Pasaulyje

2020.03.25 13:58

ES nori peržiūrėti Rytų partnerystės planus, siūlo didinti dėmesį Žaliajam kursui

EurActiv, LRT.lt2020.03.25 13:58

Trečiadienį (kovo 18 d.) Europos Komisija pasiūlė penkis Rytų partnerystės (RP) politikos po 2020 metų prioritetus. Įgyvendinant naujuosius tikslus, daugiausia dėmesio bus skiriama ekonomikai ir prekybai, skatinamos teismų reformos, aplinkosauga ir skaitmenizavimas, numatoma aktyvesnė kova su korupcija, pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos stiprinimas.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Euractiv“ originalus kūrinys.

2009 m. su šešiais rytiniais kaimynais užmegzta RP dažnai įvardijama kaip viena sėkmingiausių bloko užsienio politikos iniciatyvų.

Pasiūlyme teigiama, kad dabartiniai ES bendradarbiavimo su Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Sakartvelu, Moldova ir Ukraina politikos tikslai, pavadinti „20 rezultatų 2020 metams“, davė „apčiuopiamų vaisių“ ekonomikos, ryšių ir visuomenės srityse, tačiau nepateisino lūkesčių, stiprinant valdymo ir teisės viršenybės įtvirtinimo sritis.

Nepaisant trijų asocijuotų Rytų partnerystės šalių – Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos – raginimų vykdyti kur kas ambicingesnę integraciją, kuri galėtų numatyti ir naujų institucijų bei politinių priemonių kūrimą, Komisijos pasiūlyme teigiama, kad valdymo požiūriu „didžiausias dėmesys bus skiriamas esamų struktūrų efektyvumo didinimui.“

Vis dėlto pasiūlyme teigiama, kad „dvišalis bendradarbiavimas lieka vienintelis būdas, užtikrinsiantis individualizuotą požiūrį.“

Praėjusį gruodį trys asocijuotos šalys paragino sukurti ES+3 formatą sektorinei integracijai transporto, energijos ir kitose srityse, užtikrinant nevaržomą naudojimąsi keturiomis bloko laisvėmis: laisvu prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo jėgos judėjimu.

Komisijos dokumente pripažįstama, „kad asocijuotos šalys labai tikisi dalyvauti bendrose iniciatyvose, susijusiose su klausimais“, išdėstytais sutartyse, numatančiose „selektyvią ir laipsnišką ekonominę integraciją,“ atsižvelgiant į reguliavimo sistemų konvergenciją.

„Šiose sutartyse numatytas beveik 70 proc. visų ES teisės aktų ir ES acquis perėmimas,“ – praėjusį gruodį sakė už Komisijos kaimynystę ir plėtrą atsakingas komisaras Olivéris Várhelyi, pabrėždamas, kad vien tai leis pasiekti reikšmingų pokyčių suderinamumo plotmėje.

Kartu su tęstine technine ir finansine pagalba Komisija šalims partnerėms taip pat pasiūlė „naują susitarimą jaunimui“, kuriame numatytos priemonės įsidarbinimo ir verslumo rėmimui, jaunų specialistų mainų programa ir net jaunų valstybės tarnautojų darbo šešėliavimo schema.

Yra bent dvi priežastys, kodėl „į jaunimą žvelgiame kaip į naują prioritetą, – sakė O. Várhelyi. – Pirmiausia, jaunimas yra aktyviausia pilietinės visuomenės dalis. Todėl jei iš tiesų norime atgaivinti pilietinę visuomenę tose šalyse, privalome rūpintis jaunimu.“

Vengrijai atstovaujantis komisaras pridūrė, kad jaunimas taip pat itin svarbus šalyse partnerėse kuriant tvirtą, patikimą ir atsparią ekonomiką.

Stiprindama gebėjimus, mokytojų rengimą, siekdama švietimo sistemos modernizavimo ir jos atitikimo Europos standartams, Komisija taip pat skatins švietimo reformą, įvardindama ją „strateginiu prioritetu.“

Kalbant apie klimatą, Komisija pažadėjo padėti šalims partnerėms įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimo tikslus, tačiau, nepaisant kai kurių šalių partnerių raginimų, nepasiūlė išsamios žaliosios darbotvarkės ar prisijungti prie Europos žaliojo kurso (angl. „Green Deal“).

„Mes siūlome pradėti dialogą dėl bendrojo veiksmų plano rengimo Europos žaliojo kurso ribose,“ – šių metų sausį kalbėjo tuometinis Ukrainos ministras pirmininkas Oleksijus Hončarukas, pridurdamas, kad „Ukraina yra pasirengusi kartu išgyventi šią sėkmės istoriją.“

Tai, kas gali pasirodyti ambicijų stoka, kai kurioms valstybėms narėms gali suketi problemų.

Remiantis „Radio Free Europe“ gautais dokumentais, sausį Prancūzija teigė, kad „mūsų bendras pasiryžimas kovoti su klimato kaita verčia mus siūlyti išplėsti ES žaliąjį kursą taip pat ir Rytų partnerystės šalims, raginant jas siekti neutralaus poveikio klimatui iki 2050 m.“

Siūlomi tikslai su šalimis partnerėmis bus aptarti 2020 m. birželį planuojamo RP viršūnių susitikimo metu.