Pasaulyje

2020.03.29 19:16

Kokias krizes teko išgyventi JAV prezidentams ir ko iš jų galėtų pasimokyti Trumpas

Julija Šakytė, LRT.lt2020.03.29 19:16

COVID-19 – ne pirmas lūžis istorijoje. Daugelis Amerikos prezidentų savo kadencijose susidūrė su krizėmis, nesvarbu, ar tai būtų stichinė nelaimė, karas, ekonomikos nuosmukis, grėsmė visuomenės sveikatai ar terorizmas. LRT.lt nusprendė atsigręžti į istoriją ir pažiūrėti, kokias krizes teko spręsti kitiems JAV prezidentams ir ko iš jų galėtų pasimokyti Donaldas Trumpas.

„JAV krizių buvo tikrai nemažai – ir 21 a., ir 20 a. Pavyzdžiui, 20 a. tuo metu, kai vyko Pirmasis pasaulinis karas, buvo didelė gripo pandemija. Po to reikalai su kiaulių gripu, Ebola. Todėl negalime sakyti, kad čia (koronavirusas – LRT.lt past.) kažkas naujo, ypač kalbant apie JAV politiką ir JAV prezidentus. Kiekvieno prezidento kadencijoje buvo kažkokių krizių, kurias reikia spręsti – ar tai būtų susiję su sveikata, ar su gamtos stichijomis, ar su karais, ar dar su kažkokiomis nelaimėmis“, – LRT.lt sako Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos mokslininkė Gerda Jakštaitė.

Tiesa, anot jos, prezidentų reakcijų į krizes būta skirtingų, o tai lėmė kelios priežastys – tarptautinis kontekstas, vidinė politinė situacija ir lyderystė bei jos pobūdis.

COVID-19

2020 m. tautą apėmė visiškai nauja krizė – pandemija – kurią sukėlė COVID-19 protrūkis Kinijoje. Penktadienio duomenimis, šiuo virusu JAV yra 85 tūkst. užsikrėtusiųjų ir 1301 mirtys. Donaldo Trumpo reakciją galima iliustruoti dviem jo teiginiais: „Nėra jokios grėsmės“ ir „kaip ir žinojau, kad tai bus pandemija“.

D. Trumpas save apibūdina kaip „karo laikų prezidentą“, kovojantį su „nematomu priešu“, atsakingu už šimtus mirčių ir tūkstančius infekcijų JAV, ir naudojasi autoritetu, kad būtų matomas ir kone kasdien rengia spaudos konferencijas.

„Aš esu linkęs tai vadinti šiokiu tokiu šou. Prezidento spaudos konferencijose labai mažai kas konkrečiai pasakoma, o jei kas nors ką nors konkrečiai ir pasako, tai yra tie gydytojai ir pareigūnai, kurie supa prezidentą. Spaudos konferenciją turėtų surengti tikrieji ekspertai ir tik kartas nuo karto turėtų pasisakyti prezidentas. (...) Kai jis skelbiasi esąs „karo meto prezidentas“, daug kas reaguoja su šypsena, nurodo, kad nesimato deramų veiksmų“, – LRT.lt sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Kęstutis Girnius.

Politologo teigimu, tikslingiausia šioje situacijoje būtų mėginti sukurti strategiją, į diskusiją įtraukti kai kuriuos demokratijų partijos vadovus bei sukurti regimybę, kad apskritai visa valdžia mėgina spręsti šias problemas, pasikliaudama ekspertų, gydytojų ir ekonomistų patarimais.

„Reikalingas koordinuotas, sistemingas planas, o prezidentas kalbėtų tuomet, kai turi ką pasakyti“, – įvardija K. Girnius.

G. Jakštaitės teigimu, taip pat šioje situacijoje būtų buvę palankiau kliautis tais mechanizmais, kurie jau buvo sukurti.

„Politikoje ir nebūtinai politikoje ne visada yra geriausia griauti tai, kas jau yra sukurta. Kalbant apie šią konkrečią situaciją, kalbama apie šios administracijos pasirinkimus išardyti, sugriauti tam tikras institucines struktūras, kurios buvo sukurtos pandemijų valdymui, dar B. Obamos prezidentavimo metu. Būtų tiesiog buvę palankiau kliautis tais mechanizmais, kurie jau buvo sukurti, tada būtų buvę daug mažiau problemų“, – teigia ji.

