Nyderlandų istorikas teigia, kad žmonės iš prigimties yra geri, bet ar tai galioja ir koronaviruso laikais? Apie tai – „Deutsche Welle“ pokalbis su autoriumi.
Rutgeris Bregmanas yra 31 metų Nyderlandų rašytojas ir filosofas, kurio 2017 m. pasirodžiusi knyga „Utopija realistams: ir kaip to pasiekti“ (angl. „Utopia for Realists: And How We Can Get There“) tapo bestseleriu. 2019 m. sausį socialinėje žiniasklaidoje pasklidus įrašui, vaizduojančiam, kaip Pasaulio ekonomikos forume Davose autorius kritikuoja turtingiausiuosius, jis tapo tikra žvaigžde.
Žmonės iš esmės yra geri, rašo R. Bregmanas savo naujoje knygoje „Žmonija: nauja žmogaus prigimties istorija“ (angl. „Humankind: A New History of Human Nature“). Bet ar galima tą patį pasakyti apie koronaviruso protrūkio laikus? „Deutsche Welle“ pakalbino autorių apie tai, kaip žmonija reaguoja į šių dienų krizę.
– Savo naujojoje knygoje teigiate, kad gerumas yra įgimta žmogaus savybė. Bet ar žmonės iš esmės nėra egoistiški ir savanaudiški, ypač krizės akivaizdoje?
– Vakarų kultūroje vyrauja senas įsitikinimas, kad civilizacija tėra tik plonas lukštas. Vos tik kas nors nutinka, pavyzdžiui, karas, ar koks gamtos kataklizmas, ar epidemija kaip dabar, kiekviename iš mūsų išryškėja blogiausios savybės. Mes parodome savo tikrąjį veidą, o iš tikrųjų juk esame savanaudžiai, mes tarsi tampame žvėrimis. Tai yra sena Vakarų kultūros idėja. Ją rasite ir Senovės Graikijoje, ir krikščionių bažnyčios įkūrėjų mintyse, ir Apšvietos epochos filosofų raštuose. Manau, kad tai yra viena pagrindinių šiuolaikinio kapitalistinio modelio dogmų.
Tačiau moksliškai mes jau žinome, kad tai – netiesa. Pastaruosius 15–20 metų stebime, kaip įvairių disciplinų mokslininkai – sociologai, psichologai, antropologai, archeologai ir t. t. – pateikia kur kas daugiau vilties teikiantį žmonijos vaizdą. Jei pažiūrėtumėte į duomenis ir į realų žmonių elgesį bei istorijos eksperimentus, pamatytume, kad daugelis žmonių yra pakankamai padorūs.
– O ar koronaviruso krizė neatskleidė mūsų tamsesnės, labiau savanaudiškos pusės?
– Akivaizdu, kad šiandien sąlyginai lengviau įžvelgti savanaudiškumą. Vos įsijungę televizorių matome pranešimus apie panikuojančius pirkėjus, žmones besigrumiančius dėl tualetinio popieriaus. Visgi aš manau, kad didesnė dalis mūsų šiomis dienomis stebimo elgesio yra visuomenės labui.
Kaip atsvarą kiekvienam panikuojančiam pirkėjui galime rasti tūkstančius atsidavusių, iš visų jėgų dirbančių medicinos slaugytojų. Kaip atsvarą kiekvienam kaupėjui, galime rasti tūkstančius civilių, kuriančių feisbuko grupes, ir kaimynų, padedančių vienas kitam. Mane tikrai labai nustebino tokia bendrystė ir altruizmas, pasireiškę per tokį trumpą laiką.
Ir tokių dalykų mums reikės dar daugiau, labai daug, nes visa tai gali užtrukti. Taigi tai taps tikru išbandymu mūsų visuomenėms. Bet kol kas, man atrodo, tai, kas vyksta, teikia vilties.
– Ar ši pandemija mus pakeis?
– Vien pažvelgus iš ekonominės pusės akivaizdu, kad poveikis bus didesnis nei 2008 m. finansų krizės. Aš viliuosi, kad koronaviruso krizė padės mums įžengti į naują bendradarbiavimo ir solidarumo amžių, sustiprins suvokimą, kad mes tai išgyvename kartu.
Nuo aštuntojo ar devintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio stebime neoliberalizmo įsigalėjimą. Pagrindinė jo dogma skelbia, kad dauguma žmonių yra savanaudžiai. Taigi su šia mintimi pradėjome kurti institucijas, mokyklas, darbo vietas, mūsų demokratines valstybes. Vyriausybės tapo vis mažiau ir mažiau svarbios.
Tačiau šiuo metu, išgyvendami pandemiją, suvokiame, kad visa tai turime daryti drauge. Mums reikalinga stipri Vyriausybė. Mums reikia ekspertų. Mums reikia visuotinės sveikatos priežiūros. Mums reikia plataus masto, pasaulinio masto bendradarbiavimo. Todėl aš tikiuosi, kad ši krizė žymės neoliberalizmo pabaigą ir mes galėsime judėti link naujos epochos, kurią norėčiau pavadinti realizmo amžiumi, ir kitomis akimis pažvelgę į žmogaus prigimtį, nebelaikysime žmonių savanaudžiais, o įžvelgsime, kad jie iš esmės yra geri.
– Internete pilna neapykanta ir melagingos naujienos. Kur visas tas žmogaus gerumas?
Aš manau, kad internetas šiomis dienomis atlieka labai didelį darbą. Pažiūrėkite, kaip greitai sklinda žinios, kaip žmonės, naudodamiesi internetu, skleidžia žinią apie izoliaciją, apie tai, kaip svarbu plautis rankas. Jei paskaičiuotumėte, pamatytumėte, kad didesnė dalis socialiniuose tinkluose platinamų žinučių turi teigiamą intenciją.
Tačiau mus kur kas labiau šokiruoja neigiami dalykai, skleidžiamos melagingos naujienos. Nes mus tai pykdo. Šioje vietoje turėtume atsižvelgti į savo pačių šališkumą dėl neigiamų bruožų. Tai reiškia, kad neigiami dalykai mums daro didesnį įspūdį. Taip veikia mūsų smegenys.
– Ar koronaviruso sukelta krizė bus globalizacijos pabaigos pradžia?
– Kol kas per anksti kažką konkretaus sakyti. Taip jau yra su tomis krizėmis – jos priverčia suabejoti esamu status quo. Tai nereiškia, kad po krizės pereiname į kažkokią utopiją. Tačiau atsiranda galimybių politiniams pokyčiams. Galime kalbėti apie vyriausybės ir ekonomikos vaidmenį. Prieš keletą dešimtmečių pasakėme, kad vyriausybė turi nesimaišyti, nes ji tik apsunkina ekonomiką.
Kalbant apie aplinkosaugą, visi puikiai žinome, kad po pandemijos turime labai rimtai imtis didžiausio mūsų laikų iššūkio – klimato kaitos, todėl mums bus reikalinga ambicinga vyriausybė, kuri vestų šia linkme.
