Pasaulyje koronaviruso pandemija jau pareikalavo 25 066 gyvybių, daugiausia jų – Europoje, penktadienį rodo naujienų agentūros AFP renkami duomenys, paremti oficialia statistika.
Europoje koronavirusinė infekcija COVID-19 pareikalavo 17 314 gyvybių. Daugiausia mirčių užfiksuota Italijoje (8 165), Ispanijoje (4 858) ir Kinijoje (3 292).
Nuo gruodžio visame pasaulyje užregistruoti mažiausiai 547 034 COVID-19 atvejai.
Užsikrėtė B. Johnsonas
Britanijos premjerui Borisui Johnsonui buvo atlikti tyrimai dėl COVID-19. Penktadienį paskelbta, kad tyrimo rezultatai dėl koronoviruso yra teigiami, skelbia „Sky News“.
JK ministras pirmininkas tviteryje rašė: „Per pastarąsias 24 valandas pajaučiau lengvus simptomus ir testas buvo teigiamas dėl koronaviruso.“
Atnaujinta 23.29
Serbija trejiems metams įkalino vyrą, nesilaikiusį saviizoliacijos taisyklių
Trims žmonėms Serbijoje buvo paskirtos griežtos – iki trejų metų – laisvės atėmimo bausmės už tai, kad jie pažeidė saviizoliacijos taisykles, šalyje paskelbtas reaguojant į koronaviruso pandemiją, penktadienį pranešė vietos žiniasklaida.
Serbija paskelbė nepaprastąją padėtį ir priėmė griežtų priemonių reaguodama į koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį. Šioje Balkanų valstybėje koronavirusu užsikrėtė 530 žmonių, o aštuoni asmenys mirė.
Pietrytiniame Dimitrovgrado mieste vienam 38 metų vyrui buvo paskirta griežčiausia trejų metų bausmė už tai, kad pažeidė įstatymą, įpareigojantį piliečius epidemijos metu laikytis medikų nurodymų, pranešė naujienų portalas „Južne Vesti“.
Visi Serbijos piliečiai, sugrįžę iš užsienio, privalo 14–28 dienas laikytis saviizoliacijos.
Minėtas vyras sulaužė šią taisyklę oro uoste pietiniame Niso mieste, grįžęs į Serbiją anksčiau šį mėnesį, sakoma pranešime.
Jo teismas vyko internetu, kol kaltinamasis buvo areštinėje, o teisėjas, prokuroras ir teismo paskirtas advokatas – teismo salėje, laikantis Teisingumo ministerijos nurodymų, priduriama pranešime.
Dar dviem žmonėms dėl tų pačių taisyklių pažeidimo buvo skirtos dvejų ir pustrečių metų laisvės atėmimo bausmės, pranešė televizija N1.
Dėl šio pažeidimo iš viso sulaikyti 111 žmonių, skelbia N1.
Atnaujinta 21.48
Prancūzija penktadienį pranešė, kad ligoninėje nuo koronaviruso per pastarąją parą mirė dar 299 žmonės, o bendras mirties atvejų skaičius pasiekė 1 995.
Prancūzų vyriausiasis sveikatos apsaugos pareigūnas Jerome'as Salomonas (Žeromas Salomonas) žurnalistus informavo, kad iki šiol šalyje užfiksuoti 32 964 užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejai. Vis dėlto tikrasis sergančiųjų skaičius veikiausiai yra daug didesnis, nes testai atliekami tik didelės rizikos grupėje esantiems pacientams.
Nors mirčių skaičius Prancūzijoje tebėra didelis, jis kiek mažesnis nei praėjusią parą, kai buvo užregistruotos 365 mirtys. Į šį skaičių neįtraukti mirusieji namie ar senelių namuose.