H1N1

Barackas Obama prezidento pareigas ėjo vos keletą mėnesių, kai pasirodė pirmieji pranešimai apie H1N1 kiaulių gripo virusą, kuris galiausiai bus paskelbtas pandemija, kaip šiandien naujasis koronavirusas. Kai H1N1 gripas atsirado 2009 m., mokymosi įstaigos, kuriose buvo patvirtinti viruso atvejai, buvo uždaromos iki keturiolikos dienų. Šiuo gripu iš viso užsikrėtė 60 milijonų amerikiečių.

Tiesa, kad 2014–2016 m. Ebolos protrūkis Vakarų Afrikoje sutapo su B. Obamos prezidentavimu. Tačiau epidemijos laikotarpiu JAV nuo Ebolos buvo gydoma tik 11 žmonių. B. Obama išleido beveik milijardą JAV dolerių ir išsiuntė JAV kariškius į Vakarų Afriką padėti reaguoti į 2014 m. Ebolos protrūkį.

K. Girnius tikina, kad Ebolos protrūkio nereikėtų lyginti su koronaviruso pandemija, kadangi pastaroji liga siautė ribotoje vietoje: „Viskas buvo anapus Amerikos. Nepaveikė žmonių, nebuvo bendro pavojaus, iš esmės nepaveikė ir Europos. Kartas nuo karto būdavo epidemijų židinių – SARS Kinijoje ir Rytų Azijoje, Ebola – Afrikoje, bet padėtis tikrai nebuvo panaši į dabartinę. Nemanau, kad žmonėms, kurie nagrinėja Obamos prezidentavimą, itin daug dėmesio skiria į tai, kaip Obama reagavo į H1N1 arba Ebolą, arba SARS. Tai buvo palyginti nereikšmingi reiškiniai.“

Skirtingos prezidentų reakcijos

Mokslininkė G. Jakštaitė sako, kad B. Obama ir D. Trumpas į sveikatos krizes reagavo skirtingai. Keli pagrindiniai skirtumai, anot jos, – kaip ir kaip greitai šie politiniai lyderiai sureagavo į susidariusią situaciją.

„Pavyzdžiui, kalbant apie Obamą ir kiaulių gripą, tai ta reakcija buvo pakankamai greita. Kaip rodo duomenys, po to, kai Jungtinėse Valstijose buvo užfiksuotas pirmasis atvejis kiaulių gripo, tai Obamos administracija po dviejų savaičių iš karto paskelbė nepaprastąją padėtį ir ėmėsi kitų veiksmų.

Dabar kalbant apie Trumpą, tai tas reakcijos laikas kur kas ilgesnis. Pirmas atvejis, jeigu neklystu, buvo fiksuotas sausio 21 d., o nepaprastoji padėtis paskelbta kovo 13 d. Taigi šioje vietoje reakcijos greitis skiriasi“, – vardija ji.

Kitas svarbus aspektas, G. Jakštaitės teigimu, kaip patys lyderiai reaguoja, kaip elgiasi situacijoje ir kaip apskritai jie ją pateikia.

„Pasižiūrėjus tarkim į Trumpo administraciją, pats prezidentas iš pradžių buvo linkęs nesureikšminti situacijos, pateikė įvairius teiginius, kurie nebūtinai buvo teisingi. Trumpas sakė, kad koronavirusas yra tas pats, kas gripas, dėl to jaudintis visai nereikia. Dar vienas skirtumas būtų – kaip šie lyderiai yra linkę pasikliauti ekspertais“, – teigia pašnekovė.

G. Jakštaitės teigimu, B. Obamos administracija buvo linkusi kliautis ekspertais – krizės valdymą, koordinavimą jis paliko būtent jiems. Savo ruožtu D. Trumpo administracija taip pat sudarė grupę krizės valdymui, bet pirmiausia koordinavimui buvo paskirti politikai, o ne ekspertai.

Ispaniškasis gripas

1918 m. žmoniją užklupo kitas mirtinas viruso protrūkis, žinomas Ispaniškojo gripo vardu. Šis naujasis virusas rado kelią ne tik į Baltuosius rūmus ir užklupo prezidentą Woodrow Wilsoną, bet ir sutrikdė amerikiečių gyvenimą tuo pačiu būdu, kaip šiandien trikdo COVID-19.

Įprastas gyvenimo ritmas Vašingtone buvo sujauktas: uždarytos mokyklos, bažnyčios, bibliotekos, žaidimų aikštelės, teismai, universitetai, teatrai ir vieši renginiai. Laidotuvės buvo uždraustos. Verslui buvo liepta perstumdyti grafikus. Šis gripas palietė maždaug trečdalį pasaulio gyventojų ir pražudė 675 tūkst. žmonių vien JAV.

28-asis JAV prezidentas W. Wilsonas buvo labiau susikoncentravęs į Pirmojo pasaulinio karo pabaigą, o ne į tuo metu pasaulį gąsdinantį gripą.

