Pasaulyje

2020.03.24 15:56

Lenkijos reformos verčia Lietuvą rinktis: šilti kaimynų santykiai ar ES vertybės?

Kristupas Dautartas, Vilniaus universiteto žurnalistikos studentas2020.03.24 15:56

Lenkijos valdančioji „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partija toliau priima prieštaringas teismų reformas, kurios suteikia valdantiesiems daugiau galios kontroliuoti teismines institucijas. Tokias reformas Europos Sąjunga laiko nedemokratiškomis, nes jos pažeidžia teisės viršenybės principą. Tačiau Lietuva ne visada išdrįsta tai viešai pripažinti.

Viena labiausiai Europos Komisijai (EK) užkliuvusių reformų buvo Lenkijos Aukščiausiojo Teismo teisėjų pensijos amžius, kuris buvo sumažintas nuo 70 iki 65 metų. Remdamasis šia reforma, Lenkijos prezidentas gali savo nuožiūra pasirinkti teisėjus ir pailginti šį terminą penkeriais metais.

Tokį sprendimą Europos Teisingumo Teismas (ETT) pripažino kaip neteisėtą. Lenkijos valdantieji taip pat kritikuojami dėl politinės įtakos darymo esamiems teisėjams bei PiS partijai palankių teisėjų skyrimu.

Valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ savo veiksmus teisina sakydama, kad reformos esą yra priimamos siekiant kovoti su komunizmo pėdsakais.

„Jie turi savų argumentų, nori teisinę sistemą padaryti, kaip jie patys sako, kaip tik labiau šiuolaikišką, išsivaliusią nuo praeities“, – teigia Lietuvos europarlamentarė Rasa Juknevičienė.

Vis dėlto, kito europarlamentaro Petro Auštrevičiaus teigimu, pasirinktas metodas nebuvo tinkamas: „Galbūt ten buvo tam tikrų asmenų, kurie neatitiko kriterijų, jie buvo nuo socialistinės Lenkijos laikų, bet pasirinktas būdas, įtakos galios, atiduotos teisingumo ministerijai ir kitoms institucijoms, tikrai viršijo sveiko proto principą.“

ES institucijų drausminama Lenkijos valdžia neketina trauktis – sausio gale ji priėmė naują įstatymą, kuris suvaržė teisėjų galimybes kritikuoti Lenkijos Vyriausybę.

R. Juknevičienė teigia nesuprantanti lenkų valdančiųjų: „Nelabai suprantu jų argumentų, kai jie priėmė dokumentą, kad teisėjai negali kritikuoti reformų. Ir Europos Sąjungoje absoliuti dauguma jų nesupranta.“

ES jau ilgą laiką svarsto stebėsenos sistemą, kuri užtikrintų teisės viršenybę Bendrijos narėse. Palaikydamas idėją ES skiriamas lėšas susieti su teisės viršenybės įstatymo laikymusi, buvęs Suomijos ministras pirmininkas Antti Rinne teigia, kad tikslas nėra „prikalti valstybes nares prie sienos“, o „apsaugoti Europos žmones nuo despotizmo ir teisinės valstybės principų nesilaikymo“.

Įvarė į medį

Dabar ES susiduria su iššūkiu, kaip valstybes nares paskatinti išlaikyti teisės viršenybę.

Vienas iš variantų yra sprendimas bausti už teisės viršenybės įstatymo nesilaikymą ir taikyti 7-ajame straipsnyje numatytas sankcijas. Tačiau tai mažai tikėtina, nes tam reikėtų vienbalsio šalių nutarimo, o Lenkija bei Vengrija yra pasiryžusi vetuoti sankcijas prieš viena kitą.

Be to, bausdamos Lenkiją ir Vengriją, ES institucijos gali sulaukti kritikos dėl tariamo kišimosi į valstybių nacionalinę politiką. Kita vertus, užsitęsę disputai bei sankcijų nepriėmimas mažina ES institucijų autoritetą ir gali privesti prie kitų kraštutinių pažiūrų politikų atėjimo į valdžią.

P. Auštrevičius teigia, kad „tai suteikia tam tikrų argumentų kitiems autoritariškai mąstantiems politikams, kad esą gauni platformą ir gali būti matomas.“

Lenkija iš ginčų su ES taip pat nelaimi. P. Auštrevičius nuomone, „(Lenkijos valdančioji partija – aut. past.) nenori nusileisti, parodyti, kad pralaimėjo. Jiems tai yra principo reikalas. Jie save įvarė į medį ir negali iš jo išlipti. Galbūt jie ir norėtų ieškoti kompromisų, bet negali pateikti to kaip savo pralaimėjimo.“

Šiuo metu Lenkija yra daugiausia lėšų iš ES gaunanti narė. Nepaisant to, ji vienintelė nesutinka iki 2050-ųjų metų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos – vieno iš pagrindinių dabartinės Europos Komisijos tikslų.

Prasidėjus nesutarimams dėl teisinės viršenybės įstatymo laikymosi, Europos Parlamente bei kitose institucijose vis dažniau girdimi pasisakymai, kad Lenkija neturėtų gauti tokio didelio finansavimo, jei valdantieji negeba priimti su ES politika bei vertybėmis derančių sprendimų.

Lietuva kryželėje

Tuo tarpu Lietuva atsidūrė kryžkelėje. Vienoje pusėje Lenkija – svarbi geopolitinė sąjungininkė, kitoje – Europos Sąjunga.

Europarlamentarės Aušros Maldeikienės manymu, „Lietuva aiškiai eina keliu nesilaikyti europinės teisės. Daugiametėje finansinėje perspektyvoje bus balsuojama dėl to, ką daryti su valstybėmis, kurios nesilaiko teisės viršenybės principo, šiuo atveju – Lenkija ir Vengrija. Mūsų valstybės prezidentas, nuvažiavęs į Lenkiją, sako, kad Lietuva visada bus Lenkijos pusėje ginče su Europos Sąjunga. Reiškia, Lietuvos prezidentas sako: mes palaikome jūsų norą nesilaikyti europinių įstatymų.“

Paklaustas, kas turėtų būti svarbiau prezidentui Gitanui Nausėdai – ar ekonominiai santykiai su Lenkija, ar ES vertybių palaikymas, P. Auštrevičius pripažįsta, kad situacija yra „slidi ir komplikuota“.

„Kaip bebūtų, Lietuvai reikėtų tyliai pasimokyti ir nedaryti tokių kvailysčių (kaip Lenkijoje – aut. past.), bandant taip reformuoti tokias svarbias valstybines institucijas“, – pažymi europarlamentaras.

Populiariausi