Vokietijoje skaičiuojama daugiau nei 57 tūkstančiai susirgimų koronavirusu ir 455 mirties atvejai. Ir toliau didžiausi susirgimų židiniai lieka šalies pietuose – Bavarijoje ir Badene Viurtemberge bei vakaruose – Šiaurės Reino Vestfalijos žemėje.
Vokietijoje dirbanti Vytenė Mušik LRT RADIJUI pasakoja, kad savaitgalį iš Italijos ir Prancūzijos kariniais lėktuvais atskraidinti sunkūs ligoniai, kurie buvo paskirstyti po Vokietijos ligonines.
„Čia kol kas netrūksta plaučių ventiliatorių ir intensyvaus gydymo lovų. Vyriausybė paragino vietinius gamintojus užsiimti apsaugos priemonių gamyba, pažadėjo pirkti produkciją, jei bus parduodami ne mažiau kaip 25 tūkstančiai vienetų.
Nuo pirmadienio smulkusis verslas, žemdirbiai ir individualia veikla užsiimantys asmenys gali teikti paraiškas dėl finansinės paramos. Įmonės, kuriose įsidarbinę iki 5 asmenų, gaus 9 tūkstančių eurų vienkartinę išmoką trims mėnesiams, o didesnės – 15-os tūkstančių eurų išmoką. Berlyne vis dar dirba knygynai, nes jie čia priskirti prie gyvybiškai svarbios veiklos“, – pasakoja ji.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel savarankiškai karantinavosi sužinojusi, kad jos gydytojas užsikrėtęs COVID-19. Jos tyrimo rezultatai dėl koronaviruso buvo neigiami. Kaip rašo „The New York Times“, nors Vokietija, kaip ir kitos šalys, neišvengė koronaviruso protrūkio, šalyje labai mažas mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius. Mirtingumo koeficientas siekia 0,72 proc. Italijoje, kur mirė daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, dabartinis rodiklis yra 10,8 proc., Ispanijoje – 8 proc.
Kaip rašoma rašo „The New York Times“, tai lėmė keli veiksniai. Pirma, ankstyvas ir nuolatinis žmonių testavimas dėl koronaviruso; Vokietija taip pat geriau apsaugojo savo vyresnio amžiaus gyventojus, kuriems gresia daug didesnė rizika susirgti. Valstybės uždraudė vizitus pas pagyvenusius žmones. Vis dėlto perspėjama, kad būti atsargiems ir per daug nepasikliauti statistika, ypač šiuo ankstyvu etapu. Mat vidutiniškai, sunkiai sergantis pacientas miršta per 30 dienų po užsikrėtimo.