Atnaujinta 21.13
PSO: „chroniškas“ apsauginių priemonių stygius yra „rimta grėsmė“ kovoje su koronavirusu
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį perspėjo, kad didelis apsaugos priemonių medikams, kovojantiems su koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemija, stygius yra viena iš aktualiausių grėsmių siekiant užkirsti kelią mirties atvejams.
„Chroniškas visuotinis asmeninės apsaugos priemonių stygius yra viena iš rimčiausių grėsmių mūsų kolektyviniam sugebėjimui gelbėti gyvybes“, – virtualioje spaudos konferencijoje Ženevoje pareiškė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.
Atnaujinta 18.47
Dvi dienas iš eilės mažėjęs mirčių nuo koronaviruso skaičius Italijoje vėl šoko.
Penktadienį pranešta, kad per paskutinę parą mirė net 919 žmonių. Tai didžiausias mirčių skaičius per parą nuo pandemijos pradžios šalyje.
Tiesa, naujų užsikrėtimo atvejų skaičiaus augimas ir toliau lėtėjo, praneša Italijos civilinės saugos agentūra.
Ketvirtadienį šioje šalyje koronaviruo aukomis tapo 712 žmonių.
Iš viso Italijoje užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius penktadienį paaugo 7,4 proc. iki beveik 86 500. Ankstesnėmis dienomis atvejų skaičiaus augimas siekė 8 proc.
Atnaujinta 18.22
Italijoje koronaviruso epidemija netrukus gali pasiekti piką
Italijoje COVID-19 viruso epidemija per kelias dienas pasieks piką, penktadienį teigė ekspertas. Tačiau valdžia pranešė, jog krizės pabaigos dar nematyti, o per pastarąją parą mirė dar keturi medikai.
Nacionalinis sveikatos institutas (ISS) skelbia, kad netrukus bus galima pamatyti aiškius karantino, kuriuo siekiama apriboti koronaviruso plitimą, rezultatus.
„Noriu pabrėžti, kad epidemijos piko dar nepasiekėme, – tvirtino ISS instituto vadovas Silvio Brusaferro. – Jau matyti lėtėjimo ženklai, tai leidžia tikėti, jog esame arti piko, jį pasieksime per ateinančias kelias dienas.“
Tačiau virusologas Fabrizio Pregliasco perspėjo, kad tai dar nereiškia, kad galėsime atšaukti karantiną.
„Tai, kad naujų užsikrėtimo atvejų, nors ir nežymiai, bet, vis dėlto, mažėja, turėtų mus paskatinti ir toliau laikytis atitinkamų priemonių. Negalime visko mesti“, - sakė jis ir perspėjo, kad, norint išvengti naujo viruso protrūkio, karantino reikės laikytis dar mažiausiai kelis mėnesius.
Atnaujinta 17.03
Italijos Riminio mieste pasveiko 101 metų vyras, kuris buvo užsikrėtęs koronavirusu, penktadienį skelbia italų žiniasklaida.
„Jis susidorojo. Šeima parsivežė jį namo. Tai mus moko, kad net sulaukus 101 metų mūsų likimas dar nenuspręstas iš anksto“, – pareiškė Riminio mero pavaduotoja Gloria Lisi.
„Šis žmogus, kuriam daugiau nei 100 metų, suteikia mums vilties ateičiai tokiu metu, kai kiekvieną dieną liūdnose kronikose mums mechaniškai pasakojama apie virusą, labiausiai paveikiantį pagyvenusius žmones“, – pridūrė G. Lisi.
Pacientas, kurio vardas neskelbiamas, ligoninėje praleido kiek ilgiau nei savaitę. Jis gimė 1919 metais, kai pasaulyje siautė ispaniškojo gripo pandemija. Tada susirgo 29,5 proc. pasaulio gyventojų, o mirė, remiantis įvairiais duomenimis, 2,7–5,3 proc. planetos gyventojų.
