Pasaulyje

2020.03.27 09:52

Geri norai ar propaganda – Kinija giriasi siunčiama pagalba, bet ES nusprendė nebetylėti

Julija Šakytė, LRT.lt 2020.03.27 09:52

Europa – sudėtingoje situacijoje: milijonai žmonių uždaryti, privatus sektorius jau skaičiuoja milžiniškus nuostolius, o valdžios institucijos neretai sutrepsi vietoje, bandydamos palaikyti tvarką. Kol žemynas ir likęs pasaulis panikuoja, Xi Jinpingas, atrodo, nusprendė, kad nėra padėties be išeities – užmegzti politinius ryšius ir užtildyti kritiką jis bando teikdamas paramą kitoms šalims. Tiesa, anot ekspertų – Kinijos „propaganda yra gana veiksminga, bet ir gana lengvai pastebima“.

Kinijos Vyriausybė nuskraidino pirštinių ir apsauginių drabužių į Liberiją, išsiuntė 100 tūkst. testų rinkinių į Filipinus. Čekija taip pat laukia siuntinių, kuriuose – milijonai kaukių ir kitų prekių. Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) taip pat laukia didelės siuntos saugos priemonių iš Kinijos. Ne išimtis ir Estija.

O kur dar Italija. Jau keletą savaičių kiekvieną dieną iš šalies plūsta niūri statistika apie mirusiuosius nuo koronaviruso ir augantį užsikrėtusiųjų skaičių, todėl kinai jiems taip pat ištiesė pagalbos ranką.

Kinija gali pakenkti ES?

Kinija Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) skyrė 20 milijonų dolerių už kovos su COVID-19 pastangas. Nors Europos Sąjunga (ES) ir JAV prisiėmė didesnius įsipareigojimus kovoti su liga, dabar juos labiausiai domina krizė namuose. Kinija, pasak Čekijos vidaus reikalų ministro Jano Hamaceko, yra „vienintelė šalis, galinti tiekti reikiamų priemonių Europai tokiais kiekiais“. Ar Kinijos tiekiama pagalba gali sumažinti ES įvaizdį kitų šalių akivaizdoje?

„Europos Sąjunga bus vertinama atsižvelgiant į jos reagavimo į krizę veiksmingumą, o ne iš kurios šalies Italija perka medicininius reikmenis. Pagrindiniai klausimai bus: pirma, ar valstybės narės veiksmingai reaguoja į sveikatos krizę, ir, antra, ar jos gali kartu padėti sušvelninti ekonominį krizės poveikį“, – LRT.lt sako Užsienio politikos tyrimų instituto (FPRI) Eurazijos programos direktorius Chrisas Milleris.

„Dar per anksti sakyti – tai bus ilgalaikė krizė ir viskas gali labai greitai pasikeisti. Aš manau, kad Kinija surinko keletą lengvų propagandos taškų, tačiau ES bus svarbiausia partnerė atkuriant Europos ekonomiką, kai tik pasibaigs tiesioginė sveikatos krizė“, – LRT.lt teigia Europos užsienio reikalų tarybos Azijos programos direktorė dr. Janka Oertel.

Nors kalbama, kad, atsidūrusi koronaviruso krizėje, ES prarado vienybę, anot Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitiko Mariaus Laurinavičiaus, reikėtų suprasti, kad minėtos situacijos suvaldymas nėra ES kompetencija. Pasak pašnekovo, susiklosčiusiai situacijai buvo nepasiruošusios visos nacionalinės Vyriausybės.

„Sveikatos apsauga yra valstybių kompetencija. Valdant minėtą krizę, ES nelabai ką galėjo padaryti. Daug šnekame, kad Lietuva nedalyvavo bendrame ES medicininių priemonių pirkime. Kritikuojame valdžią, kad ji nedalyvavo, tačiau patys sau prieštaraujame, kad ES nėra. Jeigu tas pirkimas buvo ir Lietuva jame nedalyvavo, matyt, kad ES yra (...)“, – LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ šnekėjo M. Laurinavičius.

ES nusprendė kovoti

Kovo 16 d. vakarą prezidentas Xi Jinpingas telefonu kalbėjosi su Italijos ministru pirmininku Giuseppe Conte. Kinija yra pasirengusi bendradarbiauti su Italija, kad prisidėtų prie tarptautinio bendradarbiavimo kovojant su epidemijomis ir kuriant „Sveikatos šilko kelią“, buvo rašoma Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime. G. Conte „nuoširdžiai padėkojo Kinijai ir pasidalino įsitikinimu, kad Italijos ir Kinijos santykiai dar labiau sustiprės prasidėjus protrūkiui“. Savo ruožtu Serbijos prezidentas Kinijos lyderį pavadino „broliu ir draugu“ ir priėmė taip laukiamą siuntinį.

