Pasaulyje

2020.03.25 16:48

Kodėl Italijoje tiek daug mirčių nuo COVID-19: lemia ir statistika, ir žmonių amžius

LRT.lt2020.03.25 16:48

Nors koronaviruso ir jo sukeliamos ligos COVID-19 protrūkis dar pernai prasidėjo Kinijoje, labiausiai nuo to šiandien kenčia Italija. Čia virusas pareikalavo jau virš 6,8 tūkst. žmonių gyvybių, o Kinijoje žuvusiųjų buvo perpus mažiau. Didelį mirčių skaičių lemia kelios priežastys, bet tokia situacija gali kartotis ir kitose Europos valstybėse.

Kovo mėnesį buvo parų, kai Italijoje kasdien nuo COVID-19 mirdavo po 600–700 žmonių, iš viso šalyje patvirtinta virš 69 tūkst. atvejų, o viruso mirtinumas šalyje viršija 9 proc. visų užsikrėtusiųjų. Labiausiai paveiktame Lombardijos regione virusas nusineša net 13 proc. užsikrėtusiųjų gyvybes.

Milano miesto, kuriame užfiksuota 68 proc. visų Italijos užsikrėtimų, Sacco ligoninės infekcinių ligų skyriaus vadovas Massimo Galli portalui „Al Jazeera“ sakė, kad ši statistika yra iškreipta, nes Italijos valdžia didelį dėmesį skyrė tirti žmonėms, kuriems pasireiškė sunkūs simptomai.

„Tai lemia padidėjusį mirtinumo rodiklį, nes jis paremtas tik sunkiausiais atvejais, o ne visų užsikrėtusiųjų skaičiumi“, – teigė medikas.

Senyvi žmonės

Dar viena priežastis, kodėl COVID-19 nusineša tiek daug gyvybių Italijoje – čia gyvena daug vyresnio amžiaus žmonių, kurių dalis turi tam tikrų sveikatos sutrikimų.

Kaip rodo vienas Italijos nacionalinio sveikatos instituto tyrimas, virš 85,6 proc. mirusiųjų nuo COVID-19 šalyje buvo vyresni nei 70-ies. Vidutinis mirusiųjų italų amžius yra 80 metų, tačiau koronavirusas yra pavojingas ir jauniems žmonėms.

Italijos populiacija pagal amžių yra antra seniausia pasaulyje (po Japonijos), čia 23 proc. visų šalies gyventojų sudaro vyresni kaip 65 metų žmonės.

„Turime daug senyvų žmonių su įvairiomis ligomis, kurie galėjo gyventi ilgiau dėl terapijos, bet jie buvo pažeidžiamesni nei kiti“, – „Al Jazeera“ sakė M. Galli.

Prie ligos plitimo, anot ekspertų, galėjo prisidėti ir artimi Italų tarpusavio ryšiai, kai daugelis šalies gyventojų dažnai susitinka su savo artimaisiais, šeimos nariais ir draugais.

Sistema neatlaiko

Gausus užsikrėtusiųjų virusu skaičius itin apsunkino Italijos ligoninių darbą. Pavyzdžiui vien Bergamo popiežiaus Jono XXIII ligoninėje yra 100 intensyviai terapijai pritaikytų lovų, tačiau jų reikėtų bent 500-ams žmonių.

„Sveikatos sistema yra visiškai sunaikinta. Niekas nėra matęs panašios situacijos. Tai katastrofa“, – „The Washington Post“ sakė M. Galli.

Su kvėpavimo problemos susiduriantys pacientai atvyksta į gydymo įstaigas, bet jiems pranešama, kad čia nėra vietų juos hospitalizuoti ir trūksta kvėpavimą palengvinančių ventiliatorių. Medicinos darbuotojams taip pat trūksta kaukių, respiratorių.

Pamoka kitiems

Ekspertai perspėja, kad COVID-19 protrūkio nereikėtų nurašyti specifinėms vien Italijai būdingoms aplinkybėms ir tikėtis, kad panaši situacija nepasikartos kitose Europos valstybėse.

„Bijau, kad mes vėl matysime tą patį pasikartojantį filmą kitose valstybėse jau artimiausiomis savaitėmis“, – „Al Jazeera“ sakė Pizos universiteto epidemiologijos ir higienos profesorius Pierluigi Lopalco.

Anot jo, Italijoje koronaviruso protrūkis paprasčiausiai prasidėjo anksčiau, todėl panaši užsikrėtimų ir mirčių kreivė netrukus gali atsikartoti ir kitų šalių statistikoje.

Vienas iš pirmaujančių Europos virusologijos ekspertų profesorius Georgio Palu kalbėdamas su „EUobserver“ rekomendavo valstybėms raginti piliečius ne visais atvejais siekti hospitalizacijos.

„Kad būtų sumažintas vietinis perdavimas, kitos Europos valstybės turėtų žmones, kuriems patvirtintas koronavirusas, bet jie neturi simptomų arba jie labai silpni, kuo ilgiau išlaikyti namuose. Kitaip ligoninės užsikimš ir taps plitimų katilu bei ims kelti užsikrėtimo riziką medicinos darbuotojams“, – sakė profesorius.