Atnaujinta 16.51
Švedija, kuri iki šiol ėmėsi švelnesnių kovos su koronavirusu priemonių nei dauguma kitų Europos šalių, penktadienį uždraudė daugiau nei 50 žmonių susibūrimus. Anksčiau buvo leidžiami net iki 500 žmonių susibūrimai.
„Neeiliniame Vyriausybės posėdyje nuspręsta apriboti susibūrimus iki 50 žmonių, remiantis Visuomenės sveikatos agentūros rekomendacija“, – žurnalistams pranešė premjeras Stefanas Lofvenas.
Draudimas įsigalios sekmadienį. Draudžiamų renginių organizatoriams gresia baudos ir iki 6 mėnesių nelaisvės.
S. Lofvenas taip pat paragino švedus nekeliauti po šalį per ateinančias Velykų atostogas, nes Švedijoje vis daugėja užsikrėtimo koronavirusu atvejų.
„Jei jums nebūtina keliauti, būkite namie. Dabar tai rimta“, – sakė jis.
Naujausiais duomenimis, Švedijoje patvirtinti 3 046 užsikrėtimo koronavirusu atvejai ir 92 mirtys nuo COVID-19.
Atnaujinta 16.14
Lotynų Amerikoje užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius penktadienį viršijo 10 tūkst., rodo naujienų agentūros AFP renkami duomenys, paremti oficialiais vyriausybių ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skaičiais.
Pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis Lotynų Amerikoje buvo užfiksuotas vasario 26-ąją Brazilijoje. Ši šalis, kur koronavirusine infekcija COVID-19 užsikrėtė beveik 3 tūkst. žmonių, o mirė – 77, tapo viruso pandemijos epicentru regione.
Lotynų Amerikoje šiuo metu užfiksuota 181 mirtis nuo COVID-19.
Atnaujinta 16.01
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis apgailestauja, kad Europos Sąjunga neskiria lėšų kovai su koronavirusu. Premjeras tai pareiškė penktadienį šalies Seime.
„Deja, iki šiol Europos Sąjunga dar nedavė nė vieno euro cento kovai su koronavirus. Akivaizdu, kad šiais labai sunkiais laikais svarbiausios yra valstybės, nacionalinės valstybės. Lenkai tai vertina. Tai vertina visi ES piliečiai, nes, deja, ES reakcija yra tokia, kokia yra, tuo gali įsitikinti kiekvienas“, – sakė Lenkijos vyriausybės vadovas.
Anot T. Morawieckio, apie nepakankamą ES reakciją kalbėjo Ispanijos, Italijos premjerai, Višegrado grupės valstybių (Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos), kitų šalių vyriausybių vadovai. „Jeigu ES nori išsaugoti piliečių pasitikėjimą, ji turi adekvačiai atsakyti į tai (epidemiją ir jos padarinius)“, – pabrėžė jis.
T. Morawieckis pareiškė viltį, kad vis dėlto bus sulaukta ES reakcijos į dabartinę krizę.
Lenkijos premjeras pristatė parlamentarams vyriausybės parengtą priemonių, kuriomis siekiama kovoti su neigiamais šalyje ir pasaulyje dėl koronaviruso įvestų apribojimų padariniais, paketą ir paragino jį kuo greičiau priimti.
Atnaujinta 15.32
Jungtinės Karalystės sveikatos sekretorius Mattas Hancockas penktadienį pranešė, kad išsityrė dėl naujojo koronaviruso ir kad jo testas buvo teigiamas.
„Pagal medikų rekomendacijas man buvo patarta išsitirti dėl koronaviruso, mano testas buvo teigiamas. Laimei, mano simptomai lengvi, aš dirbu iš namų ir izoliavausi“, – parašė sveikatos sekretorius socialiniame tinkle „Twitter“.
Atnaujinta 15.06
Lenkija nuo penktadienio laikinai uždaro sienas tūkstančiams žmonių, važinėjančių dirbti į kaimynines užsienio šalis.
