Pasaulyje

2020.03.26 16:03

Kaip užkirsti kelią nelegaliai prekybai gyvūnais – europarlamentarai siūlo receptus

Paulina Taškutė, Jūratė Baltinaitė, Vilniaus universiteto žurnalistikos studentė2020.03.26 16:03

Iš nelegalios naminių gyvūnų prekybos pelnosi tarptautinis organizuotas nusikalstamumas, dėl to kenčia gyvūnai ir yra platinamos ligos. Todėl Lietuvos europarlamentarai ragina sukurti privalomą Europos kačių ir šunų registravimo sistemą bei įteisinti jų žymėjimą mikroschemomis. 

Prieš kelerius metus Lietuvoje toks bandymas nepavyko, tačiau šįkart gali būti imtasi griežtesnių priemonių.

Lietuvos žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, Lietuvoje registruotų naminių augintinių (šunų, kačių ir šeškų) šiuo metu yra apie 120 tūkstančių. Tačiau nėra duomenų, kiek iš viso lietuviai jų laiko. Skaičiuojama, kad maždaug 46 tūkst. šunų per mėnesį yra pervežami iš vienos ES šalies į kitą. Dauguma jų nėra registruojami.

Daugelis gyvūnų veisimo verslo atstovų piktnaudžiauja ne griežtomis ES taisyklėmis, kurios skirtos naminių gyvūnų judėjimui nekomerciniais tikslais. Siekiant sustabdyti neteisėtų gyvūnų prekybą, siūloma įteisinti griežtas augintinių ženklinimo ir registravimo priemones.

Anot europarlamentaro Liudo Mažylio, pagrindinė problema yra gyvūnų pardavimas iš nelegalių šunų, kačių ar kitų naminių gyvūnų veisyklų. Lietuvoje kol kas tokių nedaug, tačiau, kaip sako L. Mažylis, kai kuriose kitose Vidurio Europos valstybėse šis verslas klesti.

„Jis yra trečias po narkotikų ir ginklų, tai yra labai pelninga. Šis verslas paremtas apgavystėmis, melagingais sertifikatais. Visa Vakarų Europa yra aprūpinama tokiais nesveikais, galbūt apsikrėtusiais, neteisėtu būdu išveistais gyvūnėliais“, – pažymi L. Mažylis.

Vis dėlto politikas sako, kad priimti privalomą registraciją ir gyvūnų žymėjimą įteisinantį įstatymą yra sunku – kai kurios Europos Sąjungos šalys gali jam nepritarti arba vengti laiku jį įgyvendinti, nes tam kliudo kultūros ir atsakingumo stoka, taip pat pinigų stygius.

Lietuvoje paženklinti mikroschema („čipuoti“) vieną gyvūnėlį atsieina nuo 15 iki 30 eurų, o turint ne vieną augintinį tai išties gali sukelti finansinių sunkumų. 2016-aisiais Lietuvoje jau bandyta įgyvendinti panašų įstatymą, tačiau galiausiai jis buvo atšauktas, nes gyvūnų augintojai reiškė pasipiktinimą dėl finansinės naštos.

„Lietuvoje mes esame populistų įkaitai. Anksčiau Darbo partija siūlė atidėti gyvūnų registraciją bandydama prisivilioti senesnius, mažiau pajamų turinčius, kaime gyvenančius rinkėjus. Nors tai yra nusikaltimas ir gyvūnų gerovei, ir piliečiams“, – mano kitas Lietuvos europarlamentaras Petras Auštrevičius.

Kad nepasikartotų panašus scenarijus, L. Mažylis sako, jog turėtų grėsti piniginė bauda už tokio įstatymo nesilaikymą: „Kaip dabar daroma su trikojais arba termovizoriais – čia bus lygiai tas pats. Kartais bus galima patikrinti miške, ar nemedžiojama su šunimi be jam įdiegtos mikroschemos. Galbūt kaimynai, pamatę neregistruotą gyvūną, paskleis žinią socialiniuose tinkluose. Tai yra bendros kultūros problema. Jei įstatymas priimamas, sutariame, kad jo laikomės.“

Turės registruoti ir prieglaudos

Gyvūnus ženklinti bei registruoti turės ir jų prieglaudų savininkai. Lietuvoje veikia 57 gyvūnų prieglaudos, kurios norėdamos išsilaikyti yra priverstos imti tam tikrą mokestį iš norinčių priglausti augintinį.

Gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ atstovė Simona Šakinytė tikina, jog visi augintiniai, naujai patekę į prieglaudą, pažymimi mikroschemomis, nors lėšų tam trūksta.

„Visi gyvūnai namo vyksta skiepyti, „čipuoti“, suaugėliai visi sterilizuoti ar kastruoti, o katinai dar ir patikrinti nuo leukemijos ir imunodeficito, todėl užmokestis už gyvūną yra ne vien už „čipavimą“, – teigė S. Šakinytė.

Į šią priglaudą per metus atvyksta apie pustrečio šimto gyvūnėlių, todėl išlaidos vien gyvūnų ženklinimui tikrai nemažos.

Anot P. Auštrevičiaus, siekdama sumažinti mikroschemų kainas, valstybė galėtų padėti prieglaudoms jas įsigyti.

„Maisto ir veterinarijos tarnyba, žinodama kitų valstybių padėtį, gali padaryti pačius racionaliausius sprendimus. Galbūt bus mobiliosios komandos, kurios važiuos į mažesnius kaimus, kuriuose nėra veterinarijos klinikos“, – sako P. Auštrevičius.

Jis priduria: „Nemanau, kad valstybės investicijos šioje srityje yra beprasmės. Jos lygiai tokios pačios [prasmingos] kaip kelių statyboje ar pastatų tvarkyme. Jei esame civilizuota visuomenė, neturime skaičiuoti savo išsivystymo lygio vien pagal kelių ilgį.“