„Dabartinis Kinijos požiūris daro labai tiesioginį poveikį pasakojimui ir taip, kaip Kinija suvokiama Europoje. Tai yra gana veiksminga propaganda, bet ir gana lengvai pastebima. Kinija turi didžiulę ekonomiką, gaminančią didžiąją dalį kaukių ir apsauginių priemonių, ir jie yra pakeliui iš šios krizės. ES šalys šiais metais, tik kiek anksčiau, Kinijai teikė pagalbą, bet nesiskelbė taip garsiai. Nes būtent tai šalys turėtų daryti krizės metu“, – sako J. Oertel.

Vis dėlto po Kinijos skelbimosi apie pastangas, nebetylėti nusprendė ir pati ES. Kaip rašo „Politico“, ES valdžios pareigūnai pranešė, kad praėjusį penktadienį Prancūzija išsiuntė 1 milijoną kaukių į Italiją ir 200 tūkst. apsauginių kostiumų. Teigiama, kad Vokietija ir Prancūzija pristatė kaukių į Italiją tiek, kiek iki šiol Kinija.

„Mes negalime pralaimėti propagandinio karo, staiga gaunant visokių siuntinių iš Kubos, Rusijos ir Kinijos“, – „Politico“ sakė ES vyresnysis diplomatas.

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda, trečiadienį žurnalistų paklaustas, apie Kinijos žvalgybos grėsmę, priminė, kad Lietuva ankstyvoje koronaviruso protrūkio stadijoje taip pat suteikė Kinijai humanitarinę pagalbą, o ši jau tiekia medicinines priemonės Lietuvai, kurią irgi užklupo koronaviruso. Vis dėlto, anot šalies vadovo, nors ir vyksta bendradarbiavimas, nereikia pamiršti apie Kinijos žvalgybos užmačias.

„Bendradarbiavimas krizės akivaizdoje išlieka. Kita vertus, negalime būti naivūs ir galvoti, kad tie geopolitiniai interesai arba domėjimasis kitų valstybių vidaus reikalais dings ir viskas bus sustabdyta. Be jokios abejonės, ne. Mūsų žvalgybos ir kontržvalgybos tarnybų priedermė būti pakankamai informuotiems apie tokias pastangas, užčiuopti jas ankstyvoje stadijoje ir būti pasirengusiems“, – komentavo G. Nausėda.

Kinija bando perrašyti viruso atsiradimo istoriją

O Kinijai garsiai kalbėti apie teikiamą pagalbą ir susidorojimą su koronavirusu yra naudinga, norint iš balos išlipti sausai. Ypač po to, kai pasaulinėje arenoje pasigirdo kaltinimų iš JAV ir ES, kad Kinijos valdžios institucijos nesugebėjo laiku sureaguoti ir užkirsti kelią naujojo viruso plitimui visame pasaulyje.

Kinijos Vyriausybė siekė atsiriboti nuo ligos ištakų, iš pradžių atleisdama vietos pareigūnus, kaltinamus leidimu virusui plisti, o vėliau paremdama sąmokslo teoriją, kad COVID-19 atsirado Jungtinėse Valstijose.

„Kinijos komunistų partija yra nepatenkinta dėl savo nesėkmių – leisdama naujajam koronavirusui atsirasti ir paplisti visame pasaulyje. Gruodžio ir sausio mėnesį priimtas sprendimas užgniaužti informaciją apie virusą ir nuslėpimas dėl jo poveikio sveikatai padėjo jam paplisti ir už Uhano ribų. Kinijos komunistų partija turi žymią istoriją, kai jos paslaptys ir laisvės apribojimai trukdo spręsti visuomenės sveikatos problemas.

Prieš COVID-19 komunistų partija padarė tą patį su SARS ir AIDS. Dabar bandoma perrašyti viruso atsiradimo istoriją tvirtinant, kad virusas atkeliavo iš JAV, o ne iš Uhano. Labai viešinamos pastangos parduoti medicinos reikmenis kitoms šalims yra vienas iš būdų tai padaryti“, – teigia Ch. Milleris.

„Kinija turėtų užtikrinti, kad būtiniausi produktai dabar rastų kelią į Europą – kaip pirkimai ar pagalba. Vis dėlto, svarbiau yra ne elgesys šioje situacijoje, bet kokių veiksmų Kinija imsis, kad išliptų iš šios krizės ekonominių padarinių. Ar tai pakeis dabartinį Kinijos grobuonišką ekonominį požiūrį, turint mažai galimybių patekti į jos vidaus rinką ir iškreipti rinką? Dėžutės su kaukėmis teikia tam tikrą paramą, tačiau vidutinės trukmės laikotarpiu svarbiau būtų Europos bendrovių patekimas į Kiniją ir rinkos iškraipymo praktikos pabaiga. Jei bus manoma, kad Kinija šiuo krizės momentu naudojasi Europa, tai žavesys gali greitai gali atsisukti prieš juos“, – įsitikinusi J. Oertel.