Šis apribojimas įsigalioja penktadienį ir galios iki balandžio 11 dienos. Į darbą kaimyninėse šalyse važinėjantys žmonės privalės likti vienoje sienos pusėje.
Visi asmenys, įvažiuojantys į Lenkiją, turės laikytis 14 dienų saviizoliacijos. Išimtis bus taikoma tik krovininių vilkikų vairuotojams ir prekinių traukinių mašinistams.
Šis sprendimas Lenkijoje sulaukė pasipiktinimo, ypač iš tų, kurie kasdien važinėja į darbą Vokietijoje. Lenkijos vyriausybė sako, kad dauguma užsikrėtimo koronavirusine infekcija atvejų Lenkijoje buvo įvežtiniai.
38 mln. žmonių turinčioje šalyje patvirtinti 1 244 užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Mirė 16 žmonių.
Atnaujinta 15.03
Vengrijoje įvedami plataus masto žmonių judėjimo apribojimai, siekiant sulėtinti koronaviruso plitimą, paskelbė premjeras Viktoras Orbanas.
Nuo šeštadienio ryto šalies gyventojams bus leidžiama išeiti iš namų tik vykstant į darbą, maisto prekių parduotuves ar vaistines bei kitoms neatidėliotinoms veikloms, valstybiniam radijui sakė V. Orbanas.
Taip pat skaitykite
Iš namų išėję žmonės taip pat privalo laikytis atstumo vienas nuo kito, sakoma oficialiame leidinyje paskelbtame dekrete.
Atnaujinta 14.56
Prancūzijos Vyriausybės vadovas penktadienį išreiškė susirūpinimą dėl „itin spartaus“ koronavirusinės infekcijos atvejų skaičiaus augimo ir įspėjo, kad laukia sunkios dienos.
„Susidūrėme su krize, kuri tęsis. Dabartinė sveikatos padėtis greitai nepagerės“, – sakė premjeras Edouard`'as Philippe`as po vyriausybės posėdžio, surengto vaizdo ryšiu.
Ketvirtadienį pranešta, kad Prancūzijoje per parą nuo koronaviruso infekcijos COVID-19 mirė 365 žmonės.
E. Philippe'as įspėjo, kad šalis privalo toliau būti itin susitelkusi kovojant su epidemija, Prancūzijoje jau nusinešusia 1 696 gyvybes.
Prancūzijos rytuose prasidėjusi epidemija jau išplito į Aukštutinę Prancūziją, šiauriausią šalies regioną, taip pat Paryžiaus regioną bei kitas vietoves, o „dėl itin spartaus koronavirusinės infekcijos atvejų skaičiaus augimo visa sveikatos priežiūros sistema, visa ligoninių sistema patiria milžinišką spaudimą“, sakė premjeras.
„Ateinančiomis dienomis situacija bus sudėtinga“, – įspėjo jis.
E. Philippe'as sakė, kad šeštadienį su sveikatos apsaugos ministru Olivier Veranu paskelbs daugiau detalių apie vyriausybės veiksmus kovojant su užkratu, įskaitant informaciją, susijusią su medicinos įranga, apsauginėmis kaukėmis ir testavimu dėl koronaviruso.
Atnaujinta 13.35
Ispanijoje koronaviruso epidemijos aukų penktadienį padaugėjo iki 4858, per parą mirus dar 769 žmonėms, kuriems buvo diagnozuotas susirgimas COVID-19, pranešė Vyriausybė.
Šis per vieną dieną mirusių COVID-19 užsikrėtusių žmonių skaičius yra didžiausias šalyje nuo protrūkio pradžios.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys rodo, kad užsikrėtusiųjų šalyje padaugėjo iki 64059, nors užkrato plitimo mastas atrodo šiek tiek lėtėjantis. Per pastarąją parą asmenų, kuriems buvo patvirtinta koronaviruso infekcija, padaugėjo 14 proc., o per ankstesnę parą – 18 procentų.
