Pasaulyje

2020.03.25 20:21

Kaip atrodo karantinas Latvijoje ir Estijoje: medikams didinami atlyginimai, bet vis dar galima eiti į grožio salonus

Julija Šakytė, LRT.lt2020.03.25 20:21

Koronavirusas visame pasaulyje namuose įkalino per milijardą žmonių. Ne išimtis – ir Baltijos šalys, kurios viena po kitos stiprina prevencijos priemones kovoje su COVID-19. Kokia situacija Lietuvos kaimyninėse šalyse – Latvijoje ir Estijoje – LRT.lt pasakoja vietos gyventojai.

Pasauliui bandant įveikti koronaviruso pandemiją, Baltijos šalyse užsikrėtusiųjų skaičius taip pat auga – Latvija, Estija, Lietuva trečiadienio ryto duomenimis iš viso patvirtino 845 koronaviruso atvejus.

Lietuvoje patvirtinti 255 užsikrėtimo atvejai, 3 asmenys mirė nuo koronaviruso ir 1 pasveikęs. Latvijoje patvirtinta šiek tiek mažiau atvejų – 221, nemirė nė vienas asmuo ir vienas pasveiko. Estija skaičiuoja jau 369 atvejį, 0 mirčių ir 7 pagijimo atvejus.

Latvijoje žada didinti medikų atlyginimus

Fronto linijoje dirbančiam medicinos personalui bus didinamas atlyginimas, antradienį pranešė Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM. Tuo tarpu Rygos technikos universiteto (RTU) projektavimo fabriko mokslininkų ir inžinierių komanda sukūrė mechaninio plaučių ventiliatoriaus prototipą.

Latvis Elvijas Veide LRT.lt pasakojo, kad šalyje imtasi tų pačių priemonių, kaip ir Lietuvoje, o visą reikalingą informaciją jis seka Vyriausybės tviterio paskyroje. Anot jo, visi vieši renginiai, susibūrimai, veikla, susijusi su sportu, yra draudžiama. Už viešo renginio organizavimą gali grėsti bauda.

„Net jeigu tai būtų grupinis bėgimas lauke, tai yra draudžiama, policija šį užsiėmimą nutrauktų. Policija nepatruliuoja gatvėse, nieko panašaus, kas vyksta Ispanijoje. Bet taip pat nėra draudžiama dabar būti gatvėse! Tai reiškia, kad man leidžiama aplankyti bet kurią norimą vietą, tiesiog turiu atsižvelgti į atstumą tarp kitų žmonių. Bet aš pats tikiu, kad bet kuriuo metu gali būti paskelbtas visiškas karantinas“, – pasakojo pašnekovas.

Tiesa, Latvijoje gyvenanti Karolina Cekanavicha pasakoja, kad nors yra uždrausta sportuoti susiburiant į grupes, ne visi paiso rekomendacijų. „Vis tiek per tvorą peršoka ir eina žaisti“, – sako ji.

Latvijoje taip pat uždarytos mokyklos, universitetai. Visiems vaikams nurodoma likti namuose bent iki balandžio 14 dienos, bet, anot E. Veide, visi yra įsitikinę, kad karantino laikotarpis bus pratęstas. Be to, visiems darbdaviams nurodoma suteikti darbuotojams galimybę dirbti iš namų, jei tai įmanoma.

Smūgis kompanijoms

Nešioti veido kaukes Latvijoje, taip pat kaip ir Lietuvoje, nėra privaloma, bet rekomenduojama. Parduotuvių darbo tvarka taip pat sugriežtinta – nubrėžtos „geltonos linijos“, nurodančios, kokio atstumo reikia laikytis nuo kitų pirkėjų. Karolina pasakoja, kad parduotuvėse – daug mažiau žmonių, o ir yra nustatytos darbo valandos ryte, kuomet apsipirkti atskirai leidžiama vyresnio amžiaus žmonėms ir nėščioms moterims.