Anot jo G. Jakštaitės, buvo pakankamai natūralu, kad prezidento darbotvarkėje dominavo ir kiti dalykai, o su sveikatos apsauga tvarkytis buvo labiau palikta vidinei sistemai.

K. Girnius sako, kad ši krizė yra panaši į kilusią 20 a. pirmoje pusėje.

„Tuomet prezidento galios Amerikoje buvo apskritai gerokai mažesnės. Prieš 100 metų Amerikos prezidentas neturėjo nė pusės tų galių, kurias turi. Valstijos pačios daug daugiau tvarkėsi, susisiekimas buvo primityvus, palyginus su dabartimi. Daug daugiau lėmė ne prezidento veiksmai ar patarimai, bet vietos gubernatorių sprendimai“, – teigia politologas.

Ispaniškąjį gripą tyrinėjusi britų žurnalistė Laura Spinney 2017 m. pasirodžiusioje knygoje „Blyškusis raitelis“ (angl. „Pale Rider“) netgi teigia, kad jis turėjo įtakos ir taikai. Be kitų dalykų L. Spinney rašo, kad gripas galėjo nulemti insultą, kurį JAV prezidentas W. Wilsonas patyrė, kovodamas su šia virusine infekcija.

„Šis insultas paliko neišdildomą žymę tiek W. Wilsono gyvenime (kairė jo kūno pusė liko paralyžiuota), tiek ir pasaulio politikoje,“ – rašo L. Spinney. Negaluojančiam JAV prezidentui nepavyko įtikinti Kongreso prisijungti prie Tautų Sąjungos.

Polomielitas

Franklinas Delano Rooseveltas buvo 32-asis Amerikos prezidentas ir vienintelis išrinktas 4 kadencijoms. Jis vadovavo Jungtinėms Valstijoms per „Didžiąją depresiją“ ir Antrąjį pasaulinį karą, tačiau pats patyrė epidemijos padarinius – 1921 m. rugpjūčio mėn., 39-erių F. D. Rooseveltui buvo diagnozuotas poliomielitas. Nuo tada jis galėjo stovėti ir vaikščioti tik plieno ir odos įtaisais ant kojų arba sėsti į neįgaliojo vėžimėlį.

Poliomielitas smogė ne tik F. D. Rooseveltui, bet ir visai tautai. Liga pirmą kartą pasirodė JAV 1894 m., tačiau netapo pasikartojančia problema iki 1940-ųjų 6-ojo dešimtmečio pradžios, kai per metus liga užklupo 35 tūkst. žmonių. Aukščiausias taškas buvo pasiektas 1952 m. – buvo užregistruoti 57 628 poliomielito atvejai. Tačiau patys skaičiai neatspindi visos krizės, dėl kurios kiekvienais metais panikavo milijonai tėvų ir vaikų.

F. D. Rooseveltas, asmeniškai paliestas ligos, įkūrė „Warm Springs“ fondą, kad padėtų kitiems, ir įsteigė „Dimes March“ programą, kuri galiausiai finansavo veiksmingą poliomielito vakciną.

ŽIV/AIDS

Prezidento Ronaldo Reagano kadencijos metu JAV buvo suvaldyta dar viena visuomenės sveikatos krizė – ŽIV/AIDS. 9-ajam dešimtmetyje ir 10-ojo pradžioje ŽIV ir AIDS atvejų ir mirčių skaičius gerokai išaugo nuo 451 mirčių per metus 1981 m. iki 50 tūkst. 1995 m.

Paslaptingos ir greitai plintanti liga sukrėtė žmones ir sukiršino bendruomenes. Iš viso nuo AIDS mirė apie 698 tūkst. amerikiečių, kai nuo Ispaniškojo gripo mirė 675 tūkst. asmenų. Netikėtai atsiradęs AIDS sukėlė daug diskusijų dėl to, ar JAV per ankstyvuosius metus padarė pakankamai, kad su ja kovotų.

„AIDS protrūkis mažiau veikė eilinius žmones, nesukėlė panikos, nuogąstavimų.. Buvo aišku, kad jeigu vengi tam tikrų lytinių santykių – neužsikrėsi. Nebuvo taip, kad eini gatve ir užsikreti. (...) Deja, tuo metu homoseksualius asmenis daugelis amerikiečių laikė nepilnaverčiais žmonėmis, nuodėmingais nusikaltėliais. (...) Tik vėliau atsirado kitas požiūris į homoseksualus, buvo rasta priemonių gydyti ligą ir AIDS, tam tikra prasme, buvo suvaldoma“, – teigia K. Girnius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt