2014 m. liepos 17 d. virš Donbaso buvo numuštas Malaizijos oro linijų orlaivis „Boeing 777“, skridęs iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą. Žuvo visi 298 keleiviai ir įgulos nariai. Praėjus beveik šešeriems metams, 2020 m. kovą Amsterdamo priemiestyje esančiame Šipolio teisme atversta ši byla.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Hromadske.ua“ originalus kūrinys.
Ketinama įrodyti keturių kaltinamųjų, kurių pavardes Nyderlandų tyrėjai paskelbė 2019 m. liepą, kaltę dėl orlaivio katastrofos.
Ar pavyks išsiaiškinti tiesą ir kiek tai užtruks? Ką mes žinome apie reisą MH17? Prisiminkime bylos detales.
Kaip buvo numuštas orlaivis
2014 m. liepos 17 d. apie 16:20 val. Rusijos remiamų ir kontroliuojamų prorusiškų separatistų teritorijoje šalia Snižne kaimo Donecko srityje nukrito iš Amsterdamo skridęs Malaizijos oro linijų orlaivis „Boeing 777“.
Visi 298 jame buvę žmonės – Nyderlandų, Malaizijos, Indonezijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Belgijos, Filipinų, Kanados ir Naujosios Zelandijos piliečiai – žuvo. Nyderlandų piliečių orlaivyje buvo daugiausia – 195 žmonės – todėl ši šalis vadovauja katastrofos tyrimui.
Bylą tiria Jungtinė tyrėjų komanda (JIT), kurioje, be Nyderlandų atstovų taip pat yra specialistų iš Belgijos, Malaizijos, Australijos ir Ukrainos. Nyderlandų prokurorai kovo 9 d. prasidėjusiame teisminiame nagrinėjime atstovauja kaltintojus.
Teismo proceso išvakarėse JIT papildė keturi Ukrainos prokurorai. Tarptautinė nepriklausomų tyrėjų grupė „Bellingcat“ atliko savo atskirą tyrimą.
2015 m. spalio 13 d. Nyderlandų saugumo tarybos sudaryta lainerio katastrofą tirianti komisija paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad į orlaivį pataikė žemė-oras tipo raketa, paleista iš „Buk“ priešlėktuvinės gynybos sistemos.
2018 m. gegužį oficialus tyrimas pirmą kartą patvirtino, kad „Buk“ sistema buvo atgabenta iš Rusijos. Tyrėjai taip pat paskelbė informaciją apie pirštų atspaudus, rastus ant raketos, ir duomenis, kad minėta „Buk“ sistema priklausė Rusijos Federacijos gynybos ministerijos 53-čiai priešlėktuvinių raketų brigadai.
Kas įtariamas ir kokie yra įrodymai?
2019 m. birželį Jungtinė tyrėjų komanda įvardijo keturis įtariamuosius MH17 numušimo byloje, o 2020 m. vasarį Nyderlandų prokuratūra pateikė jiems kaltinimus ir paskelbė tarptautinę šių asmenų paiešką. Kaltinami trys Rusijos piliečiai, buvę Rusijos karinių pajėgų kariai, ir vienas Ukrainos pilietis:
– Igoris Girkinas (Strelkovas), tuo metu priklausęs apsiskelbusiosios Donecko „liaudies respublikos“ „gynybos ministerijai“. Jis netiesiogiai bendravo su vadovybe Rusijoje, o daugelis kovotojų, kaip manoma, susijusių su orlaivio numušimu, buvo jo pavaldiniai. Netrukus po katastrofos, I. Girkinas socialiniuose tinkluose pasigyrė apie sėkmingą ataką prieš Ukrainos karinį orlaivį, o jo žūtį pavadino „įprastu paukščio kritimu“.
– Sergejus „Chmūryj“ Dubinskis, I. Strelkovo pavaldinys, Rusijos kariuomenės generolas majoras, vadovavęs vadinamajai separatistų karinei žvalgybai. Tyrėjų teigimu, jis buvo atsakingas už „Buk“ sistemos pristatymą į paleidimo aikštelę ir dalyvavo jos išgabenime po katastrofos. Anot „Bellingcat“, S. Dubinskis buvo įsitikinęs, kad, panaudojant „Buk“ sistemą, buvo numuštas karinis orlaivis Su-25.