„Apskritai žmonės, kiek žinau, į tai žiūri rimtai. Net parduotuvėse girdėjau, kad žmonės prašo kitų žengti kelis žingsnius atgal. Aš pats stengiuosi kuo labiau saugotis. Tiesa, nedėviu kaukės... Vis dėlto planuoju savo savaitę į priekį, kad nebūčiau tokioje situacijoje, kai reikia dažniau nei kartą per savaitę lankytis viešose vietose. Sunku apibūdinti, kaip aš jaučiuosi, nes sunku nuspėti, kur tai nuves. Nepasakyčiau, kad bijau, nes žinau, kad darau viską, kas įmanoma, kad būčiau saugus. Kai kurie žmonės bijo, kiti – ne, sunku pasakyti“, – pasakoja E. Velde.

Vis dėlto vaikinas pripažįsta, kad poveikis, jei ne dabar, tai artimiausiu metu, bus pastebimas finansiniuose rezultatuose. „Turiu omeny beveik kiekvieną kompaniją“, – sako jis.

Situacija Estijoje

Estija taip pat ėmėsi papildomų COVID-19 plitimo prevencijos priemonių, tik šiek tiek vėliau negu tai padarė, pavyzdžiui, Lietuva – įvesti griežtesni buvimo viešose vietose ribojimai, uždaromi prekybos ir pramogų centrai, apribojama viešojo maitinimo įstaigų veikla.

Nuo trečiadienio viešose vietose kartu galės būti ne daugiau kaip du žmonės, o viešose vietose, taip pat ir patalpose, išskyrus namus, žmonės vienas prie kito negalės priartėti per mažesnį kaip dviejų metrų atstumą. Šie ribojimai nebus taikomi vienos šeimoms nariams bei viešąsias pareigas vykdantiems asmenims.

Nuo kovo 27-osios uždaromi prekybos centrai, o atviros liks tik maisto produktų parduotuvės ir vaistinės, ryšio paslaugas teikiančių įmonių punktai, bankų skyriai, pašto skyriai, medicinos įrangos parduotuvės. Viešojo maitinimo įstaigos nuo penktadienio galės teikti tik maisto išsinešimui paslaugas, uždaromos pramogų įstaigos.

Estijos visuomeninis transliuotojas ERR pirmadienį pranešė, kad „dauguma atvejų diagnozuota 30–49 metų amžiaus grupėje“. Estija taip pat susidūrė su apsauginių priemonių trūkumu, panašiai kaip ir Lietuva.

Estijoje vis dar galima eiti į kirpyklą

Estija skaičiuoja jau 369 atvejį – tai daugiau negu kitose Baltijos šalyse. Estė Merili Luuk pasakoja, kad nuo pat pradžių labai daug atvejų, kai žmonės, atvykę iš Irano ar Šiaurės Italijos, nesijautė gerai ir buvo užsikrėtę naujuoju virusu.

„Tačiau blogiausia buvo tada, kai buvo patvirtinti pirmieji atvejai Saaremos saloje: dalis pacientų turėjo kontaktą su „Power Volley Milano“ tinklinio komanda, kuri kovo 4 ir 5 dienomis lankėsi ir žaidė Saaremoje. Virusas pradėjo plisti ir vienas iš žaidime dalyvavusių trenerių vėliau savaitgalį surengė didelį gimtadienio vakarėlį Pietų Estijoje, virusas paplito visoje Estijoje“, – LRT.lt sakė pašnekovė.

Jos teigimu, dabar galima sakyti, kad šis tinklinio žaidimas niekada neturėjo įvykti, tačiau organizatoriai laikėsi Sveikatos valdybos („Terviseamet“) rekomendacijų ir nematė jokios potencialios grėsmės, nors vėliau pridūrė, kad galbūt reikėjo pasirinkti kitą variantą.

M. Luuk pasakoja, kad nors Estijos Vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį nuo kovo 13 d. iki gegužės 1 d., kai kurios priemonės vis dar nėra tokios stiprios, kaip Italijoje ir Ispanijoje, o aplink vis dar yra neatsargių žmonių.

„Prekybos centrai vis dar veikia, netgi galima nueiti į kirpyklą ar susitvarkyti nagus. Šiuo metu problema yra ta, kad žmonės nori išeiti, bet kadangi sporto salės, baseinai, vandens parkai, dienos centrai ir vaikų žaidimo kambariai yra uždaryti, jie buriasi miškuose ir parkuose, kurie dabar yra perpildyti“, – sako ji.

