Pasaulyje

2020.03.25 16:04

Seksualinės mažumos Lietuvoje: politikai sako, kad padėtis gerėja, bet teismo sprendimai liudija ką kita

Nomeda Maldutytė, Vilniaus universiteto žurnalistikos studentė2020.03.25 16:04

Šiemet Europos Žmogaus Teisių Teisme Lietuva pralaimėjo bylą. Buvo nutarta, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos, priimdamos savo sprendimus, diskriminuoja homoseksualius asmenis. Nors byla sulaukė didelio žmonių teisių aktyvistų pasipiktinimo, ne visi Lietuvos europarlamentarai įžvelgia problemą.

Viskas prasidėjo nuo vienos nuotraukos. Homoseksualų pora socialiniame tinkle pasidalino atvaizdu, kuriame bučiuojasi. Nuotrauka sulaukė didelio visuomenės pasipiktinimo ir vaikinus pasiekė aibės įžeidžiančių bei grėsmingų komentarų.

Nacionalinė LGBT teisių organizacija suskubo kreiptis į generalinį prokurorą, kuris neįžvelgęs jokio nusižengimo nusprendė į situaciją nesigilinti. Organizacija apskundė šį prokuratūros sprendimą Klaipėdos apylinkės teismui, tačiau šis taip pat atsisakė bylą nagrinėti net ir pateikus apeliaciją.

Tuomet ir buvo kreiptasi į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre. Po išsamaus tyrimo teismas nusprendė, kad vaikinų byla Lietuvoje nebuvo rimtai nagrinėjama dėl diskriminacinių priežasčių.

Europarlamentarė Aušra Maldeikienė sutinka, kad Lietuva nepakankamai reaguoja į problemą, o jos institucijos dažnai neveikia kaip turėtų: „Valstybė yra akla ir kurčia. Mūsų visuomenė yra veidmainių visuomenė.“

Vis dėlto politikė pabrėžia, kad seksualinių mažumų padėtis šalyje yra palyginti nebloga. LGBT turi stiprią organizaciją, pilną intelektualių žmonių, kurie geba apsiginti, pavyzdžiui, kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Problemos, pasak politikės, iškyla tada, kai intelektualai tyli ir patys nekovoja už savo ar aplinkinių teises.

Europarlamentaras Petras Auštrevičius tam pritaria ir mano, kad svarbiausia būti atviriems ir pasakoti savo istorijas. Vis dėlto politikas nesitiki, kad Vyriausybė imsis veiksmų vardan to, kad visuomenė taptų atviresnė.

P. Auštrevičius pripažįsta, kad mūsų šalyje yra tam tikras nepakantumo virusas. Politikas teigia, kad pažangos reikia tikėtis palaipsniui: „Negalime padaryti socialinio stebuklo, visuomenei reikia laiko.“ Svarbiausia, kad vyktų vieša diskusija ir žmonės nebijotų atvirai kalbėti apie savo išgyvenimus bei sunkumus.

Kitas Europos Parlamento narys Andrius Kubilius sako, kad seksualinių mažumų teisių klausimas nėra išskirtinė problema. Paklaustas apie Lietuvos teisėsaugos institucijų objektyvumą, politikas patikina, kad Lietuvos įstatymuose nėra nieko, kas galėtų pažeisti homoseksualių žmonių teises.

Vis dėlto Lietuvos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo egzistavimas liudija ką kita. Šis įstatymas cenzūruoja LGBT turinį žiniasklaidoje. Lietuva yra vienintelė šalis Europoje, turinti tokio pobūdžio įstatymą. Europos Parlamentas jau kurį laiką skatina Lietuvą jo atsisakyti, nes jis yra žalingas jauno žmogaus savęs ir aplinkinių pažinimui. Nepaisant to, veiksmų iki šiol nesiimta.

Europarlamentaras Juozas Olekas taip pat mano, kad apie seksualines mažumas reikia kalbėti: „Apie tai turi būti šviečiami jauni žmonės mokykloje, turi būti diskutuojama. Temos apie homoseksualumą neturėtų būti tabu.“

Politikas teigia, kad mes visi skirtingi, bet kartu lygūs ir turime turėti lygias teises. Vis dėlto J. Olekas nemano, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos sąmoningai diskriminuotų seksualines mažumas. Europarlamentaras sutinka, kad pavienių atvejų gali pasitaikyti dėl to, kad teisėjų tarpe gali būti žmonių su senovinėmis pažiūromis.

Kita vertus, pasak A. Kubiliaus, „žmonių požiūrių nesureguliuosime“.

Europarlamentarai yra vieningos nuomonės dėl to, kad seksualinių mažumų padėtis Lietuvoje gerėja. Vis dėlto teigiamiems socialiniams pokyčiams reikia laiko. Tolerantiškumo skiepijimą visuomenėje paspartintų diskusijos LGBT tema bei šios socialinės grupės narių atvirumas.