Kovo 15 d. Lenkija uždarė sienas. Kitą dieną tokį patį žingsnį žengė ir Lietuva. Šių priemonių kartu su likusiomis Europos valstybėmis buvo imtasi, siekiant suvaldyti naujojo koronaviruso pandemiją, tačiau jos gali turėti nenuspėjamų pasekmių Kaliningradui – nedideliam Rusijos anklavui, įsiterpusiam tarp dviejų Europos Sąjungos šalių.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ originalus kūrinys.
Pačioje Kaliningrado srityje nepaprastoji padėtis paskelbta nuo kovo 17 d. Iki kovo 15 d. šiame regione oficialiai buvo užregistruoti 7 susirgimo koronavirusu atvejai, mirčių kol kas nefiksuota.
Daugelis Kaliningrado srities gyventojų kur kas dažniau vyksta į Lenkijoje esantį Gdanską ar į Lietuvos kurortą Nidą nei į Maskvą ar Sankt Peterburgą, kurie yra gerokai toliau. Be to, Kaliningradas, kuris iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kai jį aneksavo Rusija, priklausė Vokietijos Rytų Prūsijos regionui, yra labai priklausomas nuo vokiečių turizmo ir tarpvalstybinės prekybos su ES kaimynėmis.
Sienų uždarymas nereiškia krovininio transporto apribojimų, o rusams vis dar leidžiama vykti per Lietuvą tranzitiniais traukiniais, kursuojančiais tarp eksklavo ir „didžiosios Rusijos“, kaip Kaliningrade dažnai vadinama likusi Rusija, kurie taip pat kerta Latvijos ir Baltarusijos teritorijas.
Tačiau kasdienis sienos perėjimas, prie kurio šio regiono gyventojai jau spėjo priprasti, įskaitant ir keliones nuosavu automobiliu, visiškai sustabdytas.
„Mes paprastai kartą per savaitę vykstame į Lenkiją nusipirkti produktų, – kovo 15 d. RFE / RL sakė Natalija prisistačiusi vietinė moteris, pridurdama, kad kur kas arčiau nuvažiuoti 15 km iki Goldapo negu 30 km iki Gusevo – artimiausio didesnio miesto nuo jos gyvenamosios vietos rytinėje Kaliningrado srities dalyje.
Moteris pastebėjo, kad pastaraisiais mėnesiais sienos kirtimas buvo lėtesnis, tačiau manė, kad tai susiję su įtampa tarp Rusijos ir Lenkijos, aiškinantis Sovietų Sąjungos vaidmenį šiame regione iki Antrojo pasaulinio karo, jo metu ir po jo.
„Anksčiau užtrukdavai pusvalandį ir jau Lenkijoje, – prisimena Natalija. – Kainos ten šiek tiek žemesnės, bet, svarbiausia, produktų kokybė geresnė.“
Degalinės Rusijoje taip pat jau pajuto pirmuosius padarinius. Dėl paprastai žemesnės degalų kainos Rusijoje, vairuotojai iš Lenkijos įprato užsipilti bakus Kaliningrado srityje, o gal net ir įvežti kažkiek degalų į Europos Sąjungą.
„Paprastai jie čia pilasi benziną, – sakė Tatjana prisistačiusi moteris, dirbanti prie pat sienos perėjimo punkto esančioje degalinėje. – Bet vakar sulaukėm vos penkių automobilių. Taip anksčiau niekada nebūdavo.“
Ji dar pridūrė, kad džiaugiasi, jog buvo imtasi priemonių, nes nerimas dėl koronaviruso pastarosiomis dienomis labai sustiprėjęs.
Valo prekystalį, durų rankenas
„Mes iš tiesų labai bijome, – sako ji. – Po kiekvieno lenko kliento viską čia dezinfekuojame. Nuvalome prekystalį, durų rankenas, išplauname grindis. Juk pas juos ir Elblange [apie 50 km nuo sienos] buvo užsikrėtusių.“
Kaliningrado sritis yra maždaug Juodkalnijos dydžio teritorija, kurioje gyvena apie 1 mln. žmonių. Baltijos jūros skalaujamas regionas ribojasi su Lenkija pietuose ir su Lietuva rytuose ir šiaurėje.
Iki „didžiosios Rusijos“ tolimas kelias tiek automobiliu, tiek ir geležinkeliu. Artimiausias maršrutas driekiasi per Lietuvą ir Latviją arba Baltarusiją. Yra ir tiesioginių komercinių skrydžių.
Likus kelioms valandoms iki Lenkijos sienos uždarymo, perėjimo punktuose susidarė automobilių eilės. Vadovaudamiesi kovo 10 d. paskelbtais higienos reikalavimais, Lenkijos pareigūnai matavo visų įvažiuojančių į šalį temperatūrą.
„Užrašykite asmens, su kuriuo galime susisiekti Lenkijoje, jei jūs susirgtumėte pavardę,“ – nurodė pareigūnas. Sienos kirtimas užtruko apie 2 valandas.
Daugelis įvažiuojančių į Lenkiją iš Rusijos buvo vokiečiai. „Turime paskubėti, kad spėtume kirsti Lenkiją ir pakliūti į Vokietiją, antraip rizikuojame užstrigti čia mėnesiui ar dar ilgiau,“ – RFE / RL sakė vairuotojas vokietis.
Panašiai kalbėjo ir Berlyne gyvenanti ir tik vardu prisistačiusi rusė Inna. „Turėjome viską mesti dėl šių pakeitimų, – sakė ji. – Nes jie uždarys sieną, o mes liksime.“
Rusas vairuotojas Stanislavas teigė privalantis trumpam įvažiuoti į Lenkiją ir pasiimti kažkokius dokumentus.
„Kitu atveju tikrai nevažiuočiau, – sakė jis. – Šiek tiek baisu. Bet aš tik iki Branievo ir atgal. Panašu, kad eilėje teks stovėti dar kokias tris valandas. Bet šiandien čia keista. Beveik nėra rusų ir vos keli lenkai. Daugiausia vokiečiai grįžta.“
Grįžęs Stanislavas teigė planuojąs imtis visų priemonių prieš naująjį koronavirusą.
„Alkūne atsuksiu čiaupus ir atidarinėsiu duris, – sakė vyras. – Geriau jau imtis tokių atsargumo priemonių nei be reikalo erzinti likimą. Žinau, kad šiomis dienomis per daug sėjama nerimo, tačiau, kaip sakoma, saugokis ir Dievas tave saugos. Džiaugiuosi, kad imamasi priemonių, kurios gali padėti užkirsti kelią nevaldomai pandemijai.“
Vyras sakė, kad prieš dieną keli jo draugai grįžo iš Europos.
„Jie norėjo susitikti, bet aš jiems pasakiau: „Ne, ačiū,“ – aiškino Stanislavas. – Be to, manau, kad jie turėtų labiau pasirūpinti savo tėvais. Mes jauni ir mes išgyvensime, bet senoliai...“
