“ vadų, – leidinyje „The Washington Post“ rašė Atlanto tarybos vyresnysis bendradarbis Javidas Ahmadas ir Hudsono instituto Pietų ir Vidurio Azijos skyriaus direktorius Husainas Haqqani. – Abi šios grupės daugiasluoksniškai tarpusavyje persipynusios. Šią sąjungą dar labiau sustiprina skirtingų grupių narių santuokos, o „Al-Qaeda“ nariai dažnai tampa Talibano kovotojų religiniais mokytojais ir instruktoriais.“

JAV ginkluotųjų pajėgų centrinės vadovybės vadas generolas Kennethas McKenzie teigė, kad Talibanas dar turi parodyti ryžtą atsiribojant nuo „Al-Qaeda“. „Jie dar turės tai pademonstruoti, nes kol kas mes to nematome,“ – kovo 10 d. kalbėjo K. McKenzie.

JAV pajėgų išvedimas nuo taikos nepriklauso

Jungtinės Valstijos nesieja savo pajėgų išvedimo su Afganistano vidaus derybų dėl galutinio ugnies nutraukimo ir valdžios pasidalijimo sėkminga baigtimi.

Kariuomenės atitraukimas priklausys nuo to, kaip Talibanas laikysis savo įsipareigojimų kovoti su terorizmu ir Islamo valstybės (ISIS) ekstremistinėmis grupėmis.

JAV pareigūnai teigia, kad 14 mėnesių pajėgų išvedimo tvarkaraštis yra „preliminarus“. JAV gynybos sekretorius Markas Esperis aiškina, kad kariuomenės išvedimas „priklauso nuo sąlygų įgyvendinimo.“

„Jei politiniame fronte derybose tarp Talibano ir dabartinės Afganistano vyriausybės ir toliau bus matoma pažanga, JAV ir mūsų partneriai mažins kariuomenės dalinių skaičių, kol 2021 m. pajėgos bus visiškai išvestos, – vasario 29 d. jis rašė dienraštyje „The Washington Post.“ – Jei derybos strigs, tuomet ir kariuomenės išvedimas bus stabdomas.“

Tačiau tokio punkto JAV ir Talibano susitarime nėra. Remiantis juo, JAV gali atitraukti pajėgas net tuo atveju, jei tarp Talibano ir Afganistano vyriausybės kiltų karas.

Atsižvelgiant į šių klausimų jautrumą ir ilgametį Afganistano politinio elito susiskaldymą, daugelis prognozuoja, kad derybos Afganistano viduje bus sudėtingos ir užsitęs, galbūt truks net keletą metų.

Derybos turėjo prasidėti kovo 10 d., tačiau vėluoja dėl ginčų, susijusių su Talibano kalinių paleidimu ir Kabulo derybų grupės sudėtimi.

Londone įsikūrusio mokslo ir tyrimų centro „Overseas Development Institute“ mokslinė bendradarbė Ashley Jackson teigia, kad JAV ir Talibano susitarimas gali tapti arba karo Afganistane pabaigos pradžia, arba tiesiog JAV dalyvavimo jame pabaiga.

Tai, jos teigimu, priklauso nuo to, kaip šis procesas judės pirmyn, ir ar galų gale prasidės derybos Afganistano viduje. „Jei to nebus, o JAV kariuomenė vis tiek bus atitraukta, tuomet tai tebus tiesiog susitarimas dėl kariuomenės išvedimo, – aiškina A. Jackson. – Tačiau tai gali priversti visas suinteresuotas šalis į reikalą pažiūrėti rimtai, pradėti kalbėtis ir remti viena kitą šiame procese.“

Devyni buvę JAV ambasadoriai ir specialieji pasiuntiniai Afganistane rugsėjo mėnesį surašė bendrą pareiškimą , kuriame įspėjo, kad Afganistanas gali paskęsti „visuotiniame pilietiniame kare“, jei JAV išves pajėgas anksčiau, nei su Talibanu bus pasiektas „tikras“ taikos susitarimas, kuriame dalyvautų ir Kabulo vyriausybė.

Nėra mechanizmo, patvirtinančio, ar laikomasi įsipareigojimų

Susitarime nėra numatyta, kaip Jungtinės Valstijos stebės ir patikrins, ar Talibanas laikosi įsipareigojimų, nors galbūt toks mechanizmas yra pateiktas kuriame nors iš dviejų įslaptintų priedų.

JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo teigė, kad yra du „karinio įgyvendinimo dokumentai“, kurie įslaptinti, siekiant „apsaugoti mūsų karius“. Susipažinti su šiais dokumentais gali tik JAV kongreso nariai.

Teigiama, kad šiuose dokumentuose išdėstyti kariniai veiksmai, kurių turėtų būti imtasi per ateinančius 18 mėnesių, taip pat nurodyta, kokie abiejų pusių kariniai išpuoliai yra draudžiami, ir kaip JAV dalysis informacija su Talibanu apie savo pajėgų buvimo vietą, taip siekiant išvengti antpuolių kariuomenės atitraukimo metu.

Dokumentus peržiūrėję JAV įstatymų leidėjai teigė, kad nėra pakankamai mechanizmų, kurie užtikrintų, kad Talibanas laikosi įsipareigojimų pagal šį susitarimą, ir apkaltino D. Trumpo administraciją slepiant susitarimo detales nuo visuomenės.

„Jei tiesa, kad slaptuosiuose prieduose yra informacijos apie tai, kaip bus stebima, ar Talibanas laikosi susitarimo, gali būti, kad D. Trumpo administracija baiminasi, jog viešai paskelbus, kaip tai bus vykdoma, visuomenė supras, jog kontrolė yra per daug neapibrėžta ar nepakankamai griežta, o tai gali išprovokuoti kritikos bangą, – sako M. Kugelmanas. – Kol šie priedai bus įslaptinti, neišvengsime konspiracijos teorijų ir nuogąstavimų dėl skaidrumo, tokiu būdu tik dar labiau sustiprinant įtarimus dėl paties susitarimo ir jo tikslų.“

Vyriausiasis demokratų atstovas Senato Paskyrimų komitete ir Ryšių su užsieniu komitete Chrisas Murphy`is iš Konektikuto susipažino su visais dokumentais. Jis teigia, kad „saugumo garantijos yra tokios neapibrėžtos, jog praktiškai gali būti laikomos niekinėmis. Visiškai neaišku, kaip mes kontroliuosime, ar jie iš tiesų atsiribojo nuo teroristinių grupuočių.“

Net ir D. Trumpo sąjungininkė Liz Cheney (respublikonė iš Vajomingo) sakė, kad sutartyje nėra mechanizmų, kaip užtikrinti, kad Talibanas laikosi pasižadėjimų. „Mano abejonės niekur nedingo,“ – teigė ji, peržiūrėjusi įslaptintus priedus.

Smurto protrūkių nemažėja

Visą savaitę iki susitarimo tarp JAV ir Talibano pasirašymo, išpuolių buvo akivaizdžiai mažiau.

Tačiau praėjus vos kelioms dienoms, Talibanas įsakė savo kovotojams atnaujinti prieš afganistaniečių (bent ne prieš užsieniečių) pajėgas nukreiptas operacijas. Nuo to laiko kovotojai surengė ne vieną mirtiną išpuolį.

Kovojančios pusės įsivėlė į ginčus dėl leistino smurto ir išpuolių lygio.

Afganistano prezidentas Ashrafas Ghani teigia, kad Talibano „išpuoliai“ pažeidžia JAV ir Talibano susitarimą. JAV karinių pajėgų atstovas sako, kad tikisi, jog pavyks išvengti didesnių išpuolių, ir teigia, kad smurto eskalavimas neatitinka „susitarimo dvasios“.

Tačiau Talibanas pareiškė, kad smurto sumažinimas buvo tik laikina pasitikėjimo stiprinimo priemonė. Svarbiausia, kad JAV ir Talibano susitarime nėra nė žodžio apie tai, kad Talibanas įsipareigoja sumažinti išpuolių skaičių.

A. Jackson teigimu, Talibanas nepelnys jokių papildomų taškų, sumažinęs smurtą, kuris yra pagrindinis kovotojų svertas. „Galbūt kažkuriuo metu Talibanas sutiks su derybomis Afganistano viduje ir tvaresniais smurto mažinimo sprendimais, mainais į teisėtą atstovavimą šalies Vyriausybėje. – sako ji. – Bet ko tai įvyks, manau, kad jie ir toliau tęs karą.“