Pasaulyje

2020.03.27 15:18

Britų apžvalgininkas: išgyvename pasaulinio lūžio laikus

LRT.lt2020.03.27 15:18

2008 m. finansinis nuosmukis nesugebėjo išprovokuoti esminių kapitalizmo poslinkių. Ar šį kartą viskas bus kitaip? – savo straipsnyje klausia „The Guardian“ apžvalgininkas William Davies. 

Sąvoka „krizė“ kildinama iš graikų kalbos žodžio „krisis“, reiškiančio sprendimas ar vertinimas. Tos pačios kilmės yra ir tokie žodžiai kaip „kritikas“ (tas, kuris vertina) ar kritinė būklė (medicininė būsena, kuri gali baigtis įvairiai). Krizė gali baigtis gerai arba blogai, tačiau svarbiausia tai, kad jos baigtis yra iš esmės nenuspėjama. Išgyventi krizę, reiškia gyventi pasaulyje, kuris laikinai yra pastatytas ant kortos.

Anot W. Davies, šiuo metu mūsų išgyvenamos krizės sudėtingumą rodo tai, kad kol kas visiškai neaišku, kaip ir kada visa tai baigsis. Jungtinės Karalystės Imperijos koledžo mokslininkai, kurių skaičiavimai kad ir pavėluotai privertė Vyriausybę pakeisti savo pakankamai ramų požiūrį į koronaviruso protrūkį, teigia, kad vienintelė garantuota išeitis iš šiuo metu susidariusios ir „socialinės distancijos“ laikytis verčiančios situacijos, yra vakcina, kuri plačiajai visuomenei greičiausiai bus prieinama tik kitų metų vasarą.

Sunku įsivaizduoti politiką, kuri galėtų sėkmingai veikti tokios ilgalaikės pertraukos metu ir dar sunkiau įsivaizduoti, kaip ji galėtų būti įgyvendinta, rašo „The Guardian“.

Anot autoriaus, jau galima drąsiai sakyti, kad neišvengiamai patirsime gilų pasaulinės ekonomikos nuosmukį, suirutę darbo rinkose, drastišką vartojimo apimčių mažėjimą. 2008 m. rudenį Vyriausybę imtis priemonių paskatino baimė, kad neparėmus bankų sistemos, iš bankomatų nebebus įmanoma nusiimti pinigų.

Anot W. Davies, jau galime išskirti keletą aspektų, kuriais 2020 m. krizė ir jos padariniai skirsis nuo aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje praūžusios krizės. Pirmiausia, nepaisant to, kad išplito pagrindiniais pasaulinio kapitalizmo maršrutais – verslo, turizmo, prekybos keliais – šios krizės pagrindinė priežastis neturi nieko bendra su ekonomika, rašo „The Guardian“.

Visgi jos niokojamąjį poveikį lems pagrindiniai pasaulinio kapitalizmo bruožai, kurie nė vienam ekonomistui nekelia jokių klausimų: glaudūs tarptautiniai ryšiai ir daugelio žmonių priklausomybė nuo darbo rinkos. Tai nėra kažkokios konkrečios ekonominės politikos paradigmos bruožai, kaip kad valiutos kursai ir derybos dėl kolektyvinių sutarčių yra būdingi keinsizmui. Tai yra paties kapitalizmo bruožai.

Antra, erdvinis šios krizės aspektas yra visiškai nepanašus į įprastą kapitalizmo krizę. Atmetus tuos bunkerius ir salas, kuriuose slepiasi turtingiausieji, ši pandemija nė vienos valstybės nediskriminuoja ekonominės geografijos pagrindu. Gali būti, kad po jos bus devalvuota miesto centro svarba, nes jau dabar aišku, kiek daug „žiniomis grįsto darbo“ galime atlikti nuotoliniu būdu. Tačiau nors virusas skirtingu metu smogė skirtingose vietose, pastarąsias keletą savaičių aiškiai stebimas universalaus žmonių elgesio, susirūpinimo ir baimės modelis.

Tiesą pasakius, dėl visuotinio išmaniųjų telefonų ir interneto paplitimo, pasaulyje susiformavo visiškai nauja visuomenė, kokios iki šiol dar nėra buvę, rašo „The Guardian“.

Šios bendros patirties intensyvumas kaip tik ir yra viena iš priežasčių, kodėl dabartinė krizė kur kas labiau panaši į karą nei į įprastą recesiją.

Juk kai viskas baigsis, valdžioje esantys politikai bus vertinami pagal tai, kiek tūkstančių mirė. O kol bus atlikti tokie skaičiavimai, teks ne kartą žvilgtelėti šiek tiek giliau nei nudailintas dabartinės civilizacijos paviršius, nes sveikatos priežiūros sistema yra perkrauta ir gyvybės, kurias buvo galima išgelbėti, deja, neišgelbstimos.

Užuot vertinę visa tai kaip kapitalizmo krizę, gal geriau pažvelkime į šių dienų realijas kaip į pasaulį formuojantį įvykį, kaip į naujų ekonominių ir intelektinių žingsnių galimybę, rašo W. Davies.