–Olegas Pulatovas (šaukinys: „Giurza“ arba „Kalifas“), S. Dubinskio pavaldinys, vadovavęs antrajam „DLR“ karinės žvalgybos (GRU) padaliniui. Jis greičiausiai dalyvavo apsaugant BUK sistemą raketų paleidimo aikštelėje šalia Snižno.
– Leonidas Charčenko (šaukinys: „Kurmis), vadovavęs vienam iš „DLR GRU“ skyrių ir kartu su O. Pulatovu lydėjęs BUK sistemą į Snižną, kur ji buvo panaudota.
Ką Rusija sako apie jos piliečių dalyvavimą?
Pastaruosius šešerius metus Rusijos Federacija neigia bet kokias sąsajas su MH17 katastrofa. Kai buvo paskelbtos įtariamųjų šioje byloje pavardės, Kremlius surinktus įrodymus pavadino „gandais“. O Nyderlandams paprašius išduoti Volodymyrą Cemachą, rusai tai pavadino tarptautinių normų pažeidimu.
2019 m. rudenį Rusija nusiuntė Nyderlandams oficialų prašymą rengti teismo procesą Rusijoje, kur gyvena trys įtariamieji MH17 byloje. Nyderlandai atsisakė.
Jungtinės tyrėjų komandos vadovas Fredas Westerbeke interviu CBS pastebėjo, kad per penkerius metus rusai nesuteikė jokios pagalbos tarptautinei tyrėjų komandai.
„Jie galėjo pateikti mums visą reikiamą informaciją ir įrodymus šioje sudėtingoje byloje. Jau antrą dieną po katastrofos jie galėjo pasakyti: „mes padarėme klaidą“ arba „padarėme tai, kas neturėjo įvykti,“ – kalbėjo F. Westerbeke.
Be to, teismo Nyderlanduose išvakarėse vietos leidinyje „De Volkskrant“ pasirodė straipsnis apie tai, kaip visą tą laiką Rusija bandė kištis ir trukdyti tyrimui.
Likus kelioms dienoms iki pirmojo teismo posėdžio, Kremlius paskelbė netikėtą pareiškimą. Prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Maskva nuo pat pradžių netikėjo tyrimo rezultatais, nes, kaip teigiama, tyrimas vyko jai nedalyvaujant. D. Peskovas pridūrė, kad „Kremlius išanalizuos teismo sprendimą MH17 byloje.“
Rusijos užsienio reikalų ministerija taip pat išplatino pranešimą, kad teismo išvakarėse buvo vykdoma „informacijos kampanija“, specialiai nukreipta prieš „Rusiją ir jos piliečius“. Ir kad tokiu būdu yra bandoma paveikti teismą.
„Pastarąsias keletą dienų, teismo išvakarėse, daroma viskas, kad būtų kompensuotas įrodymų trūkumas ir tendencingai, pagal iš anksto nuspręstą versiją, parinkti faktai. Galbūt tai daroma tam, kad visi patikėtų, jog tyrimas buvo atliktas nepriekaištingai, iš anksto apsprendžiant proceso baigtį ir užtikrinant, kad nebūtų nukrypta nuo prieš šešerius metus nustatyto kurso,“ – spaudos konferencijoje kalbėjo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Kaip viskas vyks?
Kaltinamieji MH17 byloje bus teisiami Hagos apylinkės teisme. Tačiau teismo posėdžiai vyks Šipolio teisme, šalia to paties pavadinimo Amsterdamo oro uosto. Ši už 75 km nuo Hagos esanti vieta buvo pasirinkta dėl to, kad čia gali tilpti daugiau žmonių.
Kaip paaiškino teisėja Marije Knijff, kovo 9 d. įvyko pirmasis preliminarus bylos svarstymas, kurio metu prokuroras paaiškino, kokiame etape yra tyrimas.
Prokuroras taip pat priima sprendimą, ar sankcionuoti tolesnį tyrimą, pateikia informaciją, ar jo metu buvo nustatyti nauji įtariamieji ar pateikti nauji kaltinimai. Nukentėjusiems nuo šios tragedijos taip pat bus suteikta galimybė pasisakyti ir iš kaltinamųjų pareikalauti kompensacijos.
Posėdžiai vieši, bet uždari, jie transliuojami oficialiame teismo tinklalapyje. Bylą nagrinėja trys pagrindiniai teisėjai ir du atsarginiai.
Vyriausiuoju teisėju šiame procese paskirtas Hendrikas Steenhuisas. Siekiant, kad dalis svarstymų šioje byloje vyktų anglų kalba, net buvo pakeisti kai kurie teismų darbą reglamentuojantys Nyderlandų teisės aktai.