Atnaujinta 13.30
Kinija ir Jungtinės Valstijos turėtų „susivienyti kovodamos“ su pasaulį apėmusia mirtina koronaviruso pandemija, penktadienį per pokalbį su JAV prezidentu Donaldu Trumpu pareiškė Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, kurio žodžius citavo kinų valstybinė žiniasklaida.
Atnaujinta 12.39
Iranas penktadienį paskelbė apie dar 144 naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirtį, todėl vienoje labiausiai šios pandemijos paveiktų valstybių bendras aukų skaičius išaugo iki 2 378.
„Per pastarąją parą šalyje patvirtinti 2 926 nauji COVID-19 infekcijos atvejai“, – per televizijos transliuotą spaudos konferenciją sakė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Kianoushas Jahanpouras.
„Taigi, bendras patvirtintų atvejų skaičius pasiekė mažiausiai 32 332“, – pridūrė jis ir pažymėjo, kad 11 133 hospitalizuoti pacientai pasveiko.
Atnaujinta 12.06
Estijoje per pastarąją parą atlikus 1010 testų koronaviruso infekcijai nustatyti 37 tyrimų rezultatai buvo teigiami, tad asmenų, kuriems buvo patvirtintas susirgimas COVID-19, šalyje padaugėjo iki 575.
Iki ketvirtadienio vakaro Estijoje hospitalizuota 40 pacientų, užsikrėtusių koronavirusu. Septyniems jų buvo reikalinga intensyvioji terapija.
Iki šiol šalyje mirė vienas žmogus, kuriam buvo diagnozuota COVID-19. Dar 11 pacientų pasveiko.
PAR praneša apie pirmus mirties nuo koronaviruso atvejus
Pietų Afrika penktadienį pranešė apie pirmus mirties nuo koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejus. Abi mirtys užfiksuotos Vakarų Kapo provincijoje.
Sveikatos apsaugos ministro Zwelio Mkhizės teigimu, šalyje patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičius viršijo 1 000. Dėl koronaviruso Pietų Afrikoje paskelbtas trijų savaičių trukmės karantinas, kuris įsigaliojo naktį į penktadienį.
Praėjus trims savaitėms nuo to, kai Pietų Afrikoje buvo patvirtintas pirmasis koronaviruso atvejis, ji tapo labiausiai koronaviruso pandemijos paveikta Afrikos žemyno šalimi.
Visame Afrikos žemyne iki šiol patvirtinta daugiau kaip 2 700 koronaviruso atvejų ir daugiau kaip 70 mirčių.
Atnaujinta 10.22
Latvijoje penktadienio naktį buvo patvirtinti 36 nauji užsikrėtimai COVID-19. Iš viso šalyje juo užsikrėtę 280 žmonių, nurodo LSM.
Rusijoje užsikrėtusiųjų skaičius naujausiais oficialiais duomenimis siekia 1036 žmones, per naktį buvo patvirtinti 196 nauji užsikrėtimai. Penktadienio naktį Maskvos ligoninėje nuo COVID-19 vienas žmogus mirė, praneša „Dozhd“.
Atnaujinta 09.23
Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį suteikė 19 euro zonos šalių finansų ministrams dvi savaites parengti ryžtingą ekonominį atsaką į krizę, sukeltą koronaviruso pandemijos.
Šį raginimą buvo nuspręsta paskelbti po videokonferencijos formatu surengto, anot pareigūnų, įtempto viršūnių pasitarimo, per kurį nuo epidemijos smarkiai nukentėjusios Italija ir Ispanija spaudė abejojančias šiaurines partneres daugiau nuveikti.
„Šiuo metu kviečiame Eurogrupę per dvi savaites pateikti mums pasiūlymų“, – sakoma lyderių pranešime, paskelbtame po šių derybų, surengtų nuotoliniu būdu, kad dalyviai neužsikrėstų.
