Pasaulyje

2020.03.30 14:40

Kaip koronaviruso pandemija pakeis pasaulio politiką: Vakarų laukia krizė, o Kinijos įtaka augs?

Donatas Puslys, LRT KLASIKOS laida „Homo cultus. Mažosios Europos pokalbiai", LRT.lt2020.03.30 14:40

Dažnai girdime sakant, kad pasaulis po koronaviruso pandemijos nebus toks, koks buvęs. Kas laukia tarptautinių santykių sistemos? Kokios Europos šalių perspektyvos, kaip keisis senojo žemyno, o ir Lietuvos politinė erdvė?

„Europa yra tik ekonominė sąjunga. Tie dalykai, kurie yra palikti pačioms reguliuotis, tokie kaip sveikatos apsauga, švietimas, kultūra, jie šalyse yra žymiai greičiau bandomi sutvarkyti, reguliuoti, negu, kad bandoma sutvarkyti centralizuotai. Yra krizė ir nesimato lyderystės“, – LRT KLASIKAI sako Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) direktorė Virginija Būdienė.


Išryškėjo Kinijos siekiai

VPAI ekspertas Marius Laurinavičius įsitikinęs, kad koronaviruso krizė nesustabdys globalizacijos proceso nepaisant to, kad šiuo metu valstybės atsiskyrė griežtesnėmis sienomis, negu anksčiau. Tačiau M. Laurinavičius įžvelgia ir galimas permainas tarptautinėje sistemoje, kuriai vis didesnę įtaką darys Kinija.

Kinija užima bene pagrindinį vaidmenį koronaviruso krizės suvaldyme. Daugiausiai gyventojų turinti šalis yra didžiausia medicininių apsaugos priemonių tiekėja pasaulyje. Apie 90 proc. medicininių apsaugos priemonių produkcijos yra pagaminta ten.

Su didelėmis politinėmis dilemomis susidurs tos Europos šalys, kurios yra užmezgusios glaudžius prekybinius saitus su Kinija.

„Kinijos vaidmuo bus dar didesnis. Tai didžiulis iššūkis Vakarams, nes Kinijos įtaka ir bandymas paveikti Vakarus pastaraisiais metais aiškiai išryškėjo. Dar didesnis Vakarų pasaulio priklausymas nuo Kinijos gali būti pavojingas“, – įspėja politologas.

Laisvas asmenų judėjimas – jau istorija

Pasak M. Laurinavičiaus, ši krizė pademonstravo, kokios grėsmės kyla pasauliui, priklausant nuo ekonominių ryšių su Kinija.

„Kalbu ne apie viruso protrūkį ar pradžią, kur Kinijos veiksmai neleido suvaldyti tos krizės laiku, kada turėjo būti suvaldyta, – sako jis. – Bet aš kalbu apie pasaulio priklausymą nuo tiekimo iš Kinijos.“

Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) profesorius Šarūnas Liekis įžvelgia tarptautinių santykių ir tapatybės krizę Europos Sąjungoje (ES). Koronavirusui vis labiau plintant po pasaulį, laisvas žmonių judėjimas per bendrijos sienas jau tapo istorija. Juolab, ES neturi tokios įtakos šalių sveikatos apsaugos sistemoms, kurios šiuo metu labiausiai apkrautos.

„Krizė yra sveikatos apsaugos srityje. Akivaizdu, kad dėka to, kas nėra ES rankose, ES pradeda turėti reputacinę krizę. Visos sienos užsidaro, Šengeno erdvė be jokio centralizuoto sprendimo realiai nyksta. Estija įvažiavimo neblokuoja, Latvija, Lietuva blokuoja, Lenkija blokuoja, Čekija blokuoja, prancūzai paskelbė, kad visas ES sienas uždaro.

Buvo ministrų taryboje sprendimas. Akivaizdūs dalykai, kad ES neturi daugumos instrumentų tiems vaidmenims, kuriuos mes norėtumėme jiems priskirti. Na, dabartinė krizė išsirutuliavo į realią problemą“, – kalba Š. Liekis.

Paveiks artėjančius rinkimus

Anot Š. Liekio, Rusijai ši ES krizė gali pasirodyti palanki, tęsiant antivakarietišką retoriką. Po to, kai pandemija bus suvaldyta, ES teks permąstyti savo vaidmenį tarptautinėje erdvėje.

VPAI direktorė V. Būdienė teigia, kad ES dabartinės krizės visiškai nebevaldo. „Europa yra tik ekonominė sąjunga. Tie dalykai, kurie yra palikti pačioms reguliuotis, tokie kaip sveikatos apsauga, švietimas, kultūra, jie šalyse yra žymiai greičiau bandomi sutvarkyti, reguliuoti, negu, kad bandoma sutvarkyti centralizuotai, – pastebi V. Būdienė. – Yra krizė ir nesimato lyderystės.“

Šiemet Lietuvoje vyks rinkimai į Seimą. Anot V. Būdienės, koronaviruso krizė Lietuvoje darys didelę įtaką ne tik rinkimų rezultatams, bet ir pačiai eigai.

„Mes nežinome, ar rinkimai tikrai bus tada, kada jie yra numatyti. Nežinom karantino ir epidemijos trukmės, bet tai, kad dabar labiausiai matomi lyderiai, kurie pagal savo pareigas priiminėja sprendimus, žinoma, jie bus labiau matomi, negu galimybės kitų, kurie neturi sprendimo galios. Tai smarkiai įtakos rinkėjų valią. Būnant sprendimų priėmimo pozicijoje, turi daugiau galimybių pasireikšti“, – neabejoja V. Būdienė.

Iššūkis lyderiams

Koronaviruso krizės suvaldymas Pietų Korėjoje, pasaulyje vertinamas kaip vienas veiksmingiausių. Daugiausiai politinio dėmesio per krizės laikotarpį Pietų Korėjoje turi prezidentas Moon Jae-inas.

Tačiau ne tik teigiamai vertinamas šalies vadovas. Daugiau nei pusantro milijono žmonių Pietų Korėjoje pasirašė peticiją, kuria raginama prezidentui įvykdyti apkaltą.

„Tie dalykai lemia emociniu lygiu, o ne racionaliu vertinimu, kaip iš tikrųjų kažkas dorojasi su krize. Gali žiniasklaidos fonas lemti, gali lemti pačių politikų komunikacijos galimybes. Kalbu ne tik apie Lietuvą, bet apskritai apie pasaulį. Visų šalių lyderiams šita krizė yra milžiniškas iššūkis, bet kai kuriems – galimybė“, – įspėja M. Laurinavičius.

Bėdų turės populistinės vyriausybės

Pasak VDU profesoriaus Š. Liekio, dabartinė, koronaviruso pandemijos sukelta, krizė ypač paveikti turėtų Italijos politinę areną.

„Toje pačioje Italijoje dabartinė populistinė Vriausybė ir visos jėgos, kurias jie remia, garantuotai turės labai rimtas problemas“, – neabejoja VDU profesorius.

Anot jo, analogiška situacija gresia ir mūsų šaliai. „Lietuvoje yra tas pats – čia labai rizikinga. Aišku, laimi matomumą, bet turi būti efektyvus. Jeigu tu nesi efektyvus, jeigu dabartinė vyriausybė nebūtų efektyvi, jos lauktų labai rimtos problemos“, – tikina politologas Š. Liekis.

Visos diskusijos apie globalius ir lokalius valstybių santykius bei galimus koronaviruso krizės scenarijus klausykitės LRT KLASIKOS laidos „Homo cultus“ įraše