Byla susideda iš dviejų atskirų kaltinimų: 298 reisu MH17 skridusių žmonių žmogžudystė ir atsakomybė už surengtą ataką prieš orlaivį. Sunku pasakyti, kiek truks šis teismo procesas, tačiau jau dabar žinoma, kad teismo salė rezervuota atskiriems laikotarpiams iki pat 2021 m. kovo 26 d.
Šiuo metu byloje yra įvardinti 4 įtariamieji, nors pirmajame teismo posėdyje nė vienas iš jų nedalyvavo. Tik vienas iš įtariamųjų – Olegas Pulatovas – turi nusisamdęs advokatų: du olandus ir vieną rusą. Ar bus daugiau įtariamųjų ir byloje dalyvaujančių teisininkų, paaiškės tik po pirmojo posėdžio.
Remiantis Nyderlandų naujienų programos „Nieuwsuur“ duomenimis, tyrime šiuo metu figūruoja 13 liudininkų, kurių pavardės saugumo sumetimais neskelbiamos. Tačiau teisėja Yolande Wijnnobel pažymėjo, kad tikslus liudininkų skaičius nėra žinomas.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos Tarptautinės teisės skyriaus direktoriaus pavaduotoja Oksana Zolotariova portalui „Hromadske“ sakė, kad užsienio reikalų ministerija koordinuoja bendrą tyrimo eigą, o Saugumo tarnyba ir generalinė prokuratūra atsakingos už liudytojų apklausas, telefoninių pokalbių pasiklausymą ir įvykio vaizdo įrašų analizę.
Ko tikėtis?
Ukrainos užsienio reikalų ministerija ir Prezidento kanceliarija šį teismą laiko pirmu žingsniu, įtvirtinant teisingumą ir pareikalaujant kaltųjų atsakomybės.
„Nyderlandų teismų sistema yra veiksminga, nepriklausoma ir, kaip rodo patirtis, turi nepriekaištingą reputaciją. Dėl šios priežasties Ukraina, atsižvelgdama į su reisu MH17 skridusio orlaivio numušimu susijusių valstybių sprendimą, sutiko perduoti [pradėtą] tyrimą Nyderlandams, kaip labiausiai šioje katastrofoje nukentėjusiai šaliai,“ – paaiškino užsienio reikalų ministerija.
Vokietijos užsienio reikalų ministerija teigė nuo pat pirmos dienos remianti tarptautinį tyrimą ir išreiškė viltį, kad kaltieji bus patraukti atsakomybėn. Panašų pareiškimą išplatino ir Jungtinės Valstijos.
„Mes visiškai pasitikime Nyderlandų teismine sistema ir tikime, kad ji nustatys tiesą ir įgyvendins teisingumą šioje byloje. Mes remiame Jungtinės tyrėjų komandos, kurią sudaro specialistai iš Nyderlandų, Australijos, Belgijos, Malaizijos ir Ukrainos, atliekamą tyrimą. Dar kartą raginame Rusiją nutraukti agresyvius ir destabilizuojančius veiksmus Ukrainoje,“ – rašoma JAV valstybės sekretoriaus Mike`o Pompeo atsiųstame pareiškime.
Katastrofos aukų artimieji nesitiki, kad keturi įtariamieji atliks jiems skirtas bausmes, tačiau siekia išsiaiškinti visų, prisidėjusių prie šios tragedijos, pavardes.
„Suprantame, kad to nebus. Matome nuotraukose, kad jie puikiai gyvena Rusijoje – rūko cigarus ir geria viskį. Mes siekiame, kad teismas turėtų pakankamai įrodymų ir galėtų paskelbti nuosprendį. Galiu kiek noriu pykti, kad kaltieji neatsidurs už gotų, tačiau tuo nieko nepasieksiu. Mes netrokštame keršto, tik norime, kad tai daugiau niekada nebepasikartotų,“ – komentare „Hromadske“ dėstė Pete`as Plugas.
P. Plugas vadovauja MH17 katastrofos fondui. Reisu MH17 skrido jo brolis su žmona ir sūnumi.
Pirmąją teismo dieną paaiškėjo, kad kai kurių orlaivio katastrofos aukų artimieji reikalaus piniginės kompensacijos. Vyriausiasis teisėjas Hendrikas Steenhuisas teigė sulaukęs 84 prašymų.