„Šiuose pasiūlymuose turėtų būti atsižvelgta į beprecedentį COVID-19 sukrėtimo pobūdį, paveikusį visas mūsų šalis, ir mūsų atsakas prireikus bus padidintas, imantis tolesnių veiksmų įtraukiu būdu, atsižvelgiant į padėtį, siekiant užtikrinti visapusišką atsaką“, – pabrėžė ES lyderiai.
Per šešias valandas trukusią vaizdo konferenciją lyderiai taip pat paragino Europos Komisiją, Bendrijos vykdomosios valdžios instituciją, parengti strategiją jų ekonomikoms gaivinti po to, kai bus atšauktos karantino ir kitos ir dėl sveikatos krizės įvestos priemonės.
Ketvirtadienį mirties nuo koronavirusinės infekcijos atvejų skaičius Europoje perkopė 15 tūkstančių. Ispanija dėl pandemijos paskelbtą nepaprastąją padėtį pratęsė dviem savaitėms, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) paskelbė, kad į kovą su virusu įsitraukia kariškiai, padėsiantys valstybinėms tarnyboms dorotis su epidemija.
“Ši krizė ypatinga bei specifinė ir reikalauja labai ryžtingo atsako“, – po derybų žurnalistams sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles Michelis.
Euro zonos finansų ministrai tęs darbą ir „per dvi savaites“ parengs pasiūlymus dėl priemonių, pridūrė jis.
Beprecedentės priemonės
Virusui sparčiai plintant, Europos Komisija leido imtis beprecedenčių sienų uždarymo ir ekonominių priemonių, kad smarkiausiai paveiktos šalys, tokios kaip Italija ir Ispanija, taip pat ir daugelis kitų galėtų apsaugoti tiekimo grandines ir įmones.
Visi lyderiai pripažįsta krizės mastą ir poreikį paremti labiausiai paveiktą Italiją, tačiau jie nesutaria, ar reikia jau dabar pasitelkti visas turimas ekonomines priemones, ar visgi pasilikti kažką atsargai, jei prasidėtų antra infekcijų banga.
Devyniolikos euro zonos valstybių finansų ministrai šią savaitę iš esmė sutarė leisti rimtų finansinių sunkumų patiriančioms partnerėms skolintis iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM).
Šis prieš dešimtmetį per skolų krizę sukurtas nuolatinis euro zonos krizių valdymo mechanizmas, išleidžiantis skolos priemones paskoloms finansuoti ir teikiantis kitokią finansinę pagalbą euro zonos šalims, turi 410 mlrd. eurų.
„Sutariama, kad ESM finansavimas kovoje su koronaviruso poveikiu turi būti prieinamas visoms euro zonos šalims ir sudaryti iki 2 proc. nuo kiekvienos šalies BVP“, – BNS trečiadienį sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Devynios valstybės, tarp jų Prancūzija ir Ispanija, ragina euro zonos šalis bendrai išleisti skolos vertybinių popierių, vadinamųjų koronaobligacijų, ir taip pritraukti lėšų kovai su koronaviruso krize. Tai leistų didelių skolų slegiamoms šalims pasiskolinti palyginti mažomis palūkanomis.
Tačiau šiai idėjai priešinasi tokios šalys, kaip Vokietija ir Nyderlandai, seniai pasisakančios prieš bendrą skolinimąsi dėl grėsmės, kad joms teks mokėti už prasiskolinusias valstybes. Be to, tai, anot jų, mažintų paskatas kitoms šalims kontroliuoti savo biudžeto deficitą.
Žvelgdami į priekį, lyderiai paragino parengti veiksmų planą, kuris padėtų atsigauti jų ekonomikoms pasibaigus koronaviruso krizei.
Europa turi „pradėti rengti priemones, reikalingas sugrąžinti mūsų visuomenes ir ekonomikas į normalias vėžes ir užtikrinti tvarų augimą“, – rašoma bendrame lyderių pareiškime.
Jame pabrėžiama, kad veiksmų planas turėtų apimti „suderintą krizės įveikimo strategiją, visapusišką ekonomikos atkūrimo planą ir beprecedentes investicijas“.
Planai tolesnei ateičiai
Koronaviruso krizė užklupo likus vos devyniems mėnesiams iki ilgalaikio ES biudžeto, vadinamosios daugiametės finansinės programos, pabaigos. Derybos dėl dėl 2021–2027 metų Bendrijos biudžeto pateko į aklavietę, nedidelei grupei šalių, vadovaujamų Nyderlandų, atsisakant skirti daugiau pinigų, kad būtų užpildyta spraga, likusi bloką palikus Jungtinei Karalystei.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen sakė, kad jos biuras ir tarnybos pasirengę paremti 27 Bendrijos šalis visomis turimomis priemonėmis.
“Tačiau turime suprasti – eina paskutiniai septynerių metų biudžeto metai. Ši krizė rodo, kaip svarbu, nepaprastai svarbu, turėti biudžetą, galintį atlaikyti sudėtingas krizes, tokias kaip ši“, – sakė ji žurnalistams.
Vyriausybėms ginčijantis dėl bendro skolinimosi, Europos centrinis bankas ketvirtadienį pradėjo obligacijų pirkimą pagal skubią 750 mlrd. eurų vertės programą, skirtą paremti euro zonos ekonomiką koronaviruso krizės sąlygomis.
Apie sprendimą pradėti vykdyti vadinamąją Skubią turto pirkimo dėl pandemijos programą (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme, PEPP), pagal kurią bus perkamos ir vyriausybių, ir bendrovių obligacijos, ECB paskelbė praėjusią savaitę.
ECB panaikino arba gerokai sušvelnino turto pirkimui anksčiau taikytus apribojimus, kad galėtų kuo lanksčiau įgyvendinti naująją programą.
Be kita ko, naujajai programai nebus taikoma sąlyga, pagal kurią centrinis bankas negalėjo supirkti daugiau nei 33 proc. apyvartoje esančių vienos šalies obligacijų.
Įgyvendindamas PEPP, ECB taip pat galės pirkti obligacijas, kurių trukmė yra mažesnė už leidžiamąją pagal įprastą kiekybinio skatinimo programą.
Atnaujinta 08.38
Abi šalys pastarosiomis savaitėmis aštriai ginčijosi dėl atsako į COVID-19 protrūkį ir jo kilmės, bet Xi Jinpingas sakė D. Trumpui, kad Kinija „nori toliau dalytis su JAV visa informacija ir patirtimi“, pažymėjo valstybinis transliuotojas CCTV.
D. Trumpas po šio pokalbio irgi paskelbė per „Twitter“ palankaus tono komentarą.
„Ką tik baigiau labai gerą pokalbį su Kinijos prezidentu Xi. Labai nuodugniai aptarėme koronavirusą, niokojantį didelę dalį mūsų planetos. Kinija daug išgyveno ir išvystė įgijo tvirtų žinių apie šį virusą. Mes glaudžiai bendradarbiaujame. Su didele pagarba!“ – sakoma jo žinutėje.
0-00- Kinija praneša apie 55 naujus koronaviruso atvejus praėjusią parą. Tarp jų pirmą kartą per tris dienas užfiksuotas ir vadinamasis vietinis užsikrėtimas, pranešė sveikatos tarnybos. Visi kiti atvejai – įvežtiniai. Iš viso Kinijoje koronavirusas nustatytas 81 340 asmenų, mirčių padaugėjo 5 iki 3 292.
Pietų Korėjoje užregistruotų naujų infekcijų skaičius vėl šiek tiek sumažėjo. Sveikatos tarnybos penktadienį pranešė, kad praėjusią parą fiksuotas 91 naujas atvejis. Iki šiol Sars-CoV-2 patvirtintas 9 332 žmonėms, 139 asmuo mirė.
