Prancūzijos , Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos lyderiai susitiko Paryžiuje penktadienį, kad konsoliduotų trapią taiką Ukrainoje, kai prezidentas Vladimiras Putinas tikisi dėl Maskvos vaidmens konflikte paskelbtų baudžiamųjų sankcijų atšaukimo.
Kovos beveik visai liovėsi separatistinėje Rytų Ukrainoje ir taika, regis, yra arčiau kaip niekad. Tačiau beveik pusantrų metų nesiliovusį konfliktą, matyt, užgoš staigus Rusijos įsikišimas į karą Sirijoje.
Rusijos prezidentas V. Putinas penktadienį atvyko į Paryžių derybų su Prancūzijos vadovu Francois Hollande`u, kuris, nors ir šypsodamasis, sutiko jį šalčiau negu Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir Ukrainos prezidentą Petro Porošenką, su kuriuo Prancūzijos prezidentas šiltai apsikabino.
Francois Hollande`as susitiko su Rusijos lyderiu aptarti įvykių Sirijoje. Priešingai nei šalia Baracko Obamos, šalia Francois Hollande`o V. Putinas jaučiasi labai drąsiai ir atrodo geros nuotaikos. Tokiai nuotaikai priežasčių jis tikrai turi. Dar neseniai buvo beveik izoliuotas nuo Vakarų lyderių – jie per susitikimus vengdavo su juo bendrauti, dabar vienas po kito kviečiasi Rusijos lyderį pas save.
Rusijos karinės operacijos Sirijoje V. Putiną vėl grąžino tarp stipriausių pasaulio žaidėjų. Francois Hollande`as pirmiausia pasikvietė jį pakalbėti, kokie iš tikrųjų yra Rusijos ketinimai Sirijoje, nes Prancūzija neseniai irgi pradėjo oro atakas prieš „Islamo valstybę“.
Susitikime dalyvavo ir šalių užsienio reikalų ministrai, už uždarų durų abu lyderiai aptarinėjo svarbiausią klausimą – Basharo al-Assado likimą. V. Putinas mėgins patraukti Prancūzijos lyderį į savo pusę, aiškindamas, kad be B. al-Assado Sirijos konflikto baigti nepavyks. Po susitikimo abu lyderiai pabendrauti su žurnalistais neišėjo.
Francois Hollande`as pasitiko kitus du šio susitikimo dalyvius – Ukrainos prezidentą Petro Porošenką ir Vokietijos kanclerę Angela Merkel. V. Putino tikslas aiškus – nukreipti viso pasaulio dėmesį nuo Ukrainos ir Rusijos vaidmens ten, o susikoncentruoti į padėtį Sirijoje.
Įtakingas vokiečių laikraštis „Bild“ penktadienį rašė, kad Vokietijos kanclerė yra stipri kandidatė gauti šių metų Nobelio taikos premiją. Nors šalyje A. Merkel vis labiau sulaukia nepasitenkinimo dėl pabėgėlių krizės ar sankcijų Rusijai, tačiau tarptautinėje arenoje ji yra asmuo, kuris sugeba išspręsti susidariusias krizes.
Prie susitikimo prisijungus jai ir Ukrainos prezidentui, kalba pasisuko apie padėtį Ukrainoje. V. Putinas, kuris tvirtina, kad Rusija konflikte nedalyvauja ir jis nekontroliuoja prorusiškų separatistų, mėgins išsiderėti, kad Kijevas suteiktų daugiau autonomijos Donecko ir Luhansko regionams, mainais už visuotinius rinkimus. Toks sprendimas reikštų, kad P. Porošenka nusileidžia, o separatistai laimi tai, ko siekė Rusija – dalinės autonomijos ir šalies suskaldymo.
Kad šio konflikto baigtis bus visiškai vieninga Ukraina – mažai tikėtina. V. Putinas sėsti prie derybų stalo dėl Ukrainos nusprendė todėl, kad Rusija negali sau leisti kariauti Ukrainoje ir vykdyti operacijų Sirijoje. Todėl jis mėgins pasiimti tai, ką jau pavyko laimėti Ukrainoje.
Susitikę vienu du, Prancūzijos ir Rusijos lyderiai aptarė Sirijos konfliktą, prieš pereidami prie ilgai planuotų derybų dėl daugiau kaip 8 tūkst. gyvybių nusinešusio konflikto Ukrainoje.
Visi keturi lyderiai pokalbį pradėjo prie kavos saulėtoje terasoje, tačiau aptarti jiems reikia konfliktą, kuris Maskvos ir Vakarų santykius nubloškė iki žemiausio lygmens po Šaltojo karo laikų.