Nerimauja dėl vyresnio amžiaus žmonių

M. Luuk sako, kad visuomenė yra gana išsigandusi, tačiau, jei bus laikomasi visų atsargumo priemonių, nėra pagrindo nerimauti. Vis dėlto, anot jos, problema yra ta, kad tik šeimos gydytojas nusprendžia, kurį pacientą siųsti pasidaryti testą.

„Bet, kaip mes jau žinome, kai kuriems žmonėms, nešiojantiems COVID-19, net nėra simptomų arba jų simptomai skiriasi (nėra kosulio ar karščiavimo, bet jiems skauda galvą ar pykina), todėl jie net nebus kontroliuojami. Jie dažniausiai kontroliuoja vyresnius, bet ne tuos, kurie turi lengvus simptomus. Žmonės bijo, kad jei susirgs, jiems nebus atliktas testas ir negaus jokios pagalbos“, – sako ji.

„Labiausiai nerimauju dėl savo 85-erių močiutės, su kuria dabar gyvenu, iki šiol ji manęs klausėsi, nors visą laiką man kartoja: „Jei aš mirsiu, tai ir numirsiu. Bet aš išgyvenau Antrąjį pasaulinį karą, kodėl turėčiau mirti dabar dėl šio viruso?“ Manau, daugelis vyresnio amžiaus žmonių galvoja taip pat, kad jie yra nepažeidžiami ir tada sukelia dar daugiau rūpesčių“, – mano M. Luuk.

Ji teigia, kad daugelis besilaukiančių draugių taip pat nerimauja, kadangi šeimos nariams ir sutuoktiniams nebus leidžiama dalyvauti gimdymuose. Be to, buvo atšaukta ir nemažai priešgimdyminių testų: „Vaikai ir nėščios moterys gali būti užsikrėsti taip pat, kaip ir kiti...“

„Aš buvau Pietų Korėjoje, kai COVID-19 pradėjo plisti Kinijoje, ir ten, o dvi savaites, kai buvau Seule, turėjau nešioti kaukę. Prieš grįždama nusipirkau daugybę kaukių, o dabar Taline, kai einu į parduotuvę ar man reikia naudotis viešuoju transportu, aš ją dėviu. Nors Europoje jie sako, kad kaukę turėtumėte dėvėti, kai sergame, bet gerai, iš kur aš žinočiau? Galbūt aš neturiu simptomų, bet aš vis tiek jį nešioju. Paprastai žmonės tik šypsosi, kai dėviu kaukę, bet manau, kad tai būtina“, – sako estė.

Baltijos šalys telkiasi kovai

Lietuvos, Latvijos ir Estijos sveikatos apsaugos ministrai sutarė kartu kovoti su iššūkiais visuomenės sveikatai dėl naujojo koronoviruso pandemijos. Baltijos šalys išreiškė solidarumą ir pažadėjo abipusę pagalbą rengiantis ir reaguojant į kylančias grėsmes, tai kovo 12 dieną paskelbė Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Trys Baltijos šalys sutarė dėl bendrų veiksmų: dalintis informacija apie keliautojus, grįžtančius iš rizikos zonų ar vykstančius į jas; dalintis medicinine ir epidemiologine informacija, taip pat informacija apie priimtas priemones; keistis sveikatos priežiūros ir kitiems specialistams bei visuomenei teikiama informacija; užtikrinti sklandų ir patikimą tarptautinį judėjimą, imantis būtinų atsargumo priemonių; priemonės, kurių imamasi prie vidaus sienų, turėtų būti grindžiamos grėsmės visuomenės sveikatai vertinimu ir glaudžiai derinant su kaimyninėmis šalimis; reguliariai rengti konferencinius skambučius ekspertų ir ministrų lygiu.

Pasirašytame susitarime akcentuojamos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Europos Komisijos (EK), Europos užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ir Europos Sąjungos (ES) valstybių narių pastangos apsaugoti Europos piliečius.

Taip pat skaitykite