Ketvirtadienį įvežtinų atvejų būta 13, para anksčiau – 30.
Daug pietų korėjiečių, baimindamiesi užsikrėsti kitose šalyse, kuriose virusas sparčia plinta, grįžta į gimtinę. Penktadienį įsigalioja sustiprinta atvykstančiųjų iš Europos, taip pat JAV patikra. Kas atvyksta ne trumpam, o ilgesniam laikui, turės dvi savaites praleisti karantine.
Atnaujinta 08.33
Prancūzijoje vėl smarkiai išaugo nuo koronaviruso mirusių žmonų skaičius. Per 24 valandas fiksuoti 365 nauji mirties atvejai, ketvirtadienį Paryžiuje pranešė sveikatos tarnybos direktorius Jerome‘as Salomonas. Bendras mirusiųjų skaičius išaugo iki 1 696.
Pirmą kartą tarp aukų Prancūzijoje yra ir jaunuolis. 16-metis nuo Covid-19 mirė Paryžiaus regione, sakė J. Salomonas.
Anot duomenų, šiuo metu dėl sunkios ligos eigos intensyvios slaugos palatose gydomi 3 375 pacientai, Patvirtintų infekcijų skaičius padidėjo 4 000 iki 29 155.
Beje, Prancūzijoje į mirusiųjų statistiką įtraukiami tik asmenys, kurie nuo Covid-19 mirė ligoninėse. Mirusieji senelių namuose ar prieglaudose neįskaičiuojami. Šie duomenys netrukus gali būti pridėti, ir tada bendras mirčių skaičius šalyje gali smarkiai išaugti.
Atnaujinta 06.55
JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį nuvyks į karinių jūrų pajėgų bazę Norfolke Virdžinijos valstijoje, kad asmeniškai išlydėtų laivą ligoninę „USNC Comfort“, turintį išplaukti į Niujorką padėti kovoti su koronaviruso epidemija.
„Laivas „USNC Comfort“... šeštadienį bus pasiųstas į Niujorką“, – per ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose surengtą spaudos konferenciją sakė D. Trumpas.
„Ketinu vykti ten – pasiųsiu bučinį atsisveikinimui. Tai yra Virdžinijoje, kaip žinote, ir aš būsiu ten. Mes mojuosime kartu, nes, kaip įtariu, žiniasklaida mus lydės“, – pridūrė prezidentas.
Pasak D. Trumpo, laivas į Niujorką turėtų atplaukti pirmadienį.
Planuojama, kad „Comfort“ bus naudojamas koronavirusu neužsikrėtusiems pacientams gydyti ir tokiu būdu sumažinti miesto ligoninėms tenkantį krūvį.
Anksčiau Niujorko valstijos gubernatorius Andrew Cuomo ir Niujorko miesto meras Billas de perspėjo, kad miesto ligoninės greitai bus perpildytos koronavirusu užsikrėtusių pacientų.
Anksčiau ketvirtadienį buvo paskelbta, kad Jungtinėse Valstijose užfiksuota daugiausiai pasaulyje koronaviruso SARS-CoV-2 sukeltos ūminės kvėpavimo takų ligos atvejų.
Johnso Hopkinso universiteto naujausi duomenys rodo, kad iš viso liga COVID-19 iki šiol užsikrėtė beveik 86 tūkst. amerikiečių, o daugiau kaip 1,1 tūkst. jų mirė. Šalis, turinti 330 mln. gyventojų, pagal bendrą sergančiųjų skaičių dabar aplenkė Kiniją ir Italiją.
Nuolat atnaujinama universiteto statistika rodo, Italijoje anksti penktadienį buvo 80 589 užsikrėtimo atvejai, o Kinijoje – 81 782.
Jungtinių Valstijų karinės jūrų pajėgos kitą savo laivą ligoninę – „USNC Mercy“ – pasiųs į Los Andželą.
